atvėsinti

vėsìnti (-ýti), -ìna, -ìno. vė̃sinti, -ina, -ino, vė•sinti. vėsti:

1. Jūra vėsìna klimatą. Rudens vėjas vis labiau vėsino kambarėlį.

2. Strovą karštą vėsìnk, t. y. aušink. Vėsinamas gėris (gėrimas) . Mato dideliausius kubilus: viename vėsìna, kitame duoda aluo gyventi. Šalta kamaros asla vėsina įkaitusias kojas. Frankas įvirto į Vaito saliūną, skepetaite vėsindamas savo įrasojusią nosį. Karalienė sėdi prie lovos šono ir vėsina ligonį šlapiais šaltais rankšluosčiais. Šoko stačiai į eketę žiemos vidu speiguotie ir tinai par kelias valandas panėrę [si] vėsinos. Maniau, kad tik mylimieji mūsų draugai šuneliai tevėsinasi per liežuvį, jį karindami. Ejo į jo svetlyčią, kurioj jisai vėsinos.

3. vėsti 5: Norėtume mielai matyti tųjų nors vieną, kurie tas bangas lygina, kurie žmonių karštumą vėsina, kurie žmones taikina. Ramink, vėsink mus persekiojimuose.

4. vėduojant šaldyti orą, vėsuoti. . Įkaitęs vėsìnasi su skepetaite.
nasrùs vėsìnti juoktis: O tu čia ko nasrus vėsini? Ar nori, kad aš tau juos suimtau?
apvėsìnti.

1. šiek tiek pašaldyti, paaušinti: Apvėsinaũ taukus, ir sustyro nuo šalčio t. y. apaušiau.

2. pavėsinti.
atvėsìnti. atvėsti:

1. Vėjas orą atvėsìno. Lytus atvėsìna orą, retai kada atšilna. Aš vėją sulaikysiu, kad nepūstų. Aš kaitrą atvėsinsiu, kad nevystum.

2. Karštą verėną atvėsìnk. Atvė̃sinsu [sriubą] i paliksu. Dar antpils [v] andens jau tokio virinto, atvėsìnto. Atvėsìna [alų],
tad deda mieles. Atvėsinì misą, o mieles užraugi jau iš anksčiau. O paskui drungnai atvėsink [apynių arbatą],
plauk burną ir gelantį dantį tris sykius ir daugiau. Ateinanti naktis nei žemės, nei žmonių neatvėsina. O siųsk Lozorių, idant padažytų galą piršto savo vandenyje o atvėsintų liežuvį mano, nes mūkas kenčiu top liepsnoj. Įsidėsi į bliūdaluką [košės],
atsìvėsinsi, su pirštu kabinsi ir tam vaikuo kiši į burnikę.

3. atvėsti 4: Šaltas pienas yra atvėsìnąs gėrimas. Eikitėg manęsp visi, kurie vargstate, dirbate ir apsekinti este, ir aš jus atvė•sysiu. Vienus gano lamentais gailėjimo nuodėmių, kitus ašaromis meilės nugirdžia, kitus atvė•sina palinksminimu. Ir todrinag aš, įjudintas tuo malonu vadinėjimu, eimi tavęsp …, idant tu mane atvė•sintumbei. Baigiant virt mėsai, medžkirtys labai sušilęs išėjo laukan atsivėsinti. Diena, naktis, rytas ar vakaras – vis tiek niekur neatsivėsinsi. Griešni manęsp eikiat, manimi atsivėsinkiat. Eikit visi manęsp sunkybėmis apsukinti, atsivėsinkit manimpi, rasa mano versmės gyvos ataušysiu savo viernus. Atvėsinot vaiką, gavo dubiltines blusines, ir nusmaugė liga. Jūs atsivėsýsite, eikit į vidų. Rodos savaime suprantama, kad labai įkaitusiam arba net prakaituojančiam netinka šokti tuojau į šaltą vandenį. Ir netinka visiškai atsivėsinti.

4. atvėsti 6: Tik degtinė tėvą atvėsino. Kai merga užsiunta, vadelėmis ar atvėsinsi? Regina ne tik neuždegė vaikų religiniu uolumu, bet greičiau atvėsino. | Atvėsỹtų ne vieną vogt, jei baustų kap reik.

5. iš naujo, vėl atšaldyti.
gálvą atvėsìnti nuraminti, sumažinti įkarštį: Tiktai tvirta, argumentuota ir vieša Lietuvos vyriausybės pozicija padėtų atvėsinti galvas tų, kurie nemato, kad Vilnius, Šalčininkai, Nemenčinė yra Lietuvos žemėje.
išvėsìnti. išvėsti 2: Išvėsìnsu savo kambariuką, geriau miegosu.
nuvėsìnti

1. nuvėsti
1.

2. nuvėsti
4. Žmogus sušilęs eina ant oro nusivėsìnti.
pavėsìnti.

1. pavėsti 1: Pavė•sink košę, kad būtų nekaršta, vėsi. Atpilk zupikės [vaikui] i pavėsìnk.

2. pavėdinti: Liūbą langą atdaryti, ten pavėsìnti tą kambarį.
pravėsìnti. pravėsti:

1. [Inspektų] langus atidaro, kad pravėsỹt biškį. Kad saulelė kaitins, vėjelis pravė•sins. Karštà, prasivėsìnk!

2. Gali gerti, pravėsináu. Pravėsìna [vandenį],
ka nebūt teip karšta. Pyragaičius kišti pravėsintan pečiun. Prasivėsìnkias, ko taip karštą ryni.

3. pravėsti
4. Eitav į lauką prasivėsìnti. Prasivėsináu aš išejęs iš pirties laukuo. Vyrai išėjo prasivėsinti arba pypkės parūkyti.
užsivėsìnti. per daug atsivėsinti, atsišaldyti: Reik sergėties, idant sušilus ir suprakaitavus staigiai neužsivėsinti gėrimu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atvesinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x