atžavėti

.
žavė́ti, žãvi (-ė́ja), -ė́jo.

1. burti, kerėti, užkalbėti: Tas jau žavė́s: pripylė stiklinę, poterau [ja],
maišo, o visi veizą, kas čia būs. Jeigu atžindūlis pamatęs ką pasisteba, tuo užkeria (žãvi) ar gyvolį, ar javą, tada parspėk jį, sakydamas: „Ko stebies, “ tai nėką nevodys. Net ir žavė́damas neužbursi girtuoklių. Ans moka gerai žavė́ti, tujau ans sutrauka vaiką į kiaulę. Senais laikais mokėjo žavė́ti. Aš anam galiu pliką subinę pastatyti i rodyti, kad ans muni sužavė́tum, tegul žavė́ [ja],
aš nebijau lig tiek. Apgaudinėtojai, norėdamys užpelnyti, pradeda burtininkauti arba žavėti. Dar didesniai griešija tas, kurs kitims pasako [ja] tą ar tą esant ragana, žavėti sugebant. Kad kunegai griešnykų, burtas darančių ir mokančių žavėti, patolei neišrištum, pakolei neatliks visims matant pakūtos. Vietomis [kirmėliais] vadina ir žmones, kurie gyvates nukalba ar užžada, t. y. žavėdami gydo jų įgėlimus. Žavėti žada katė, uodegą judina.
žavė́tinai. Ar žavė́tinai žavėji tas plunksnas, kad teip greitai plėšai.

2. kelti susižavėjimą, gėrėjimąsi, džiuginti: Vaiką lengviau žavė́ti negu suaugusį. Jaunius savo iškalba žavėte žavėjo klausytojus. O labiausiai vaikus žavėdavo dieninis ir naktinis giedojimas, patarlės, priežodžiai, palyginimai. Prašvito aušrinė sesutė – žvaigzdelė, o širdį ir akį žavėte žavėjo. Gegužio ramios mėnesienos mane kaip pasaka žavėjo. Maironį ypač žavėjo tautosakos žodyno spalvingumas. Norite visus žavėti net savo portretu. Ilgainiui jis () susirado savo kūrybinei veiklai kitą sritį – matematiką, kuri jį žavėjo nuo vaikystės.
žavimaĩ. Gyvenimas žavimai skambantis tapo. Jaunikliai, ką tik išsiritę iš kiaušinių, yra žavimai gražūs padarai.
žãvinčiai. Žemę žavinčiai naują kaip nuotaką aprengiu. gundyti: I ana jau moka žavė́ti: šoka i su tais pirštais teip par nugarą [brauko].

3. daryti kam nors savo žavesiu įspūdį, būti žavingam: Praslinkusiųjų laikų vaizdai nesiliauja manęs žavėję. Nieko giedraus, nieko žavinčio, nieko dvasią ir valią keliančio, nieko tvirto, drąsaus, vyriško, o tik begalinis bimbimas, mauliojimas, galutinis subobėjimas. Iš visų svajonių praeitis viena žavinti, maloni, gundanti, jauna. Ar Paežeriuos tas ežeras jus žãvi? Doras charakteris turi kitiems žavimos įtakos.

4. gėrėtis: Anie vienas antru žavė́jas. Aš ant ją žiūrėjau ir žavė́jausi: tokia linksmi, šneki, grakšti. Sangvinikas žãvisi bet kuriais raiškesniais dalykais. Žaviuosi mūsų ūkininkų atkaklumu – dirba kaip pašėlę po 12 – 14 valandų per parą. Gamta sukūrė žmogų, kad būtų kas ją vertina, kas myli ją, kas ja žavisi. Akys, kuriomis Saulius dar vakar žavėjosi, kurių šiltą žvilgsnį gaudė, dabar staiga susidrumstė.
antžavė́ti, añtžavi, -ė́jo. užleisti būrimu, kerėjimu: Kas čia antžavė́jo mun tas karpas, kad visas karpoms, niežais aptekau.
apžavė́ti, àpžavi, -ė́jo.

