atvirinti

vìrinti (-yti), -ina, -ino.

1. kaitinti skystį ar skystą masę, kol pradės virti: Itaigi vìrintas [v] anduoj. Sumala su girnom [salyklą],
daugiau nevìrintą vandenį uždeda [darydami alų]. Tada vìrinto vandenio inpili nedaugį. Sudžiovini šitas šakneles [valerijonų],
nuplaudi gražiai, nuskutinėji, užsipili vandeniu vìrytu ir geri. Mieste pienas koks prėskas, visai neskanus, sako, vìrintas. Pienas nevìrintas daug gardesnis gert. Pradė [ja] u pieną vìrint, pradė [ja] u atsikosėt. Kūdikį galima maitinti ir karvės bei ožkos pienu, tik jį reikia virinti. Vìrintu vandeniu atšaldytu ažmaišyt miltus. Gerti neturiam [vandens],
jei nori, gerk ir vìrintą, mes iš upelio nešam. Vìrindavo [v] andenį, in marškas supildavo pelenus, tada [v] andenį pildavo in pelenų. Kas gi kitas taip moka paruošti virintą alų, kaip senoji?

2. kaitinti skystyje, kol išvirs: Blynus i iš vìrytų bulvių iškepdavo. Vìrysi vìrysi bulbas, o jos kap akmuo. Susišildyk vìrytas roputes i pavalgysi. Dikčiai skaniai yr kastinis su vìrintoms bulbėms. Bulbes reik sudėti, ka virtum smarkiai, i anų nereik ilgai vìrinti. A tu su vandeniu vìryk, ar tu be vandenio – šiemet nekrinta (nemiltingos) tos bulbės anė kiek. Bulves vìrintas mirkydavo i valgydavo tą rasalą. Rasalą valgo su bulviums vìrytums. Atsikasėm tą arklį [belaisviai],
vìrinom i valgėm. Vìrins cielus grūdus i dės į tą duoną kepant. Kitas vìrina apynius, kitas deda tiesiog į salyklą. Avietes su žemuogėm vìrinom. Vakare parginiau karves, motina padėjo suvaryti į tvartą, o paskui valgėm virintų bulvių su rūgusiu pienu. Vieną valandą reik vìrinti tą žuvį. Budes vìrina vandeny karštam. Minavota Marikė virino miežių kruopus, įlašino į viralą tris lašus kraujo iš savo piršto įpjauto. Ką sakė apynelis, į katelą dedamas? – Jei tu muni nevirinsi, kartį alų gersi. Bei erelio neviryk, kolei savo augyvės pieną žinda. Vìrink puodus prisistojusi. Varinį vìrinu. ilgai kaitinti, virti, kad suminkštėtų, pakankamai išvirtų: Vìrinu vìrinu burokus, drūtūs (kieti) . Runkelius sutarkuosma, vìrinsma vìrinsma, išsunksma, pasidirbsma tokį cyrupą. Vìrinau trijūse [v] andeniūse. Raudonos akys – vìrinam [žuvį],
neraudonos – valgom. Apynėli žaliasis, pūronėli gražusis, tave tirštai virina, mane graudžiai virkdina.

3. verdant gaminti valgymą, gėrimą ar jovalą gyvuliams: Ji. turi visiems valgį virinti, karves milžti, kiaules šerti, paukščius lesinti. [Šeimininkė] pristatė ant stalo virintų kiaušinių, sūrio ir arbatos. Jiems valgį besivirinant šūvis ant jų kaip kruša atlėkė. gaminti (degtinę): Kad saldžios, kad gardžios arielkėlės vìrintos. daryti (alų). kaitinant ar verdant ištekinti, išskirti: Dervą, muilą vìrinti. Parvežk akmens, muilą noriu vìryt. Vìrino smalą ir toj smala užsidegė.

4. verdant gaminti vaistinį nuovirą: Kosuliuo [gydyti] liuob virinti cibules. Reikia eglės augmenėlių šviežių vìryt ir šutyt [skaudančias kojas]. Ka tų daktarų tiek tebuvo, liuobam visokias žoleles vìrinsiam, gersiam. Ka jau gripu sirgs, jau vìrina liepų žiedus. Ramuleles vìrins, arbatą duos. Virinta gyvatė – gyvuliams vaistas nuo suso. Ne, jau vis tiek bjauriai – katino šūdą virino i davė vaikuo gerti. Aiškiai justi, kad eretikas visą pusmetį virino karčiausias žoleles bitininko dančiui. Juokai būdavo iš senų žmonių, kad žolikes vìrysis. verdant su dezinfekuojančiomis žolėmis šalinti kokį netinkamą skonį, tvilkyti: Seniau puodynes taigi kiečiais vìrydavom.

5. verdant su įvairiomis skalbimo priemonėmis šalinti nešvarumus, balinti: Nėko neišplausi nevìrinęs, gali pasiusti. Ka stori drabužiai, su pelenais reik vìrinti. Balino tuos siūlus pelenuos, vìrino. Vìrinti reikėjo, pelenūse liuobam. Sruogas vìrydavo su pelenais, išvirina, tad tik galėdavo aust. Mama vìrydavo terp pelenų siūlus, aš ausdavau. Katrie nemargi [drabužiai],
tai vìrinam, o margų nevìrinam ir paskui vežamės in ežerą. Namie ar vìrini, ar trini tuos rūbus su muilu. Padaro iš pelenų šarmo i virina, i išėda tą [linų] žalumą. Rūbus pirma skalaunam (suvilgom) , tada vìrinam. Pavaserį jau vìrini, báldai pelenuos [verpalus] ir taisai aust. Senai buvo beviryti [drabužiai],
labai buvo užsidargoję. Ka parejau, koki dvi nedėli liuob samdyti motrišką tas utis vìrinti. Skaras (drabužius) vìrydavo pečiun, jei nebūt vìrinę, tai brudas būt užėdęs. Kuriej [skalbiniai] nešiodami (nešiojami) , tiej vìrinami. Galop paėmė ji katilą, užkaitė ant ugnies ir pradėjo virinti siūlus. Vìrinsiuos ir skalbsiuos visą dieną.

6. kaitinant verdančiame vandenyje, daryti liaunesnį ar atsparesnį, grūdinti: Virinti klumpiai juo neplyšinė [ja]. Stabules ratams ir virina [v] andenė [je],
aptepa silkės sulte, kad nekimgriaužiotų. Stebulę vìrino, ka jijė nepárdžiūtų i nesitrauktų, neskilinėtų. Vieną galą suverži, tada šutini katile, vìrini, tada pradedi veržt su tais lankais – ir išeina tokia graži bačkelė. I ten vìrina tas skiedas, i teip išvìrina, ka kaip bulvė ka išverda.

7. kaitinant lydymosi temperatūroje durti, jungti metalines dalis: Virinu, lipiu. Tėvas dumples spaudžia, o sūnus geležį vìrina žaizdre. Pasimk anglių, gal reiks geležìs vìrint. Buvo meistrai, kas vìrino, kas dirbo tus lankus. Jau i lankus vìrinu, jau i padkavas dirbu. Vasarą reikia šina vìryt, taigi prakaitas bėgte bėga, šilta, karšta. Ugny geležį vìryt tai reikia paprast. Sausos smilties reik pilt, tai geležis ne tei [p] vìrinase.

8. smarkiai šalti, spausti: Ka šaltis vìrina, toros sproginė [ja]. Kaip pradėjo šaltis spirginti nuo Naujų metų, taip ir virino ištisus du mėnesius. smarkiai šaldyti: Kad anus speigai virina, kailiais užsidaro. Orai gi atvėso, naktimis šalna virino namų stogus. gairinti, plikyti. Koks vė [ja] s, vìrinti vìrina.

9. smarkiai šilti, kaisti: Taip vìryt vìrina, Dievasžin kaip čia bus. smarkiai kaitinti: Visą kūną virino karštis, atimdamas rankas ir kojas.

10. mušti, kirsti, duoti: Vìrink jam per kojas botagu. Kad aš jai ėmiau vìryti su botagu par šonus. Kai vìrini, tai net prilimpa.

11. smarkiai šaudyti: Kad pasiunta vokyčiai vìrinti iš pabūklų – prancūzai šoka iš kamantų.

12. garsiai staugti: Vilkai kap ėmė vìryt, tai net miškas ūžia. Nugi ir vìrina vilkai, turbūt daugelis jų ten yra.

13. skubant važiuoti: Kur teip greit vìrini?

