atšventinti

švéntinti (-yti), -ina, -ino. šveñtinti.

1. tam tikromis apeigomis, ppr. šlakstant švęstu vandeniu, teikti religinę šventumo prasmę įvairiems tikinčiųjų vartojamiems ir bažnyčiai skiriamiems daiktams ar asmenims: I pelinus švéntino, barstė galvas Pelinų dieną tatai. Kunigas ejo į kapus kryžiaus šveñtinti. Toki skepetėlė būdavo užrišta [ant kryžiaus],
kol nešvéntytas. Vyskupas atvažiavo šveñtinti tą pundamentą. Tavo namuose yra pikta dvasia, reik švéntyt tuos namus. Šveñtino tą vietą, i katinas pradingo. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja švéntytais linais. Būna Agotos diena, tai tą duoną neša ir švéntina. Prieš Velykas kiaušinius nešam bažnyčion švéntint gi. Par šventą Staponą bažnyčio [je] avižas šveñtino. Ką švéntino, liko [rugiai] neišgurinti. Šventyta mėsa. Švéntinta žvakė. Bažnyčią švéntinti. Statys manę už grotelių, šventys mano vainikėlį. Švéntis rūtų vainikėlį ir šilkinį kasnykėlį. Kazytė laikė rankose šventintų žolynėlių kuokštą ir kalbėjo maldą. I žmonis ten švéntino. Kunigas ėmė negyvėlį šventint. Bet Prancūzkalnio žemė šventesnė už visas jų kapines, nes ne vandeniu, nelaimingųjų krauju šventinta (aplaistyta) . Baidosi kaip velnias šventinto vandens. Ko čia juokiesi kap švéntytas Velykų paršas?.

2. tam tikromis apeigomis teikti šventumą, konsekruoti: Švéntinti ką kunigu, į kunigus. Jis nenorėdavo švéntinti klierikų, nenorėjusių išmokti žmonių kalbos. | Vytauto dvaro kilmingieji jaunuoliai buvo šventinami į riterius.

3. daryti, kad būtų šlovinamas, laikomas šventu: Vardą tavo brangų šventink, žodį tavo platink, valią tavo šventą pildyk.

4. laikyti, vadinti šventu: Negali nei savęs švéntyt, nei kito niekyt. Anie tą ežerelį šveñtino.

5. daryti šventą, tyrą, nenuodėmingą: Kiekvienas geras, labas darbas laimina ir šventina patį žmogų. Jūs turite šventintis, kad šventi būtumbit, nėsa aš šventas esmi.

6. švęsti 1: Ans švéntina šventą dieną, t. y. nieko nedirba. Ana šventina savo radynas, praustuves, vardynas, sanderybas, vinčiavas.

7. švęsti 2: Švéntina sekmadienį, ir gana. Seniau i šventas dienas švéntino. Sekminės buvo trys dienos atpuskų, ar (irgi) jau švéntinom. Kūčių diena nebuvo šveñtinama, tiktai jau posninkas. Sekmadienį nebšveñtina. Aš kožną dieną galiu šveñtinti. Su … džiaugsmu užgimimą Motinos švenčiausios šventinkiame, apvaikščiokime. Žemaičiai, vis nu lauko nuvokusys, rudinie benganties, kas metą didę šventę šventina. Par amžius sekmąją dieną šventinti. Vėl gėrė, vėl šoko. Taip šventino par tris dienas. Sename zokane šventina subatos dieną. Kitą kartą karalius šventino sutuoktuves savo sūnaus su viena deive. Darbus palikus sunku yra šventinti.

8. mušti, perti, pliekti: Švéntino tėvas tus velnius. Ėmė šveñtinti par bestiją (sėdynę) su beržunskiene (beržo rykšte) . Paėmęs savo krivulę lazdą, pradėjo vaikiną šventinti. Vaikėsi klupdama po pelkes, šventino [velnią] ražančiumi ir visaip plūdo. Geras buvo dėdė ir tuo dirželiu be reikalo mūsų nešventino. Arkliai sunkiai dribriojo, senis šventino juos botagu be atvangos. A kiba šventyto nori (nori gauti diržo) ?.