1. užburti, užkerėti, apraganuoti: Apžavė́jo karvę, ta pieno nebduoda. Tokia galva i velnį apžavės. Porina, kad mergos bernus apžavė́t moka. Šluotas pastato, ka kas karvių neapžavė̃tų. | Apžavė́jo rūsas ne vieną, susuko galvas ne vienam. Kiba jį toj merga apžavėj [o],
kad jis tę pas ją sėdi ir sėdi per dienas. Kad ateina moterėlės, labai giria vaiką, tai, sakė, negerai – tai àpžavi, kaip sako. Apžavė́t gali, jei atgal duoda neišgertą stiklelį. Apžavėjo mūsų dukrelę, – sakė motina. Kad velniai kelio nepastotų, laumės neapžavėtų – reikia ant kelio akmenėlius, mėtas, šalavijus mėtyti. Kiaulė kaip apžavėta pula ant žmogaus. Ir nueini, mane palikdama džiaugsmu lyg apžavėtą! Teisybė apžavė́ta: kas kaip nora, taip verta (aiškina, vertina) .

2. sudaryti žavingą įspūdį: Jurgis lydėjo savo šokėją, kurią visai apžavėjo savo improvizacija. Kiekvienas, kas iš vaikystės gamtos apžavėtas randa joje savąją žvaigždę, sekdamas paskui kitkart laimingesnis ir gyvenimą prakeliauja. Akis apžavėjo dangaus lopinys, taip sodrus ir limpantis.
atžavė́ti, àtžavi, -ė́jo.

1. padaryti, kad burtai neveiktų, atburti: Kitasis moka atžavė́ti su kartoms. Nėkas nebatžavė́jo, reikėjo palikti raišam. Tą mergelę ans atžavė́jo. Kas tie nevidonai ir kas bus, kurs juos visus nugalės ir atžavės. Norint atžavėti reikią iš sužavėjusio žydo, jam nematant, iškirpti plaukų.

2. nustoti gėrėtis: Tuo tarpu poniutė skundžiasi, kad jai bloga esą pasaulyje, kad ji „atsižavėjus“. Jis negirdėjo, ką ji sako, tik stovėjo savo laimės nusiaubtas ir neatsižavėdamas.
įžavė́ti, į̃žavi (-ė́ja), -ė́jo.

1. užburti.

2. sukelti pasigėrėjimą: Vestuvininkai buvo įžavė́ti jaunosios [gražumu].
išžavė́ti, ìšžavi, -ė́jo

1. išgauti žavint: Iš kur tas malonus kvapas ir ta graži, švelni spalva? Iš pilkos žemės išžavėta.

2. nusivilti. .
nužavė́ti, nùžavi (-ė́ja), -ė́jo.

1. apkerėti: Cilė nužavė́jo – blusų prileido, yr ana pusė raganos.

2. nuburti, spėti: Jūzup, sakau, ar aš nesakiau, puikiai nužavė́jau. Al ana burtinykė amžina – nusapnuo [ja],
nužavė́ [ja].

3. pagydyti būrimu, kerėjimu, užkalbėjimu: Nenužavė́jo karvės sužavė́tos, kad ir į Kuršą vedėm pri žavėtininkės. Ana nužavė́jo rožes, t. y. jau nebėra.
pažavė́ti, pàžavi (-ė́ja), -ė́jo.

1. užburti, pakerėti: Liuob antdės karvei vainiką, ka nepažavė́tum. Pàžava karves, pieną atema, kaip žvėrys pasidaro, spardos. Pažavė́tos karvės pienas dryksta kaip smurgai. Nu, tos pažavė́tosios [vištos] vėl kapsto ežes. Pažavėtas nežūs, pakilnotas nepūs.

2. trumpai, šiek tiek žavėti: Kas susitikt, kas pažavėti, o kas jaunystę prisiminęs, štai plūsta saulės palydėti Kastyčio tiltan margos minios.

3. patrūkti: Sakiau sakiau, kad nekilnotų vienas tokių medžių – neklausė ir pasižavė́jo.
prižavė́ti, prìžavi, -ė́jo.

1. užburti, užkerėti: Žydelka prižavėjo kiaušį ir padėjo į miegą (aruodą) .

2. daug būrimų atlikti, priburti: Prižavėjau visokių žavėklių begydydamos, bet nepasigydžiau.
sužavė́ti, sùžavi (-ė́ja), -ė́jo.

