atžavas

„Atžavas“ – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis pabaisą, siaubūną, baidymą (pvz., mitinę būtybę, stebuklingą ar bauginantį padarą). Vartotas daugiausia liaudies kalboje ir senuosiuose raštuose.

Pavyzdžiai:
1. „Pasakojo, kad miške gyvena atžava, kuri gąsdina keliautojus.“
2. Senuosiuose sakmėse minimos atžavos – pavyzdžiui, raganos ar demonai.
3. Metaforiškai: „Tas žmogus – tikra atžava!“ (reiškiant žiaurų ar baisų asmenį).

Trumpai:
Atžava – mitinė baisioji būtybė, pabaisa; šiuolaikinėje kalboje vartojama retai, dažniau literatūroje ar metaforiškai.

Įrašas
Paaiškinimas	„Atžavas“ – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis pabaisą, siaubūną, baidymą (pvz., mitinę būtybę, stebuklingą ar bauginantį padarą). Vartotas daugiausia liaudies kalboje ir senuosiuose raštuose. Pavyzdžiai: 1. „Pasakojo, kad miške gyvena atžava, kuri gąsdina keliautojus.“ 2. Senuosiuose sakmėse minimos atžavos – pavyzdžiui, raganos ar demonai. 3. Metaforiškai: „Tas žmogus – tikra atžava!“ (reiškiant žiaurų ar baisų asmenį). Trumpai: Atžava – mitinė baisioji būtybė, pabaisa; šiuolaikinėje kalboje vartojama retai, dažniau literatūroje ar metaforiškai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.