14. virškinti: Viduriai gerai vìrina. | Tos ligos priežastis, tai blogas ir sunkus pilvui virinti pašaras.
akimìs vìrinti smalsiai žiūrėti, spoksoti: Aš žiūrau in šitą skarelę ir akim̃ vìrinu, tep jos noriu.
ãkys vìrina įdėmiai žvelgia: Ne vieno akys virina iš kampų: ak tas Jurgėliukas!
gálvą vìrinti. varginti.
pìkį vìrinti pykti (ppr. be reikalo): Ko čia dabar pasipūtęs pìkį vìrini? Tai moki ilgai pìkį vìryt! Kas vìrina pìkį, tam valgyt nereik.
šìrdį (šìrdis) vìrinti. kelti skausmą, rūpestį: Blogi vaikų darbai tėvam šìrdis vìrina. Kas neturėjo nieko, tai tam gerai, o kas turėjo, tai tam [varomam į kolchozą] šìrdį vìrino.
antvìrinti. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y [ra] privirinamas, kad nudela (nudyla) , kitą antvìrina.
apvìrinti.

1. kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti. Jeigu reikia senesnio paukščio mėsą kepti, tai ji prieš tai apvirinama. Kas lašiniais kelia veseilią, tai tik apvìrina [lašinius] šaltan vandenin. Buvo geros duonos ir iš tolo kvepiančio raudono, apvirinto kumpio. Ir dešrą apsivìryk, nevalgyk žalios.

2. išvirti, padaryti ką tinkamą valgyti: Apvìrinsiu kąsnelį mėsos pietum. išvirti (ppr. bulves su lupenomis): Apvìrinti bulves, brandį. Bulvių apvìrys, kastinio padės. Bulbių apvìrinau, su kopūstais būs. Bulbių apvìrindavo, rasalo padarydavo. Vakarienei apvìrysiu ropučių [su lupenomis],
i bus gerai. Bulbienė – tai nuskustos ir apvirintos bulbės su skystimu. Reik ropučių apsivìryt, nėkas nevalgo su duona. Bulbų apsvìrina, su [v] andeniu pavalgo i gyvena, nemiršta.

3. verdant pasigaminti vaistinį nuovirą: Apsivìrink varpučių, kibių ir kiečių šaknų visoms ligoms.

4. nuplikyti, nutvilkyti: Apvìrinau ranką voru. Kad apvìrina ranką, tai būna pūslėta. Vandeniu a [p] vìrinau pirštą, pūsles iškėlė. Dar nebuvau apsvirinę macnai.

5. verdant pelenų šarme pašalinti nešvarumus: An šarmenį apvìrindavo, [v] andeniu užpildavo, nu ir tada rūbus pamerkia ir pilia gi iškart.

6. kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: Vamzdžiai dažniausiai virinami rankiniais elektriniais aparatais.

7. nušaldyti: Kad ir šaltis rugius apvirino, bet visgi žybso.
atvìrinti.

1. užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu. Varškei reik saldžio pieno atvìrinti i pasku tokia jau nerūgšta. Sūrius teip [daro],
saldį [pieną] atvìrins, rūgšto įpils ir maišys. Nėkaip negaliu atvìryt [pieno],
į varškę sutraukia. Čia barščiam pieno noriu atvìrint. Pieną atvìrinau i supyliau. Atvìrinau pieną ligoniui. O paskui antrąjį, dar karštą vandenį atvìrytą užpilsam. Atvirink vandenį. [V] andinį atvìrins su apyniais, sukro dės, kumet atvės – ka būs to alaus skanumas! Vandinį antsikaitei, atvirinai, tas duonos plutas įdėjai. Atvìrinsiu [v] andinį i merksiu tą pirštą. Atvìrinam vandenio, inpiliam, pamaišom ir pasdaro kieta skani, tokia kaip ir košė [iš avižinių miltų]. Atsivìrink pieno ir užgerk, kol išvirsu stipriau. Atvìrinsias pieno i su bandeliuku išgersias. [V] andenį atsivìrinam, aguonas sumalam, supilam [ant prėskučių]. Atsivìrinsi vandenį, pelenų prikrausi, gerai išplovei.

2. išvirti: Tris dienas čia buvo, arbatos atvìrydavau. Reik atvìrinti arbatelės atsigerti. Atvìrys bulbes i valgys, būdavo, su kisielium. Atvìrino žirnių, dideli kai nykščių galai, pupiniai, net partrūkę.

3. iš naujo virinti, pervirti: Paskiau cukraus pridėsu ir atvìrinsu [uogas]. Atsivìrinau sriubos ir pavalgiau.

4. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Paėmęs saują apynių atvirink kvortoje saldžių išrūgų, o gerk [sirgdamas]. Jonažolynių, būlo, atvìrini, dar ko nuo kunigės.
šónus atvìrinti primušti, įkrėsti: Eik eik po svetimus agurkus, kai atvìrins, kas nutvėręs, šónus, tai žinosi!
davìrinti.

1. iki galo išvirti: Dav [ė] nedavìrintų kopūstų.

2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davìrink bulvių dėl šeimynos be verėno.
įvìrinti.

1. labai įkaitinti, padaryti, kad virtų: Aš įvìrinau puodus, ir verda.

2. pakankamai daug privirti, prišutinti: Ji dar spėja tuo pačiu laiku ir vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti.

3. verdant (ppr. ilgai) pagaminti vaistinį nuovirą: Motina pasitikdavo jį dar prie durų, iš anksto sugriebusi iš karštų židinio pelenų molinėlį garuojančių čiobrelių, įvirintų iki juodumo.

4. įkaitinus lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: Suvirinant dvipusiu sandūriniu būdu, gaunama geresnė siūlė, geriau įvirinamas siūlės pagrindas.

5. smarkiai primušti, įkirsti: Kai gerai įvìrino, tai kelias dienas neprisėdau.
į pãsubinį įvìrinti. pradėti smarkiai šaudyti: Ka anims. miškiniai į pãsubinį įvìrina, spauda kai pasiutę.
išvìrinti.

1. verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvìrinau aš gerai verėną. Tus batvinius išvìrys katele. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į kraujus. Mes tai išvìrydavom [grybus],
tai karštus su druska suslegiam. Tas avižas išvìrina, daugiau išdžiovina, labai skanios būva kruopos. Tu išvìrink bulbas, dabok, kad nesušustų. Ką sakė apynelis iš katilo emams? – Jei tu muni išvirinsi, saldį alų gersi. kaitinant pagaminti degtinės: Tuo tarpu čėrkelė su krupniku ejo apsukuo, mat saldžiai išvirinta [degtinė] duodas gertie. Ji. užkais, išvìrins arielkėlės mums saldžios.

2. užvirinti: Nevartoti pieno neišvìrinus. Vandenį tik išvìrinau. Sveikas visas vanduo, išvìrintas.

3. kurį laiką virinti: Greibk, kiek čia išvìrinsi!

4. verdant pašalinti riebalus: Išvirintoms parūgoms rūgštinti viralą teleido gavėnio [je] [kunigai].

5. ilgai verdant per daug suminkštinti: Mėsa smunka nuo kaulo, kad per daug išvìrinta.

6. verdant padaryti vaistinį nuovirą: Išvìrinti gydomų žolelių. Avižoms [gydosi],
kad dideliai kosulys užeita: išvìrinti anas [v] andenė [je] ir, kaip galì kentėt, kojas merkti. Kai karvė po telioko neapsičystija, tada duoda karvei gerti išvirinę česnakų. Gyvatę sugaudavo, išvìrydavo i duodavo kiaulėm po biškį dėl apetito. Avispirų išvìrinau su beržo lapais, užgirdžiau. Avietės metūges susidžiovinę, išsivirinę geria nuo kosulio. verdant (ppr. žieves) pagaminti augalinių dažų: Juodalksnio žieves išvìrina, ir drobinius gerai nukanda. Ar ąžuolo žievės, ar alksnio išvìrina išvìrina. Alksnius nuskusi, išvìrysi ir daugiau kiši tas vilnas. ilgai kaitinant, verdant išdezinfekuoti: Jeigu puodus išvìrinsi, uogos nėkumet nepelės.

7. verdant pelenų šarme padaryti švaresnį: Išvìrinę rūbus išgręžiam ir džiovinam. Išvìrins pelenūse drabužius. Išvìrina [skalbinius] į pelenus įmetę. Priverps priverps tų gijų, pasku išvìrins pelenūse, pakabins an kartės i šals ir apsnigs, pabūs ir išbals, suminkštės. Siūlus baldžia, išvìrina tuos pelenuos. Ka jau suverpi, išvìrina tas [linų, pakulų] gijas, išbaldo. Sumerksi tujau prinešiotų drabužių, išvìrinsi. Mačiau [nešvarų] koštuvį, misliju, duokit išvìrinsiu. Išvìrinsi, būdavo, drapanas pelenuos, velėt žiemą išeini, tai net pyška kultuvė. Rūbai išvìryta, pilna virtuvė garų. Būdavo tokia linų spalva, ka jos neišvìrysi, tamsi. Išsivìrydavo, gražūs būdavo drabužiai – balti balti. verdant padaryti šarmą: Išvìrinti, išplikyti pelenai. Skalbdavo gi drapanas su šarmu, pelenus išvìrina, nupilia nuo pelenų.