1. pakerėti, užburti: Senovė [je] žmonys dideliai tikėjo, ka žydai galia sužavė́ti; a darbas koks neseksas, sakys: a žydai i sužavė́jo. Ta cigonė sužavė́jo aną, ans pradėjo ninkti ninkti ninkti i numirė. Kad aš esu girdėjusi, kad i žmonis sužavė́ [ja]. Čerauninkė mūso avis sužavė́jo. A sužavė́ta ir y [ra] – sienas grauža [karvė]. Ka ragana sužavė́s, tujau į kiaulę pavirsi. Nerodo, kiek prisimilžusi, ka nesužavė̃tum. Ta moka sužavė́ti – pieno nebduoda karvė. Sako, negal kiaulių rodyti – sužavė́s paršilelius mažus. Džiaugas, ka tik vyras – sužavė́ta leka. Sužavė́jo latvis tą mano dėdę, i paliko durnas. Sužavėtas pakuloms vema, bet ne visumet. Pasidžiaugė atžindūlis su gyvoliu – sužavė́ [ja],
tura sunykti. Ir aš moku sužavė́ti žmogų: du metu reik nešnekėti. Tas akmuo buvo sùžavamas, ka tas akmuo atsiversdavo ir užsiversdavo [raganai ištarus tris žodžius]. Musėt sužavė́jo tus Kuršėnus, ka nelyna. Kupčius vienas palikęs, bevaikščiodamas po dvarą, atradęs vienoj stancijė [je] arklį, katras buvęs sužavėtas brolis ano pačios. Mes tavi sužavėsiam: kad tu norėsi, galėsi pasiversti į varmą, turėti levo jėgą. Toj vietoj buvo daug raganų: ėmė jos sužavėjo nekaltas seseris ir apskundė vyresnybei jom raganomis esant. Bitės mano vis sugaišta arba po visam paleka: mano bitės sužavėtos yra. Tujau tu, bestija, mums atgydyk visus žmonis, kurius sužavėjai! Sako esant raganas, kurios gali kitus sužavėti, į ligas įvesti, karvėms pieną atimti, avių vilnas nupešti ir teip toliau. Sakė kiekvieną žavėtojį ir raganą šv. Jono naktį lekant į Šatrijos kalną, kad pasigirtum velniams, kiek par metą sužavėjo ir žavėti išmokė. Tokių nuodų reikia sergėties, bet ne žodžių: nesgi vienais žodžiais niekas tavęs neužkerės ir nesužavės. Kiš karvėms į šakumą ugnį su dūmais, rūkys, ka nesužavė́tų karves. Kas basą koją nėr dėjęs ant žemės, to žydas negalia sužavėti. Kas nešio [ja] išvirkštį drabužį, to, sako, nėkas negalia sužavėti. Kad nesužavėtų, įsisiūk dyveldrekio. Galėjo ir pikta akis sužavė́ti. Ta karvė ne kaip kiteip, kaip sužavė́ta. A tos akys tokios bjaurios buvo – liuob gyvolį sužavė́s. Paveiza [atžinduolis],
kaip žavė́te sužavė́ [ja]. Šiandien aš esu kaip sužavė́ta: tris kartus siuvu gerojė [je] pusė [je]. Teip kaip sužavė́ta, jei aš tik sukušu, tujau ana nosį pakėlusys veiza. Nejema anos nėkas, kaip sužavė́ti. A sužavė́ti, ka taip duodas. Kaip žavėte sužavė́ [ja] – leka į būrį i jodos. Liežuvis laksto kaip sužavė́tas, o nagai subinė [je] (visiškai nieko nesugeba) . Kukurūzai kaip sužavė́ti šįmet neauga, lenda atgal į žemę, i gana. Tokia želsena šį metą, kaip sužavė́ti visi pašaliai.

2. sukelti pasigėrėjimą, žavesį, patraukti: Aš esu sužavė́tas ta muzika. Kavalieriai liuob panums sakyti: „Tu mani sužavė́jai“, – ot teip įstringa kokia meilė į akis kartais. Paskui jas įėjo šeši jauni berneliai, kurių širdys buvo tų mergelių sužavėtos. Visus savo jausmus aukoji sužavėtai savo idėjai, o man teiki vien trupinius. Taip jis dabar sėdi ir sužavėtas stebuklingų genijaus kūrybos garsų mintimis klajoja. Kitų dienų kita saulutė tau sužavėjo akeles. Gražus, kol nedėvėtas, geras, kol sužavėtas. Nuvažiav [o],
tai susižavė́j [o] su tuoj namu kap tas bernas su merga. Neišleisdavo anų, ka vaikiai nesusižavė́tų, neišeidavo anos nėkur. Ji sekė jį susižavėjusiomis akimis, nepraleisdama nė vieno žodžio. Aš norėjau vesti minias ir prilygti galingiesiems dievams, norėjau, kad į mane žiūrėtų susižavėję ir tarpusavy šnabždėtų.
užžavė́ti, ùžžavi, -ė́jo.