9. smulkiai lyti, laščioti: Nuo pat ryto švéntina ir švéntina.
nešvéntinto tvárto gyvulỹs. nedorėlis, netikėlis: Kam jūs taip engiat arklį, gyvuliai nešventinto tvarto!
švéntintos (švéntinto) láukti

1. nenorėti, nedrįsti, nesiryžti: Valgyk! Ar láuki švéntytos?

2. delsti, tinginiauti: Ko láuki, a švéntytos?
apšvéntinti.

1. tam tikromis bažnytinėmis apeigomis ar veiksmais suteikti religinę šventumo prasmę: Reikia apšvéntinti namus. Jį uždarė kaulinyčion ir apšvéntino; tai šturmas ūžė ūžė aplink tą koplyčią. Kad laukų nesumuštų ledai, reikia švęstu vandeniu apšventyt.

2. suteikti šventumo galią (ppr. kunigystės sakramentą).

3. apšvęsti
2.

4. apmušti, aplupti: Palauk, krupi, nutversu, apšvéntinsu! Neieškojau kalto, visus vaikus iš eilės apšventinau. Apšvéntink su rykšte, i nutils. Sakau, nustokit, ba kai apšvéntinsiu, paėmus vytį! Paimsiu įnagį, apšvéntinsiu, žiūrėk, kaip naravą išvarysiu! Apšvéntink botagu [arklį],
kur suksi, ten eis.
atšvéntinti

1. šventą, šventintą padaryti nebešventą, suprofanuoti, išniekinti: Nė vienas miesčionis tenai negyveno, ir šventybė buvo atšventinta (išbjaurinta). Šnekutienė apsiverkė, kad taip atšventinama bažnyčia. Nusižengėt ir savo Romuvą atšventinot.

2. atimti suteiktą šventumo galią (ppr. kunigystės sakramentą).

3. buvusį šventą vėl pašventinti, atnaujinti, sustiprinti šventumą: Giedojo kapucinai saloje, atšventindami netekusią stebuklų galios versmę.

4. atšvęsti 2: Kalėdų jau dvi dienas atšventinom, trečiosios nebšventinsiam.

5. atmušti, įkirsti, įkrėsti (į kailį): Aš tave kad atšventysiu, tai tu žinosi! Tai ir atšventinau, jau daugiau nelįs.

6. gražiai atlyti: O jau lietus atšvéntina – prisodinai, gerai!
įšvéntinti.

1. suteikti šventumo požymį: Ką į kunigus įšvéntinti. Netrukus juos kunigais įšventinsią (įšvęsią). Vieną vokietį į pasiuntinius (misionierius) įšventinau. | Paskutinioji vaidilutė tu, mergaitė, nebeįšventinsim kitos!. Kunigu įsišventinau Žemaičių diecezijoje, Varniuose.

2. konfirmuoti.

3. suteikti religinę šventumo prasmę: Bažnyčią įšvéntinti. Paminklas įšventintas tapė. | Gimnaziją įšventino patsai valstybės prezidentas.

4. įmušti, įperti: Atsikėlęs kad įšvéntino vaikus!
iššvéntinti

1. pašventinti visur, viską: Kunigas iššvéntino namus ir kiemą. Čia pas tave man atsiduoda velniu. Reikėtų tavo namas iššventyt.

2. išperti visus: Tik neklausykit, iššvéntinsiu diržu!

3. iššvęsti 1: Iššvéntinau (iššvenčiau) aš šiandien par dieną.
nušvéntinti. nuperti, nupliekti: Palauk, da aš tavi kada nušvéntysiu! Jį gerai diržu nušvéntino.
pašvéntinti.

1. tam tikromis apeigomis suteikti religinę šventumo prasmę: Nekrikščioniška tai dar šalis, nors ir pašventinta šventu krikštu. Kaip pašveñtina, reik tą Dievo mūkelę bučiuoti. Pašveñtintas [v] anduo yra šventas lig pat kol. Reik jau pašventinti tą kryžių. Perkūniją ir audrą nugena pašventintu kadugiu. Pirmiausia reikia valgyt [per Velykas] pašvéntytas kiaušinis. Pašvéntina kokį kilogramą rugių, tada sėja, o iki nepašvéntyti rugiai, nesėjam. Sako vyskupui: – Pašventyk mum tuos ginklus. Jau beveik kunigas, jau delnai pašvéntyti. Sakramentą pašvéntina prėskienėje, o ne raugintoje duonoje.