8. išplikyti, išdeginti (verdančiu vandeniu): Išvìrino jurginus po langu su verdančiu [v] andeniu. Ana šliūkšt akysna, ir išvirino.

9. kaitinant, verdant padaryti liaunesnį ar atsparesnį, užgrūdinti: Paskuo anus. išvìrinau, kad anie nelūžinėtų [pinant]. I ten vìrina tas skiedas, i teip išvirina, ka kaip bulvė, ka išverda. Ąžuolinės pintys, kap jas išvirina pelenuosa ir an kulbės padėję kirviapente gerai išdaužo, būna geras pūzdras skiltuvu ugnį inskelt.

10. smarkiai kaitinant išdeginti, nusvilinti: Saulė burokus išvìrino, kaži ar beatsigaus. Bus audra: vėjas atžagaria ranka purto medžius, blaško saulės išvirintus lapus.
ausìs išvìrinti primušti: Išvìrino gerai ausìs, ir įgavo baimės.
gálvą išvìrinti išvarginti: Tegu kiti galvas virina, o aš savą galvą jau išvìrinus.
nuvìrinti.

1. kiek apvirinti: Nuvìrinau [mėsą],
viską nupyliau, dar pavìrinau. Labai sūri mėsa, reik nuvìryti. Pirma reikia nuvìrinti [grikius] ir tada kepti. Pūkuotes nuvìrina i sūdo an žiemos. Avižas nuvìrinsma su visoms sėlenoms. Paskui apynius atskirai nuvìrina, palaiko porą trejetą valandų ir tekina. Sultinys nukošiamas, nuvirinamas ir užpilamas ant žuvies. Peršalus ūmai reikia nuvirinti avižinių šiaudų ir tame vandenyje reikia apmazgoti kojas.

2. ilgai verdant išgarinti skystį, vandenį: Nuvìrinai dideliai strovas, jau nepilni puodai.

3. kiek pavirti: Merga ale nuvirino miežius, o ponui nusiuntė, o jis tuos turėjo įsėt. Rugius gerai gerai nuvìrina nuvìrina ir tada deda cukrų, mieles ir tada varo [degtinę]. Par du [v] andinis nuvìrinu [grybus]. Nuvìrinsi antrą kartą, būs geri grybai. Mes jau gerai nuvìrinam paalksniukes, prisisūdom kibirus. Par tris vandenis nuvìrint, tai geriausi grybai esą. Tad du viedru miežių gerai nuvìrins, tas [v] anduo būs toks tumus. O graži kaip nuvirintas velykinis kiaušinis.

4. nuplikyti verdančiu vandeniu, nušutinti: Žmogus užkaitė katilą vandens, atvirinęs sukišo vaikus, nuvirino ir numaudė, parėdė, už stalo pasodino. Bet jie. vis savo baisius darbus dirbę, o mūsų moterys juos su vandeniu nuvirindavai.

5. apvirti (ppr. neskustas bulves): Nuvìrinau bulbių – turia laiko, galia nusilupti.

6. verdant pelenų šarme išbalinti ar pašalinti nešvarumus: Nuvìrinau gijas. Pelenūse, sako, nusivìrysi tus drabužius.

7. kaitinant išdeginti, nusvilinti: Kaitros nuvìrino žolę. Kas čia beaugs, viską [karštis] nuvìrino. Klanuos – pavasarį išpuvo, smėly – pagada nuvìrino. Iškart nuvìrino labai smagiai rugius. Saulė užejo, nūvìrino virkščias tas.

8. nušaldyti: Šalnos diegus pakąs ir nuvirins. Virinte nuvìrins pumpurus i viską [šaltis],
būs blogi metai. Šaltis nuvìrino bulves par šventą Joną. Še, agurkai užmezgę užmezgę, o nuvìrinti gatavai. Va, tik uždygo [miežiai],
nuvìrino. Šalna kad užeit, nuvìrin žoleles. Žemėn krito ir krito šalnų nuvirinti tuopų lapai, dar skaisčiai žali, bet jau mirę.

9. nupūdyti: Po Žolinei – lietai: kad nors bulbių nenuvìrytų. Jeigu tik lietai bulbienokus nuvìrino – bulbelės jau nebeaugs, po bulbelėm. Šito rūdis nuvìrino bulbienius. išgadinti, nuėsti: Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais dantimis.

10. primušti: Reikalui esant šeimininkas skaudžiai nuvirins tuo botagu.
ausìs nuvìrinti primušti: Tėvas vaikui virinte nuvirino ausis.
pavìrinti.

1. truputį pavirti, apvirti: Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavìrinu. Pavìrins miltų, toks būs makalas su bulbėms. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavìrini, įdedi pipirų, lapelių, druskos. Da skrupsnios kruopos – reikia pavìrinti. Ką te tą žalią mėsą tampysi, da pavìrink. Dabar kąsnį pavìrin (pavirink) kuliešę. Sultys dar pavirinamos, kol pradeda tirštėti. | Piene pavìrinti tai nebąla [lininio audeklo raštai].

2. pakankamai virinti, aukštoje temperatūroje išvirti, pagaminti verdant: Pavìrinti strovą. Pakepk a pavìrink kiaušių vaikuo. Įpilu kokį pavìrinusi viralą ten. Pomidorų lapų pavìryt, pakrapyt – nebus nė vieno [kirmino].

3. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Pavìrinti žolelių.

4. verdant žievę pagaminti augalinius dažus. . nudažyti verdant augaliniuose ar cheminiuose dažuose: Sudedi matkus tarp tų žievių ir pavìrini. Cibulių lukštų pavìrins, įdės kiaušinius, nudažys [Velykoms].

5. pagaminti šarmą verdant pelenus: Iš pelenų pavìrinai, nustovini, švari šarma.

6. verdant pelenų šarme pabalinti: Drobes vis su pelenais pavìrindavom. Pavìrysi, tai išbals, bus kap sniegas, šito [medžiaga] nerus, nerūdžiuos. Kap pavìrinau [drobę],
tai minkštesnė, slidesnė pasdarė. Pavìrinusi plaunu, balčiau išsiplaunas. Pelenūs liuob biškį pavìrins [linų, nuošukų gijas],
i neskalbtas an sniego išmėtys, ka baltum. Pavìrini, biškį sušlapini [audeklą] i tiesi an pievos. Kai susipjausto, pasisiuva, tai pasivìrina po biškį [audeklas].

7. keletą kartų pavirinti (ppr. šarme): Kap pavìrini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą turi, tep netikęs.

8. kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti, sudurti metalines dalis.

9. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti: Šalna pavirino žoles.

10. kiek pamušti.

11. peršauti: Drožk greitai šalin, o ka ne – kojas pavìrinsiu iš automato.
akimìs pavìrinti. įdėmiai, smalsiai pažiūrėti.
akimìs pasivìrinti. įdėmiai, smalsiai pasižiūrėti.
parvìrinti. greitai, paskubomis parvažiuoti: Parvìrinau numie vienu vėju.
pérvirinti. pervìrinti.

1. iš naujo, pakartotinai pervirti: Reikia užpilti vandeniu ir pérvirinti. Viską dar pérvirink. Pérviryt reikia medus ir sumaišyt [tešlon].

2. per daug virinti: Nepérvirink bulvių – sukris. Párvirinai, raudoni kruopai. Jijė párvirino bulves par daug. Nepérvirink, kad būt minkšti [kiaušiniai]. Jo kraũjas lyg vanduo pérvirintas. Aliejų reikia pérsiviryt, kad neapkarstų. Duonos neperminkysi, kisieliaus nepervirinsi.

3. apvirinti: Grybus pérvirini, susūdai – išeina kartumas.

4. smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti.

5. pakartotinai pavirti pelenų šarme: Dar kartą parvìryti [reikia],
gal bus baltesnės [sruogos].

6. suduoti, sukirsti: Tu jį gerai pérvirink, tada arklys bijos. Aš tave kaip parvìrinsiu botagu, tai nustosi meluot!

7. peršauti, perverti: Kulką sau per galvą pervirinęs.

8. suprasti, suvokti: Aleksys nepamena tokio, kada nesimėklino aplink jį esamųjų gamtos dalykų, saviškai jų nepervirindamas.

9. suvirškinti.
akimìs pérvirinti. įdėmiai, smalsiai pažvelgti.
pravìrinti.