1. užburti, užkerėti: Kodėl užžavė́ti dabar nėkas negalia? Užžavė́ja tą vaiką [girdami],
i paskiau negerai būna. Tos vyrų gerklės ir neùžžavimos. Kaip čia užžavė́jai, ka nė atrišt nebgal. Neimk tu piningų, anie užžavė́ti i užčėravoti. Trečias [levas] – dovanojęs kareiviui užžavėtą brizgilą. Kur jie. per amžius snaudžia neprietelių užžavėti. Išsiveržus iš kasdienio gyvenimo ribų, pakildavo fantazijos sparnais į užžavėtą svajonių viešpatybę. Ar ne aukso užžavėto sveikas ten ieškot manai? Visi sušiaušti triobų stogai, visi nešvarumai, visas mūsų sodiečių vargas, tarytum kokiu stebuklu užžavėtas, išnykęs. Žinomoje pasakoje žalčio žmona Eglė su vaikais pati užsižavi į medžius.

2. buriant išgydyti: Gyvatė įkando koją, tai duosiu užžavėt. Aš moku nuo rožės užžavė́ti.

3. sukelti pasigėrėjimą: Praėjo daug laiko, kol jie galėjo atsikratyti šio rudens užžavėjusio ūpo. Jį užžavėjusios gražios mergos ir jaunos marčios. Klausytojai buvo užžavėti muzikos gražumu. Sėdėjom nepjautos pievos paslaptingoje žydrynėj, užžavėtos svirplių simfonija. Sau akis užsižavėjo mėlyna gilybe.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žavė́ti, </b>žãvi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">burti, kerėti, užkalbėti: </span> Tas jau žavė́s: pripylė stiklinę, poterau [ja], maišo, o visi veizą, kas čia būs. Jeigu atžindūlis pamatęs ką pasisteba, tuo užkeria (žãvi) ar gyvolį, ar javą, tada parspėk jį, sakydamas: „Ko stebies, “ tai nėką nevodys. Net ir žavė́damas neužbursi girtuoklių. Ans moka gerai žavė́ti, tujau ans sutrauka vaiką į kiaulę. Senais laikais mokėjo žavė́ti. Aš anam galiu pliką subinę pastatyti i rodyti, kad ans muni sužavė́tum, tegul žavė́ [ja], aš nebijau lig tiek. Apgaudinėtojai, norėdamys užpelnyti, pradeda burtininkauti arba žavėti. Dar didesniai griešija tas, kurs kitims pasako [ja] tą ar tą esant ragana, žavėti sugebant. Kad kunegai griešnykų, burtas darančių ir mokančių žavėti, patolei neišrištum, pakolei neatliks visims matant pakūtos. Vietomis [kirmėliais] vadina ir žmones, kurie gyvates nukalba ar užžada, t. y. žavėdami gydo jų įgėlimus. Žavėti žada katė, uodegą judina. <br/><b>žavė́tinai</b>. Ar žavė́tinai žavėji tas plunksnas, kad teip greitai plėšai. <br/>2. <span class="explanation">kelti susižavėjimą, gėrėjimąsi, džiuginti: </span> Vaiką lengviau žavė́ti negu suaugusį. Jaunius savo iškalba žavėte žavėjo klausytojus. O labiausiai vaikus žavėdavo dieninis ir naktinis giedojimas, patarlės, priežodžiai, palyginimai. Prašvito aušrinė sesutė – žvaigzdelė, o širdį ir akį žavėte žavėjo. Gegužio ramios mėnesienos mane kaip pasaka žavėjo. Maironį ypač žavėjo tautosakos žodyno spalvingumas. Norite visus žavėti net savo portretu. Ilgainiui jis () susirado savo kūrybinei veiklai kitą sritį – matematiką, kuri jį žavėjo nuo vaikystės. <br/><b>žavimaĩ</b>. Gyvenimas žavimai skambantis tapo. Jaunikliai, ką tik išsiritę iš kiaušinių, yra žavimai gražūs padarai. <br/><b>žãvinčiai</b>. Žemę žavinčiai naują kaip nuotaką aprengiu. <span class="explanation">gundyti: </span> I ana jau moka žavė́ti: šoka i su tais pirštais teip par nugarą [brauko]. <br/>3. <span class="explanation">daryti kam nors savo žavesiu įspūdį, būti žavingam: </span> Praslinkusiųjų laikų vaizdai nesiliauja manęs žavėję. Nieko giedraus, nieko žavinčio, nieko dvasią ir valią keliančio, nieko tvirto, drąsaus, vyriško, o tik begalinis bimbimas, mauliojimas, galutinis subobėjimas. Iš visų svajonių praeitis viena žavinti, maloni, gundanti, jauna. Ar Paežeriuos tas ežeras jus žãvi? Doras charakteris turi kitiems žavimos įtakos. <br/>4. <span class="explanation">gėrėtis: </span> Anie vienas antru žavė́jas. Aš ant ją žiūrėjau ir žavė́jausi: tokia linksmi, šneki, grakšti. Sangvinikas žãvisi bet kuriais raiškesniais dalykais. Žaviuosi mūsų ūkininkų atkaklumu – dirba kaip pašėlę po 12 – 14 valandų per parą. Gamta sukūrė žmogų, kad būtų kas ją vertina, kas myli ją, kas ja žavisi. Akys, kuriomis Saulius dar vakar žavėjosi, kurių šiltą žvilgsnį gaudė, dabar staiga susidrumstė. <br/><b>antžavė́ti, </b>añtžavi, -ė́jo. <span class="explanation">užleisti būrimu, kerėjimu: </span> Kas čia antžavė́jo mun tas karpas, kad visas karpoms, niežais aptekau. <br/><b>apžavė́ti, </b>àpžavi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užburti, užkerėti, apraganuoti: </span> Apžavė́jo karvę, ta pieno nebduoda. Tokia galva i velnį apžavės. Porina, kad mergos bernus apžavė́t moka. Šluotas pastato, ka kas karvių neapžavė̃tų. | Apžavė́jo rūsas ne vieną, susuko galvas ne vienam. Kiba jį toj merga apžavėj [o], kad jis tę pas ją sėdi ir sėdi per dienas. Kad ateina moterėlės, labai giria vaiką, tai, sakė, negerai – tai àpžavi, kaip sako. Apžavė́t gali, jei atgal duoda neišgertą stiklelį. Apžavėjo mūsų dukrelę, – sakė motina. Kad velniai kelio nepastotų, laumės neapžavėtų – reikia ant kelio akmenėlius, mėtas, šalavijus mėtyti. Kiaulė kaip apžavėta pula ant žmogaus. Ir nueini, mane palikdama džiaugsmu lyg apžavėtą! Teisybė apžavė́ta: kas kaip nora, taip verta <span class="explanation"> (aiškina, vertina) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sudaryti žavingą įspūdį: </span> Jurgis lydėjo savo šokėją, kurią visai apžavėjo savo improvizacija. Kiekvienas, kas iš vaikystės gamtos apžavėtas randa joje savąją žvaigždę, sekdamas paskui kitkart laimingesnis ir gyvenimą prakeliauja. Akis apžavėjo dangaus lopinys, taip sodrus ir limpantis. <br/><b>atžavė́ti, </b>àtžavi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad burtai neveiktų, atburti: </span> Kitasis moka atžavė́ti su kartoms. Nėkas nebatžavė́jo, reikėjo palikti raišam. Tą mergelę ans atžavė́jo. Kas tie nevidonai ir kas bus, kurs juos visus nugalės ir atžavės. Norint atžavėti reikią iš sužavėjusio žydo, jam nematant, iškirpti plaukų. <br/>2. <span class="explanation">nustoti gėrėtis: </span> Tuo tarpu poniutė skundžiasi, kad jai bloga esą pasaulyje, kad ji „atsižavėjus“. Jis negirdėjo, ką ji sako, tik stovėjo savo laimės nusiaubtas ir neatsižavėdamas. <br/><b>įžavė́ti, </b>į̃žavi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užburti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sukelti pasigėrėjimą: </span> </span> Vestuvininkai buvo įžavė́ti jaunosios [gražumu]. <br/><b>išžavė́ti, </b>ìšžavi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išgauti žavint: </span> Iš kur tas malonus kvapas ir ta graži, švelni spalva? Iš pilkos žemės išžavėta. <br/>2. <span