1. užvirinti: Aš pravìrinau puodą, virs dabar ir nuo mažos ugnies, nebėgs.

2. per daug virinti, pervirti: A būsu pravìrinusi, leku greitai numo.

3. virinant gaminti valgį. .

4. nedaug pravirti.

5. virinant metalą padaryti kiaurymę: Visas gaminys kiauriai pravirinamas iš abiejų pusių.

6. šaldant sunaikinti, nušaldyti.

7. peršauti, kulka pramušti.
gálvą pravìrinti užmušti: Aš tau, žmogžudy, pasaulio išgama, smagenis pramušiu, galvą pravirinsiu!
vėsulaĩs pravìrinti labai greitai pravažiuoti: Mes velkamos palengveliais iš Sedos, o [grafas] vėsulaĩs pravìrino pro šalį.
privìrinti

1. daug privirti: Reikia dabar privìrinti pilną katilą [v] andenio. Privìrino puodą pilną smalos. Ušėtką privìrini [v] andenio, tada marškiniuos pelenų gi pridedi. Gerk, tėte, [pieną] gerk, aš nebenoriu. To pieno aure mama privìrino baisybę. Prisivìrinau uogų, poni [esu]. Prisirenki šitų uogų, prisivìrini, ir gerai būdavo.

2. pakartotinai kiek pavirti: Priblendus arba pieno įpylus į strovą privìrinau. Pieną geriau privìrink. Sveikesnė sriuba, kai užbaltinus privìrini pieną. Baigiant virti [kankolynę],
įpils pieno, privìrins da, i ka mes liuobam srėbti! Kab metinis vaikas, tai gražių [grikių] kruopų pridaro, piene privìrina, sviesto inmeta, tai vaikas valgo! Neprivìryta druska nepagardina valgymo.

3. pakankamai pavirti: Biškelelį pagyžęs [pienas],
neprivìrink, ir nesutrauka.

4. iš naujo užvirti: Kap puodas nuverda, tai privirina [įpiltą vandenį].

5. užvirinti, įkaitinti vandenį iki virimo temperatūros: [V] andenio pirty karštybė, koją apsišutinau – jau ne prišildė, ale privìrino!

6. kaitinant sulydyti (ppr. riebalus): Karvę papjauni, lajo privìrini, su tuo laju blynus kepi.

7. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Po du kūliuku susitaisiau, privìrinu [kraujažolių]. Man drobinių siūlų privìrino, išprausė, ir prapuolė [gelta]. Naminio taboko privìryt ir praust vaikam [nuo utėlių]. Šiltų arbatų privìrins, prigirdys – i būsi sveikas.

8. virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: Pelenų prisivìrini, šarmo padarai.

9. išvirinus pelenų šarme pašalinti nešvarumus: Gali ir plaut, jeigu turi prisivìrinus daugiau.

10. virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Žievių privìrina tirštai tirštai, kad būt kaip ir rudas [vanduo vilnoms dažyti]. Juodalksnio žievių privìrina, da alūno kiek dėdavo.

11. prilituoti metalines dalis: Nulaužtos šakės, negal nė kalvis privirinti. Paimk gelžies pryšnagiuo privìrinti. In priešakines padkavas kalvis privìrino gripus. Dėjom gelžius artie, sukom i privìrinom. Viršus reikia privìrintei, nusilupė. Liemenė tarsi pušų sakais prie jo privirinta, nė raukšlelė nesigarankščiuoja. Prilydė man šitą vardą. Kaip smala privirino.

12. šaldant sunaikinti, nušaldyti: Lapai, šalna privirinti, nukrinta.

13. kaitinant sunaikinti: Be laiko rugius privìrino, bus mažas grūdas.

14. sudrožti: Privìrink tam šuniui botagu – ko jis amsi.

15. nubausti, paskirti bausmę, priversti atlyginti nuostolius: Jam dar ažu tuos medžius privìrins. Jiem privìrino da po penkiolika metų. Čia tau gal až pernykščius metus privìrino mokėt.

16. suvirškinti: Penas keliauja pilvan, kur jį pilvo syvai privirina, t. y. apverčia ant maitinančio syvo.
lū́pą privìrinti primušti: Su dzūkais neprasidėk, ba galia privìryt lū́pą.
suvìrinti.

1. verdant pagaminti valgį, išvirti: Šlapia malka, nieko nesuvìrinsi. Suvirinu savimp valgyklą. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvìrins. Aš tą varškę suvìrinsu į sūrį, pamatysi, būs skaniausis sūris. Kad nor keturi litarai suvìryt [uogų]. Visokių uogų turu susivìrinusi. Susivìrinu uogų, kad užtektų žiemą vaikam ir sau. Cukraus atavežė, ar uogų kokių susivìrinsma. Serbentų raudonų su grūdeliais susivìrinau aštuonis litrus.

2. ilgai virinti, kad pakankamai suminkštėtų: Gal selyklui nemalt, gal supilt į puodą, stipriai suvìryt, sušutyt. Menkių galvas nusuki, lieverį sudedi, gerai suvìrini. Suvìrinai blandžiai kruopus.

3. sudėjus, sumaišius pakankamai pavirinti: Gerklę skaudant, gėrė karštą medų, suvirintą su pienu. Suvìrina kvynus su sukru arielko [je] ir gauna kvyninį likerį. Jei tam kartuo ją. virė, tad buvo [v] anduo su miltais suvirintas ir truputį pienu saldžiu pražilinta. Nu tą [v] andenį suvìrina su druska ir apipila [mėsą].

4. kaitinant, virinant sulydyti (ppr. riebalus): Pastovi [sviestas],
suvìrink, supilk kur, kad nepasenėt.

5. išsiplikyti: Karštą srebi – grobus susivìrinsi.

6. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Kokių žolių suvìrino ir davė gert. Žoles suvìrinam, viduriai kad jau valni, a kas. Devė kažkokių ten žolių suvìrinusi. Metylių lei suvìrina, pradėjo viduriai skaudėt. Puplaiškiai gerai suvìrinti mačija nu plaučių uždegimo. Našlaites baltąsias suvirinę geria nuo išgąsčių. Kokį norint naginių įklotą suvìrino ir užgirdė [norėdama prisivilioti vyrą].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atvirinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vìrinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">kaitinti skystį ar skystą masę, kol pradės virti: </span> Itaigi vìrintas [v] anduoj. Sumala su girnom [salyklą], daugiau nevìrintą vandenį uždeda [darydami alų]. Tada vìrinto vandenio inpili nedaugį. Sudžiovini šitas šakneles [valerijonų], nuplaudi gražiai, nuskutinėji, užsipili vandeniu vìrytu ir geri. Mieste pienas koks prėskas, visai neskanus, sako, vìrintas. Pienas nevìrintas daug gardesnis gert. Pradė [ja] u pieną vìrint, pradė [ja] u atsikosėt. Kūdikį galima maitinti ir karvės bei ožkos pienu, tik jį reikia virinti. Vìrintu vandeniu atšaldytu ažmaišyt miltus. Gerti neturiam [vandens], jei nori, gerk ir vìrintą, mes iš upelio nešam. Vìrindavo [v] andenį, in marškas supildavo pelenus, tada [v] andenį pildavo in pelenų. Kas gi kitas taip moka paruošti virintą alų, kaip senoji? <br/>2. <span class="explanation">kaitinti skystyje, kol išvirs: </span> Blynus i iš vìrytų bulvių iškepdavo. Vìrysi vìrysi bulbas, o jos kap akmuo. Susišildyk vìrytas roputes i pavalgysi. Dikčiai skaniai yr kastinis su vìrintoms bulbėms. Bulbes reik sudėti, ka virtum smarkiai, i anų nereik ilgai vìrinti. A tu su vandeniu vìryk, ar tu be vandenio – šiemet nekrinta <span class="explanation"> (nemiltingos) </span> tos bulbės anė kiek. Bulves vìrintas mirkydavo i valgydavo tą rasalą. Rasalą valgo su bulviums vìrytums. Atsikasėm tą arklį [belaisviai], vìrinom i valgėm. Vìrins cielus grūdus i dės į tą duoną kepant. Kitas vìrina apynius, kitas deda tiesiog į salyklą. Avietes su žemuogėm vìrinom. Vakare parginiau karves, motina padėjo suvaryti į tvartą, o paskui valgėm virintų bulvių su rūgusiu pienu. Vieną valandą reik vìrinti tą žuvį. Budes vìrina vandeny karštam. Minavota Marikė virino miežių kruopus, įlašino į viralą tris lašus kraujo iš savo piršto įpjauto. Ką sakė apynelis, į katelą dedamas? – Jei tu muni nevirinsi, kartį alų gersi. Bei erelio neviryk, kolei savo augyvės pieną žinda. Vìrink puodus prisistojusi. Varinį vìrinu. <span class="explanation">ilgai kaitinti, virti, kad suminkštėtų, pakankamai išvirtų: </span> Vìrinu vìrinu burokus, drūtūs <span class="explanation"> (kieti) </span>. Runkelius sutarkuosma, vìrinsma vìrinsma, išsunksma, pasidirbsma tokį cyrupą. Vìrinau trijūse [v] andeniūse. Raudonos akys – vìrinam [žuvį], neraudonos – valgom. Apynėli žaliasis, pūronėli gražusis, tave tirštai virina, mane graudžiai virkdina. <br/>3. <span class="explanation">verdant gaminti valgymą, gėrimą ar jovalą gyvuliams: </span> Ji. turi visiems valgį virinti, karves milžti, kiaules šerti, paukščius lesinti. [Šeimininkė] pristatė ant stalo virintų kiaušinių, sūrio ir arbatos. Jiems valgį besivirinant šūvis ant jų kaip kruša atlėkė. <span class="explanation">gaminti (degtinę): </span> Kad saldžios, kad gardžios arielkėlės vìrintos. <span class="explanation">daryti (alų). </span> <span class="explanation">kaitinant ar verdant ištekinti, išskirti: </span> Dervą, muilą vìrinti. Parvežk akmens, muilą noriu vìryt. Vìrino smalą ir toj smala užsidegė. <br/>4. <span class="explanation">verdant gaminti vaistinį nuovirą: </span> Kosuliuo [gydyti] liuob virinti cibules. Reikia eglės augmenėlių šviežių vìryt ir šutyt [skaudančias kojas]. Ka tų daktarų tiek tebuvo, liuobam visokias žoleles vìrinsiam, gersiam. Ka jau gripu sirgs, jau vìrina liepų žiedus. Ramuleles vìrins, arbatą duos. Virinta gyvatė – gyvuliams vaistas nuo suso. Ne, jau vis tiek bjauriai – katino šūdą virino i davė vaikuo gerti. Aiškiai justi, kad eretikas visą pusmetį virino karčiausias žoleles bitininko dančiui. Juokai būdavo iš senų žmonių, kad žolikes vìrysis. <span class="explanation">verdant su dezinfekuojančiomis žolėmis šalinti kokį netinkamą skonį, tvilkyti: </span> Seniau puodynes taigi kiečiais vìrydavom. <br/>5. <span class="explanation">verdant su įvairiomis skalbimo priemonėmis šalinti nešvarumus, balinti: </span> Nėko neišplausi nevìrinęs, gali pasiusti. Ka stori drabužiai, su pelenais reik vìrinti. Balino tuos siūlus pelenuos, vìrino. Vìrinti reikėjo, pelenūse liuobam. Sruogas vìrydavo su pelenais, išvirina, tad tik galėdavo aust. Mama vìrydavo terp pelenų siūlus, aš ausdavau. Katrie nemargi [drabužiai], tai vìrinam, o margų nevìrinam ir paskui vežamės in ežerą. Namie ar vìrini, ar trini tuos rūbus su muilu. Padaro iš pelenų šarmo i virina, i išėda tą [linų] žalumą. Rūbus pirma skalaunam <span class="explanation"> (suvilgom) </span>, tada vìrinam. Pavaserį jau vìrini, báldai pelenuos [verpalus] ir taisai aust. Senai buvo beviryti [drabužiai], labai buvo užsidargoję. Ka parejau, koki dvi nedėli liuob samdyti motrišką tas utis vìrinti. Skaras <span class="explanation"> (drabužius) </span> vìrydavo pečiun, jei nebūt vìrinę, tai brudas būt užėdęs. Kuriej [skalbiniai] nešiodami <span class="explanation"> (nešiojami) </span>, tiej vìrinami. Galop paėmė ji katilą, užkaitė ant ugnies ir pradėjo virinti siūlus. Vìrinsiuos ir skalbsiuos visą dieną. <br/>6. <span class="explanation">kaitinant verdančiame vandenyje, daryti liaunesnį ar atsparesnį, grūdinti: </span> Virinti klumpiai juo neplyšinė [ja]. Stabules ratams ir virina [v] andenė [je], aptepa silkės sulte, kad nekimgriaužiotų. Stebulę vìrino, ka jijė nepárdžiūtų i nesitrauktų, neskilinėtų. Vieną galą suverži, tada šutini katile, vìrini, tada pradedi veržt su tais lankais – ir išeina tokia graži bačkelė. I ten vìrina tas skiedas, i teip išvìrina, ka kaip bulvė ka išverda. <br/>7. <span class="explanation">kaitinant lydymosi temperatūroje durti, jungti metalines dalis: </span> Virinu, lipiu. Tėvas dumples spaudžia, o sūnus geležį vìrina žaizdre. Pasimk anglių, gal reiks geležìs vìrint. Buvo meistrai, kas vìrino, kas dirbo tus lankus. Jau i lankus vìrinu, jau i padkavas dirbu. Vasarą reikia šina vìryt, taigi prakaitas bėgte bėga, šilta, karšta. Ugny geležį vìryt tai reikia paprast. Sausos smilties reik pilt, tai geležis ne tei [p] vìrinase. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai šalti, spausti: </span> Ka šaltis vìrina, toros sproginė [ja]. Kaip pradėjo šaltis spirginti nuo Naujų metų, taip ir virino ištisus du mėnesius. <span class="explanation">smarkiai šaldyti: </span> Kad anus speigai virina, kailiais užsidaro. Orai gi atvėso, naktimis šalna virino namų stogus. <span class="explanation">gairinti, plikyti</span>. Koks vė [ja] s, vìrinti vìrina. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai šilti, kaisti: </span> Taip vìryt vìrina, Dievasžin kaip čia bus. <span class="explanation">smarkiai kaitinti: </span> Visą kūną virino karštis, atimdamas rankas ir kojas. <br/>10. <span class="explanation">mušti, kirsti, duoti: </span> Vìrink jam per kojas botagu. Kad aš jai ėmiau vìryti su botagu par šonus. Kai vìrini, tai net prilimpa. <br/>11. <span class="explanation">smarkiai šaudyti: </span> Kad pasiunta vokyčiai vìrinti iš pabūklų – prancūzai šoka iš kamantų. <br/>12. <span class="explanation">garsiai staugti: </span> Vilkai kap ėmė vìryt, tai net miškas ūžia. Nugi ir vìrina vilkai, turbūt daugelis jų ten yra. <br/>13. <span class="explanation">skubant važiuoti: </span> Kur teip greit vìrini? <br/>14. <span class="explanation">virškinti: </span> Viduriai gerai vìrina. \| Tos ligos priežastis, tai blogas ir sunkus pilvui virinti pašaras. <br/><b> akimìs vìrinti</b> <span class="explanation">smalsiai žiūrėti, spoksoti: </span> Aš žiūrau in šitą skarelę ir akim̃ vìrinu, tep jos noriu. <br/><b>ãkys vìrina</b> <span class="explanation">įdėmiai žvelgia: </span> Ne vieno akys virina iš kampų: ak tas Jurgėliukas! <br/><b>gálvą vìrinti</b>. <span class="explanation">varginti. </span> <br/><b>pìkį vìrinti</b> <span class="explanation">pykti (ppr. be reikalo): </span> Ko čia dabar pasipūtęs pìkį vìrini? Tai moki ilgai pìkį vìryt! Kas vìrina pìkį, tam valgyt nereik. <br/><b>šìrdį (šìrdis) vìrinti</b>. <span class="explanation">kelti skausmą, rūpestį: </span> Blogi vaikų darbai tėvam šìrdis vìrina. Kas neturėjo nieko, tai tam gerai, o kas turėjo, tai tam [varomam į kolchozą] šìrdį vìrino. <br/><b>antvìrinti</b>. <span class="explanation">lydant pridurti metalinę detalę: </span> Pryšnagis y [ra] privirinamas, kad nudela <span class="explanation"> (nudyla) </span>, kitą antvìrina. <br/><b>apvìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek virinti, aptvilkyti: </span> Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti. Jeigu reikia senesnio paukščio mėsą kepti, tai ji prieš tai apvirinama. Kas lašiniais kelia veseilią, tai tik apvìrina [lašinius] šaltan vandenin. Buvo geros duonos ir iš tolo kvepiančio raudono, apvirinto kumpio. Ir dešrą apsivìryk, nevalgyk žalios. <br/>2. <span class="explanation">išvirti, padaryti ką tinkamą valgyti: </span> Apvìrinsiu kąsnelį mėsos pietum. <span class="explanation">išvirti (ppr. bulves su lupenomis): </span> Apvìrinti bulves, brandį. Bulvių apvìrys, kastinio padės. Bulbių apvìrinau, su kopūstais būs. Bulbių apvìrindavo, rasalo padarydavo. Vakarienei apvìrysiu ropučių [su lupenomis], i bus gerai. Bulbienė – tai nuskustos ir apvirintos bulbės su skystimu. Reik ropučių apsivìryt, nėkas nevalgo su duona. Bulbų apsvìrina, su [v] andeniu pavalgo i gyvena, nemiršta. <br/>3. <span class="explanation">verdant pasigaminti vaistinį nuovirą: </span> Apsivìrink varpučių, kibių ir kiečių šaknų visoms ligoms. <br/>4. <span class="explanation">nuplikyti, nutvilkyti: </span> Apvìrinau ranką voru. Kad apvìrina ranką, tai būna pūslėta. Vandeniu a [p] vìrinau pirštą, pūsles iškėlė. Dar nebuvau apsvirinę macnai. <br/>5. <span class="explanation">verdant pelenų šarme pašalinti nešvarumus: </span> An šarmenį apvìrindavo, [v] andeniu užpildavo, nu ir tada rūbus pamerkia ir pilia gi iškart. <br/>6. <span class="explanation">kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: </span> Vamzdžiai dažniausiai virinami rankiniais elektriniais aparatais. <br/>7. <span class="explanation">nušaldyti: </span> </span> Kad ir šaltis rugius apvirino, bet visgi žybso. <br/><b>atvìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užvirinti: </span> </span> </span> Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu. Varškei reik saldžio pieno atvìrinti i pasku tokia jau nerūgšta. Sūrius teip [daro], saldį [pieną] atvìrins, rūgšto įpils ir maišys. Nėkaip negaliu atvìryt [pieno], į varškę sutraukia. Čia barščiam pieno noriu atvìrint. Pieną atvìrinau i supyliau. Atvìrinau pieną ligoniui. O paskui antrąjį, dar karštą vandenį atvìrytą užpilsam. Atvirink vandenį. [V] andinį atvìrins su apyniais, sukro dės, kumet atvės – ka būs to alaus skanumas! Vandinį antsikaitei, atvirinai, tas duonos plutas įdėjai. Atvìrinsiu [v] andinį i merksiu tą pirštą. Atvìrinam vandenio, inpiliam, pamaišom ir pasdaro kieta skani, tokia kaip ir košė [iš avižinių miltų]. Atsivìrink pieno ir užgerk, kol išvirsu stipriau. Atvìrinsias pieno i su bandeliuku išgersias. [V] andenį atsivìrinam, aguonas sumalam, supilam [ant prėskučių]. Atsivìrinsi vandenį, pelenų prikrausi, gerai išplovei. <br/>2. <span class="explanation">išvirti: </span> Tris dienas čia buvo, arbatos atvìrydavau. Reik atvìrinti arbatelės atsigerti. Atvìrys bulbes i valgys, būdavo, su kisielium. Atvìrino žirnių, dideli kai nykščių galai, pupiniai, net partrūkę. <br/>3. <span class="explanation">iš naujo virinti, pervirti: </span> Paskiau cukraus pridėsu ir atvìrinsu [uogas]. Atsivìrinau sriubos ir pavalgiau. <br/>4. <span class="explanation">verdant pagaminti vaistinį nuovirą: </span> </span> </span> </span> Paėmęs saują apynių atvirink kvortoje saldžių išrūgų, o gerk [sirgdamas]. Jonažolynių, būlo, atvìrini, dar ko nuo kunigės. <br/><b> šónus atvìrinti</b> <span class="explanation">primušti, įkrėsti: </span> Eik eik po svetimus agurkus, kai atvìrins, kas nutvėręs, šónus, tai žinosi! <br/><b>davìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iki galo išvirti: </span> Dav [ė] nedavìrintų kopūstų. <br/>2. <span class="explanation">daugiau papildomai išvirti: </span> Yra maža, davìrink bulvių dėl šeimynos be verėno. <br/><b>įvìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai įkaitinti, padaryti, kad virtų: </span> Aš įvìrinau puodus, ir verda. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai daug privirti, prišutinti: </span> Ji dar spėja tuo pačiu laiku ir vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti. <br/>3. <span class="explanation">verdant (ppr. ilgai) pagaminti vaistinį nuovirą: </span> Motina pasitikdavo jį dar prie durų, iš anksto sugriebusi iš karštų židinio pelenų molinėlį garuojančių čiobrelių, įvirintų iki juodumo. <br/>4. <span class="explanation">įkaitinus lydymosi temperatūroje sujungti metalines dalis: </span> Suvirinant dvipusiu sandūriniu būdu, gaunama geresnė siūlė, geriau įvirinamas siūlės pagrindas. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai primušti, įkirsti: </span> Kai gerai įvìrino, tai kelias dienas neprisėdau. <br/><b> į pãsubinį įvìrinti</b>. <span class="explanation">pradėti smarkiai šaudyti: </span> Ka anims. miškiniai į pãsubinį įvìrina, spauda kai pasiutę. <br/><b>išvìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">verdant pagaminti valgį ar gėrimą: </span> Išvìrinau aš gerai verėną. Tus batvinius išvìrys katele. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į kraujus. Mes tai išvìrydavom [grybus], tai karštus su druska suslegiam. Tas avižas išvìrina, daugiau išdžiovina, labai skanios būva kruopos. Tu išvìrink bulbas, dabok, kad nesušustų. Ką sakė apynelis iš katilo emams? – Jei tu muni išvirinsi, saldį alų gersi. <span class="explanation">kaitinant pagaminti degtinės: </span> Tuo tarpu čėrkelė su krupniku ejo apsukuo, mat saldžiai išvirinta [degtinė] duodas gertie. Ji. užkais, išvìrins arielkėlės mums saldžios. <br/>2. <span class="explanation">užvirinti: </span> </span> </span> Nevartoti pieno neišvìrinus. Vandenį tik išvìrinau. Sveikas visas vanduo, išvìrintas. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką virinti: </span> Greibk, kiek čia išvìrinsi! <br/>4. <span class="explanation">verdant pašalinti riebalus: </span> Išvirintoms parūgoms rūgštinti viralą teleido gavėnio [je] [kunigai]. <br/>5. <span class="explanation">ilgai verdant per daug suminkštinti: </span> Mėsa smunka nuo kaulo, kad per daug išvìrinta. <br/>6. <span class="explanation">verdant padaryti vaistinį nuovirą: </span> Išvìrinti gydomų žolelių. Avižoms [gydosi], kad dideliai kosulys užeita: išvìrinti anas [v] andenė [je] ir, kaip galì kentėt, kojas merkti. Kai karvė po telioko neapsičystija, tada duoda karvei gerti išvirinę česnakų. Gyvatę sugaudavo, išvìrydavo i duodavo kiaulėm po biškį dėl apetito. Avispirų išvìrinau su beržo lapais, užgirdžiau. Avietės metūges susidžiovinę, išsivirinę geria nuo kosulio. <span class="explanation">verdant (ppr. žieves) pagaminti augalinių dažų: </span> Juodalksnio žieves išvìrina, ir drobinius gerai nukanda. Ar ąžuolo žievės, ar alksnio išvìrina išvìrina. Alksnius nuskusi, išvìrysi ir daugiau kiši tas vilnas. <span class="explanation">ilgai kaitinant, verdant išdezinfekuoti: </span> Jeigu puodus išvìrinsi, uogos nėkumet nepelės. <br/>7. <span class="explanation">verdant pelenų šarme padaryti švaresnį: </span> Išvìrinę rūbus išgręžiam ir džiovinam. Išvìrins pelenūse drabužius. Išvìrina [skalbinius] į pelenus įmetę. Priverps priverps tų gijų, pasku išvìrins pelenūse, pakabins an kartės i šals ir apsnigs, pabūs ir išbals, suminkštės. Siūlus baldžia, išvìrina tuos pelenuos. Ka jau suverpi, išvìrina tas [linų, pakulų] gijas, išbaldo. Sumerksi tujau prinešiotų drabužių, išvìrinsi. Mačiau [nešvarų] koštuvį, misliju, duokit išvìrinsiu. Išvìrinsi, būdavo, drapanas pelenuos, velėt žiemą išeini, tai net pyška kultuvė. Rūbai išvìryta, pilna virtuvė garų. Būdavo tokia linų spalva, ka jos neišvìrysi, tamsi. Išsivìrydavo, gražūs būdavo drabužiai – balti balti. <span class="explanation">verdant padaryti šarmą: </span> Išvìrinti, išplikyti pelenai. Skalbdavo gi drapanas su šarmu, pelenus išvìrina, nupilia nuo pelenų. <br/>8. <span class="explanation">išplikyti, išdeginti (verdančiu vandeniu): </span> Išvìrino jurginus po langu su verdančiu [v] andeniu. Ana šliūkšt akysna, ir išvirino. <br/>9. <span class="explanation">kaitinant, verdant padaryti liaunesnį ar atsparesnį, užgrūdinti: </span> Paskuo anus. išvìrinau, kad anie nelūžinėtų [pinant]. I ten vìrina tas skiedas, i teip išvirina, ka kaip bulvė, ka išverda. Ąžuolinės pintys, kap jas išvirina pelenuosa ir an kulbės padėję kirviapente gerai išdaužo, būna geras pūzdras skiltuvu ugnį inskelt. <br/>10. <span class="explanation">smarkiai kaitinant išdeginti, nusvilinti: </span> Saulė burokus išvìrino, kaži ar beatsigaus. Bus audra: vėjas atžagaria ranka purto medžius, blaško saulės išvirintus lapus. <br/><b> ausìs išvìrinti</b> <span class="explanation">primušti: </span> </span> </span> </span> Išvìrino gerai ausìs, ir įgavo baimės. <br/><b>gálvą išvìrinti</b> <span class="explanation">išvarginti: </span> Tegu kiti galvas virina, o aš savą galvą jau išvìrinus. <br/><b>nuvìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek apvirinti: </span> Nuvìrinau [mėsą], viską nupyliau, dar pavìrinau. Labai sūri mėsa, reik nuvìryti. Pirma reikia nuvìrinti [grikius] ir tada kepti. Pūkuotes nuvìrina i sūdo an žiemos. Avižas nuvìrinsma su visoms sėlenoms. Paskui apynius atskirai nuvìrina, palaiko porą trejetą valandų ir tekina. Sultinys nukošiamas, nuvirinamas ir užpilamas ant žuvies. Peršalus ūmai reikia nuvirinti avižinių šiaudų ir tame vandenyje reikia apmazgoti kojas. <br/>2. <span class="explanation">ilgai verdant išgarinti skystį, vandenį: </span> Nuvìrinai dideliai strovas, jau nepilni puodai. <br/>3. <span class="explanation">kiek pavirti: </span> Merga ale nuvirino miežius, o ponui nusiuntė, o jis tuos turėjo įsėt. Rugius gerai gerai nuvìrina nuvìrina ir tada deda cukrų, mieles ir tada varo [degtinę]. Par du [v] andinis nuvìrinu [grybus]. Nuvìrinsi antrą kartą, būs geri grybai. Mes jau gerai nuvìrinam paalksniukes, prisisūdom kibirus. Par tris vandenis nuvìrint, tai geriausi grybai esą. Tad du viedru miežių gerai nuvìrins, tas [v] anduo būs toks tumus. O graži kaip nuvirintas velykinis kiaušinis. <br/>4. <span class="explanation">nuplikyti verdančiu vandeniu, nušutinti: </span> Žmogus užkaitė katilą vandens, atvirinęs sukišo vaikus, nuvirino ir numaudė, parėdė, už stalo pasodino. Bet jie. vis savo baisius darbus dirbę, o mūsų moterys juos su vandeniu nuvirindavai. <br/>5. <span class="explanation">apvirti (ppr. neskustas bulves): </span> Nuvìrinau bulbių – turia laiko, galia nusilupti. <br/>6. <span class="explanation">verdant pelenų šarme išbalinti ar pašalinti nešvarumus: </span> Nuvìrinau gijas. Pelenūse, sako, nusivìrysi tus drabužius. <br/>7. <span class="explanation">kaitinant išdeginti, nusvilinti: </span> Kaitros nuvìrino žolę. Kas čia beaugs, viską [karštis] nuvìrino. Klanuos – pavasarį išpuvo, smėly – pagada nuvìrino. Iškart nuvìrino labai smagiai rugius. Saulė užejo, nūvìrino virkščias tas. <br/>8. <span class="explanation">nušaldyti: </span> </span> Šalnos diegus pakąs ir nuvirins. Virinte nuvìrins pumpurus i viską [šaltis], būs blogi metai. Šaltis nuvìrino bulves par šventą Joną. Še, agurkai užmezgę užmezgę, o nuvìrinti gatavai. Va, tik uždygo [miežiai], nuvìrino. Šalna kad užeit, nuvìrin žoleles. Žemėn krito ir krito šalnų nuvirinti tuopų lapai, dar skaisčiai žali, bet jau mirę. <br/>9. <span class="explanation">nupūdyti: </span> Po Žolinei – lietai: kad nors bulbių nenuvìrytų. Jeigu tik lietai bulbienokus nuvìrino – bulbelės jau nebeaugs, po bulbelėm. Šito rūdis nuvìrino bulbienius. <span class="explanation">išgadinti, nuėsti: </span> Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais dantimis. <br/>10. <span class="explanation">primušti: </span> </span> </span> </span> Reikalui esant šeimininkas skaudžiai nuvirins tuo botagu. <br/><b> ausìs nuvìrinti</b> <span class="explanation">primušti: </span> </span> </span> </span> Tėvas vaikui virinte nuvirino ausis. <br/><b>pavìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį pavirti, apvirti: </span> Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavìrinu. Pavìrins miltų, toks būs makalas su bulbėms. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavìrini, įdedi pipirų, lapelių, druskos. Da skrupsnios kruopos – reikia pavìrinti. Ką te tą žalią mėsą tampysi, da pavìrink. Dabar kąsnį pavìrin <span class="explanation"> (pavirink) </span> kuliešę. Sultys dar pavirinamos, kol pradeda tirštėti. \| Piene pavìrinti tai nebąla [lininio audeklo raštai]. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai virinti, aukštoje temperatūroje išvirti, pagaminti verdant: </span> Pavìrinti strovą. Pakepk a pavìrink kiaušių vaikuo. Įpilu kokį pavìrinusi viralą ten. Pomidorų lapų pavìryt, pakrapyt – nebus nė vieno [kirmino]. <br/>3. <span class="explanation">verdant pagaminti vaistinį nuovirą: </span> </span> </span> </span> Pavìrinti žolelių. <br/>4. <span class="explanation">verdant žievę pagaminti augalinius dažus. </span>. <span class="explanation">nudažyti verdant augaliniuose ar cheminiuose dažuose: </span> Sudedi matkus tarp tų žievių ir pavìrini. Cibulių lukštų pavìrins, įdės kiaušinius, nudažys [Velykoms]. <br/>5. <span class="explanation">pagaminti šarmą verdant pelenus: </span> Iš pelenų pavìrinai, nustovini, švari šarma. <br/>6. <span class="explanation">verdant pelenų šarme pabalinti: </span> Drobes vis su pelenais pavìrindavom. Pavìrysi, tai išbals, bus kap sniegas, šito [medžiaga] nerus, nerūdžiuos. Kap pavìrinau [drobę], tai minkštesnė, slidesnė pasdarė. Pavìrinusi plaunu, balčiau išsiplaunas. Pelenūs liuob biškį pavìrins [linų, nuošukų gijas], i neskalbtas an sniego išmėtys, ka baltum. Pavìrini, biškį sušlapini [audeklą] i tiesi an pievos. Kai susipjausto, pasisiuva, tai pasivìrina po biškį [audeklas]. <br/>7. <span class="explanation">keletą kartų pavirinti (ppr. šarme): </span> Kap pavìrini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą turi, tep netikęs. <br/>8. <span class="explanation">kaitinant lydymosi temperatūroje sujungti, sudurti metalines dalis. </span> <br/>9. <span class="explanation">smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti: </span> Šalna pavirino žoles. <br/>10. <span class="explanation">kiek pamušti. </span> <br/>11. <span class="explanation">peršauti: </span> Drožk greitai šalin, o ka ne – kojas pavìrinsiu iš automato. <br/><b> akimìs pavìrinti</b>. <span class="explanation">įdėmiai, smalsiai pažiūrėti. </span> <br/><b>akimìs pasivìrinti</b>. <span class="explanation">įdėmiai, smalsiai pasižiūrėti. </span> <br/><b>parvìrinti</b>. <span class="explanation">greitai, paskubomis parvažiuoti: </span> Parvìrinau numie vienu vėju. <br/><b>pérvirinti</b>. pervìrinti. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo, pakartotinai pervirti: </span> Reikia užpilti vandeniu ir pérvirinti. Viską dar pérvirink. Pérviryt reikia medus ir sumaišyt [tešlon]. <br/>2. <span class="explanation">per daug virinti: </span> Nepérvirink bulvių – sukris. Párvirinai, raudoni kruopai. Jijė párvirino bulves par daug. Nepérvirink, kad būt minkšti [kiaušiniai]. Jo kraũjas lyg vanduo pérvirintas. Aliejų reikia pérsiviryt, kad neapkarstų. Duonos neperminkysi, kisieliaus nepervirinsi. <br/>3. <span class="explanation">apvirinti: </span> Grybus pérvirini, susūdai – išeina kartumas. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai šaldant sunaikinti, nušaldyti. </span> <br/>5. <span class="explanation">pakartotinai pavirti pelenų šarme: </span> Dar kartą parvìryti [reikia], gal bus baltesnės [sruogos]. <br/>6. <span class="explanation">suduoti, sukirsti: </span> Tu jį gerai pérvirink, tada arklys bijos. Aš tave kaip parvìrinsiu botagu, tai nustosi meluot! <br/>7. <span class="explanation">peršauti, perverti: </span> Kulką sau per galvą pervirinęs. <br/>8. <span class="explanation">suprasti, suvokti: </span> Aleksys nepamena tokio, kada nesimėklino aplink jį esamųjų gamtos dalykų, saviškai jų nepervirindamas. <br/>9. <span class="explanation">suvirškinti. </span> <br/><b> akimìs pérvirinti</b>. <span class="explanation">įdėmiai, smalsiai pažvelgti. </span> <br/><b>pravìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užvirinti: </span> </span> </span> Aš pravìrinau puodą, virs dabar ir nuo mažos ugnies, nebėgs. <br/>2. <span class="explanation">per daug virinti, pervirti: </span> A būsu pravìrinusi, leku greitai numo. <br/>3. <span class="explanation">virinant gaminti valgį. </span>. <br/>4. <span class="explanation">nedaug pravirti. </span> <br/>5. <span class="explanation">virinant metalą padaryti kiaurymę: </span> Visas gaminys kiauriai pravirinamas iš abiejų pusių. <br/>6. <span class="explanation">šaldant sunaikinti, nušaldyti. </span> <br/>7. <span class="explanation">peršauti, kulka pramušti. </span> <br/><b> gálvą pravìrinti</b> <span class="explanation">užmušti: </span> Aš tau, žmogžudy, pasaulio išgama, smagenis pramušiu, galvą pravirinsiu! <br/><b>vėsulaĩs pravìrinti</b> <span class="explanation">labai greitai pravažiuoti: </span> Mes velkamos palengveliais iš Sedos, o [grafas] vėsulaĩs pravìrino pro šalį. <br/><b>privìrinti</b><br/>1. <span class="explanation">daug privirti: </span> Reikia dabar privìrinti pilną katilą [v] andenio. Privìrino puodą pilną smalos. Ušėtką privìrini [v] andenio, tada marškiniuos pelenų gi pridedi. Gerk, tėte, [pieną] gerk, aš nebenoriu. To pieno aure mama privìrino baisybę. Prisivìrinau uogų, poni [esu]. Prisirenki šitų uogų, prisivìrini, ir gerai būdavo. <br/>2. <span class="explanation">pakartotinai kiek pavirti: </span> Priblendus arba pieno įpylus į strovą privìrinau. Pieną geriau privìrink. Sveikesnė sriuba, kai užbaltinus privìrini pieną. Baigiant virti [kankolynę], įpils pieno, privìrins da, i ka mes liuobam srėbti! Kab metinis vaikas, tai gražių [grikių] kruopų pridaro, piene privìrina, sviesto inmeta, tai vaikas valgo! Neprivìryta druska nepagardina valgymo. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai pavirti: </span> Biškelelį pagyžęs [pienas], neprivìrink, ir nesutrauka. <br/>4. <span class="explanation">iš naujo užvirti: </span> Kap puodas nuverda, tai privirina [įpiltą vandenį]. <br/>5. <span class="explanation">užvirinti, įkaitinti vandenį iki virimo temperatūros: </span> [V] andenio pirty karštybė, koją apsišutinau – jau ne prišildė, ale privìrino! <br/>6. <span class="explanation">kaitinant sulydyti (ppr. riebalus): </span> Karvę papjauni, lajo privìrini, su tuo laju blynus kepi. <br/>7. <span class="explanation">verdant pagaminti vaistinį nuovirą: </span> </span> </span> </span> Po du kūliuku susitaisiau, privìrinu [kraujažolių]. Man drobinių siūlų privìrino, išprausė, ir prapuolė [gelta]. Naminio taboko privìryt ir praust vaikam [nuo utėlių]. Šiltų arbatų privìrins, prigirdys – i būsi sveikas. <br/>8. <span class="explanation">virinant pelenus vandenyje pagaminti šarmą: </span> Pelenų prisivìrini, šarmo padarai. <br/>9. <span class="explanation">išvirinus pelenų šarme pašalinti nešvarumus: </span> Gali ir plaut, jeigu turi prisivìrinus daugiau. <br/>10. <span class="explanation">virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: </span> Žievių privìrina tirštai tirštai, kad būt kaip ir rudas [vanduo vilnoms dažyti]. Juodalksnio žievių privìrina, da alūno kiek dėdavo. <br/>11. <span class="explanation">prilituoti metalines dalis: </span> Nulaužtos šakės, negal nė kalvis privirinti. Paimk gelžies pryšnagiuo privìrinti. In priešakines padkavas kalvis privìrino gripus. Dėjom gelžius artie, sukom i privìrinom. Viršus reikia privìrintei, nusilupė. Liemenė tarsi pušų sakais prie jo privirinta, nė raukšlelė nesigarankščiuoja. Prilydė man šitą vardą. Kaip smala privirino. <br/>12. <span class="explanation">šaldant sunaikinti, nušaldyti: </span> Lapai, šalna privirinti, nukrinta. <br/>13. <span class="explanation">kaitinant sunaikinti: </span> Be laiko rugius privìrino, bus mažas grūdas. <br/>14. <span class="explanation">sudrožti: </span> Privìrink tam šuniui botagu – ko jis amsi. <br/>15. <span class="explanation">nubausti, paskirti bausmę, priversti atlyginti nuostolius: </span> Jam dar ažu tuos medžius privìrins. Jiem privìrino da po penkiolika metų. Čia tau gal až pernykščius metus privìrino mokėt. <br/>16. <span class="explanation">suvirškinti: </span> Penas keliauja pilvan, kur jį pilvo syvai privirina, t. y. apverčia ant maitinančio syvo. <br/><b> lū́pą privìrinti</b> <span class="explanation">primušti: </span> </span> </span> </span> Su dzūkais neprasidėk, ba galia privìryt lū́pą. <br/><b>suvìrinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">verdant pagaminti valgį, išvirti: </span> Šlapia malka, nieko nesuvìrinsi. Suvirinu savimp valgyklą. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvìrins. Aš tą varškę suvìrinsu į sūrį, pamatysi, būs skaniausis sūris. Kad nor keturi litarai suvìryt [uogų]. Visokių uogų turu susivìrinusi. Susivìrinu uogų, kad užtektų žiemą vaikam ir sau. Cukraus atavežė, ar uogų kokių susivìrinsma. Serbentų raudonų su grūdeliais susivìrinau aštuonis litrus. <br/>2. <span class="explanation">ilgai virinti, kad pakankamai suminkštėtų: </span> Gal selyklui nemalt, gal supilt į puodą, stipriai suvìryt, sušutyt. Menkių galvas nusuki, lieverį sudedi, gerai suvìrini. Suvìrinai blandžiai kruopus. <br/>3. <span class="explanation">sudėjus, sumaišius pakankamai pavirinti: </span> Gerklę skaudant, gėrė karštą medų, suvirintą su pienu. Suvìrina kvynus su sukru arielko [je] ir gauna kvyninį likerį. Jei tam kartuo ją. virė, tad buvo [v] anduo su miltais suvirintas ir truputį pienu saldžiu pražilinta. Nu tą [v] andenį suvìrina su druska ir apipila [mėsą]. <br/>4. <span class="explanation">kaitinant, virinant sulydyti (ppr. riebalus): </span> Pastovi [sviestas], suvìrink, supilk kur, kad nepasenėt. <br/>5. <span class="explanation">išsiplikyti: </span> Karštą srebi – grobus susivìrinsi. <br/>6. <span class="explanation">verdant pagaminti vaistinį nuovirą: </span> </span> </span> </span> Kokių žolių suvìrino ir davė gert. Žoles suvìrinam, viduriai kad jau valni, a kas. Devė kažkokių ten žolių suvìrinusi. Metylių lei suvìrina, pradėjo viduriai skaudėt. Puplaiškiai gerai suvìrinti mačija nu plaučių uždegimo. Našlaites baltąsias suvirinę geria nuo išgąsčių. Kokį norint naginių įklotą suvìrino ir užgirdė [norėdama prisivilioti vyrą].

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atvirinti

#