class="explanation">nusivilti. </span>. <br/><b>nužavė́ti, </b>nùžavi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">apkerėti: </span> Cilė nužavė́jo – blusų prileido, yr ana pusė raganos. <br/>2. <span class="explanation">nuburti, spėti: </span> Jūzup, sakau, ar aš nesakiau, puikiai nužavė́jau. Al ana burtinykė amžina – nusapnuo [ja], nužavė́ [ja]. <br/>3. <span class="explanation">pagydyti būrimu, kerėjimu, užkalbėjimu: </span> Nenužavė́jo karvės sužavė́tos, kad ir į Kuršą vedėm pri žavėtininkės. Ana nužavė́jo rožes, t. y. jau nebėra. <br/><b>pažavė́ti, </b>pàžavi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užburti, pakerėti: </span> Liuob antdės karvei vainiką, ka nepažavė́tum. Pàžava karves, pieną atema, kaip žvėrys pasidaro, spardos. Pažavė́tos karvės pienas dryksta kaip smurgai. Nu, tos pažavė́tosios [vištos] vėl kapsto ežes. Pažavėtas nežūs, pakilnotas nepūs. <br/>2. <span class="explanation">trumpai, šiek tiek žavėti: </span> Kas susitikt, kas pažavėti, o kas jaunystę prisiminęs, štai plūsta saulės palydėti Kastyčio tiltan margos minios. <br/>3. <span class="explanation">patrūkti: </span> Sakiau sakiau, kad nekilnotų vienas tokių medžių – neklausė ir pasižavė́jo. <br/><b>prižavė́ti, </b>prìžavi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užburti, užkerėti: </span> </span> Žydelka prižavėjo kiaušį ir padėjo į miegą <span class="explanation"> (aruodą) </span>. <br/>2. <span class="explanation">daug būrimų atlikti, priburti: </span> Prižavėjau visokių žavėklių begydydamos, bet nepasigydžiau. <br/><b>sužavė́ti, </b>sùžavi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pakerėti, užburti: </span> Senovė [je] žmonys dideliai tikėjo, ka žydai galia sužavė́ti; a darbas koks neseksas, sakys: a žydai i sužavė́jo. Ta cigonė sužavė́jo aną, ans pradėjo ninkti ninkti ninkti i numirė. Kad aš esu girdėjusi, kad i žmonis sužavė́ [ja]. Čerauninkė mūso avis sužavė́jo. A sužavė́ta ir y [ra] – sienas grauža [karvė]. Ka ragana sužavė́s, tujau į kiaulę pavirsi. Nerodo, kiek prisimilžusi, ka nesužavė̃tum. Ta moka sužavė́ti – pieno nebduoda karvė. Sako, negal kiaulių rodyti – sužavė́s paršilelius mažus. Džiaugas, ka tik vyras – sužavė́ta leka. Sužavė́jo latvis tą mano dėdę, i paliko durnas. Sužavėtas pakuloms vema, bet ne visumet. Pasidžiaugė atžindūlis su gyvoliu – sužavė́ [ja], tura sunykti. Ir aš moku sužavė́ti žmogų: du metu reik nešnekėti. Tas akmuo buvo sùžavamas, ka tas akmuo atsiversdavo ir užsiversdavo [raganai ištarus tris žodžius]. Musėt sužavė́jo tus Kuršėnus, ka nelyna. Kupčius vienas palikęs, bevaikščiodamas po dvarą, atradęs vienoj stancijė [je] arklį, katras buvęs sužavėtas brolis ano pačios. Mes tavi sužavėsiam: kad tu norėsi, galėsi pasiversti į varmą, turėti levo jėgą. Toj vietoj buvo daug raganų: ėmė jos sužavėjo nekaltas seseris ir apskundė vyresnybei jom raganomis esant. Bitės mano vis sugaišta arba po visam paleka: mano bitės sužavėtos yra. Tujau tu, bestija, mums atgydyk visus žmonis, kurius sužavėjai! Sako esant raganas, kurios gali kitus sužavėti, į ligas įvesti, karvėms pieną atimti, avių vilnas nupešti ir teip toliau. Sakė kiekvieną žavėtojį ir raganą šv. Jono naktį lekant į Šatrijos kalną, kad pasigirtum velniams, kiek par metą sužavėjo ir žavėti išmokė. Tokių nuodų reikia sergėties, bet ne žodžių: nesgi vienais žodžiais niekas tavęs neužkerės ir nesužavės. Kiš karvėms į šakumą ugnį su dūmais, rūkys, ka nesužavė́tų karves. Kas basą koją nėr dėjęs ant žemės, to žydas negalia sužavėti. Kas nešio [ja] išvirkštį drabužį, to, sako, nėkas negalia sužavėti. Kad nesužavėtų, įsisiūk dyveldrekio. Galėjo ir pikta akis sužavė́ti. Ta karvė ne kaip kiteip, kaip sužavė́ta. A tos akys tokios bjaurios buvo – liuob gyvolį sužavė́s. Paveiza [atžinduolis], kaip žavė́te sužavė́ [ja]. Šiandien aš esu kaip sužavė́ta: tris kartus siuvu gerojė [je] pusė [je]. Teip kaip sužavė́ta, jei aš tik sukušu, tujau ana nosį pakėlusys veiza. Nejema anos nėkas, kaip sužavė́ti. A sužavė́ti, ka taip duodas. Kaip žavėte sužavė́ [ja] – leka į būrį i jodos. Liežuvis laksto kaip sužavė́tas, o nagai subinė [je] <span class="explanation"> (visiškai nieko nesugeba) </span>. Kukurūzai kaip sužavė́ti šįmet neauga, lenda atgal į žemę, i gana. Tokia želsena šį metą, kaip sužavė́ti visi pašaliai. <br/>2. <span class="explanation">sukelti pasigėrėjimą, žavesį, patraukti: </span> Aš esu sužavė́tas ta muzika. Kavalieriai liuob panums sakyti: „Tu mani sužavė́jai“, – ot teip įstringa kokia meilė į akis kartais. Paskui jas įėjo šeši jauni berneliai, kurių širdys buvo tų mergelių sužavėtos. Visus savo jausmus aukoji sužavėtai savo idėjai, o man teiki vien trupinius. Taip jis dabar sėdi ir sužavėtas stebuklingų genijaus kūrybos garsų mintimis klajoja. Kitų dienų kita saulutė tau sužavėjo akeles. Gražus, kol nedėvėtas, geras, kol sužavėtas. Nuvažiav [o], tai susižavė́j [o] su tuoj namu kap tas bernas su merga. Neišleisdavo anų, ka vaikiai nesusižavė́tų, neišeidavo anos nėkur. Ji sekė jį susižavėjusiomis akimis, nepraleisdama nė vieno žodžio. Aš norėjau vesti minias ir prilygti galingiesiems dievams, norėjau, kad į mane žiūrėtų susižavėję ir tarpusavy šnabždėtų. <br/><b>užžavė́ti, </b>ùžžavi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užburti, užkerėti: </span> </span> Kodėl užžavė́ti dabar nėkas negalia? Užžavė́ja tą vaiką [girdami], i paskiau negerai būna. Tos vyrų gerklės ir neùžžavimos. Kaip čia užžavė́jai, ka nė atrišt nebgal. Neimk tu piningų, anie užžavė́ti i užčėravoti. Trečias [levas] – dovanojęs kareiviui užžavėtą brizgilą. Kur jie. per amžius snaudžia neprietelių užžavėti. Išsiveržus iš kasdienio gyvenimo ribų, pakildavo fantazijos sparnais į užžavėtą svajonių viešpatybę. Ar ne aukso užžavėto sveikas ten ieškot manai? Visi sušiaušti triobų stogai, visi nešvarumai, visas mūsų sodiečių vargas, tarytum kokiu stebuklu užžavėtas, išnykęs. Žinomoje pasakoje žalčio žmona Eglė su vaikais pati užsižavi į medžius. <br/>2. <span class="explanation">buriant išgydyti: </span> Gyvatė įkando koją, tai duosiu užžavėt. Aš moku nuo rožės užžavė́ti. <br/>3. <span class="explanation">sukelti pasigėrėjimą: </span> </span> Praėjo daug laiko, kol jie galėjo atsikratyti šio rudens užžavėjusio ūpo. Jį užžavėjusios gražios mergos ir jaunos marčios. Klausytojai buvo užžavėti muzikos gražumu. Sėdėjom nepjautos pievos paslaptingoje žydrynėj, užžavėtos svirplių simfonija. Sau akis užsižavėjo mėlyna gilybe.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.