2. suteikti šventumo reikšmę, šventų pareigų atlikimo galią, konsekruoti: Jis į kunigus pašvéntintas, įšventintas. Pašvéntinti ką ant vyskupo [= vyskupu].

3. padaryti šventą, nenuodėmingą: Mus visus amžinai pašventino. Jis patis yra šventas ant šventųjų ir pašvéntino visus. Visos žmones nuodžiose pradėstis ir nuodžiose gema, o Jonas š. dabar įsčioj motinos savos pašventintas ir Dvasia š. bu [v] o papildytas. Daugelis iš tos šalies atėjo prieš Velykas į Jeruzalę savęs pasišventinti (atlikti atgailą) .

4. pašvęsti
1.

5. pašvęsti 6: Pašventino ans tris dienas maldoms. Kūną savą ir dūšią ataduost ir pašventina V. Dievui. Pašventinusios Dievui kūnus savus per apžadėjimą čystatos. Mane pašventinti vien tam, kas šventa!

6. pašvęsti
7. Ir žmogus težengia tolyn, tekyla pasišventindamas tam, kas jo aiškiai prakilniu jaučiama.

7. sumušti, išperti: Tuoj tave pašvéntinsiu, parše tu! Palauk, aš tave su pančiu pašvéntysiu! Atsinešus pažaginį kad pašvéntysiu visus! Gerai ka pašvéntino vaiką – žinos siustus versti! Nuejo peklon, velnius pašvéntino. Kai pašventins paširdžius, tai nei šaukt galėsi, nei tylėt.
kaĩp pašvéntintas ramiai: Stovi kaĩp pašvéntytas. Atsisėdus ir sėdi kaip pašventinta, o kad tvarte po mėšlą ligi kelių reikia braidyti – jai ne galvoj.
péršventinti

1. iš naujo suteikti religinę šventumo prasmę: Peršventino bažnyčią.

2. peršvęsti 1: Gražiai páršventinome visas dienas.

3. peršvęsti
3.

4. permušti, perpliekti: Kai peršventinsiu šonus, tai žinosi!
prašvéntinti. prašvęsti.
prišvéntinti

1. daug pašventinti, įšventinti.

2. prišvęsti
1.

3. daug, gerokai primušti, prilupti: Ka prišvéntino, tai prišvéntino jį – leisgyvis namo parėjo. Pamačiau – su botagu ateina, sakau, prišvéntys mane.

4. privalgyti, prikirsti: Kad prišvéntinau, tai tris nedėlias nereiks valgyt.
sušvéntinti

1. visus, viską pašventinti.

2. sušvęsti
1.

3. suduoti, sukirsti: Rozą inmušė skerdžius botagu per kojas, sušvéntino. Kad sušvéntino pančiu par pečius! Sušvéntino ėgliniu pakamblėliu arkliu [i] per šonus.

4. suvalgyti, sukirsti: Vyrai, parvažiavę iš girios, pietumi pusę kepalo duonos sušvéntino.
užšvéntinti.

1. užšvęsti 1: Priš Kalėdas Kūčių vakarą visi užšvéntina, ir nieko niekas nebdirba.

2. užduoti, užkirsti: Paėmė diržą ir kad užšvéntino! Tokiam tai reik spragilkočiu užšvéntint par šonus!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švéntinti</b> (-yti), -ina, -ino. šveñtinti. <br/>1. <span class="explanation">tam tikromis apeigomis, ppr. šlakstant švęstu vandeniu, teikti religinę šventumo prasmę įvairiems tikinčiųjų vartojamiems ir bažnyčiai skiriamiems daiktams ar asmenims: </span> I pelinus švéntino, barstė galvas Pelinų dieną tatai. Kunigas ejo į kapus kryžiaus šveñtinti. Toki skepetėlė būdavo užrišta [ant kryžiaus], kol nešvéntytas. Vyskupas atvažiavo šveñtinti tą pundamentą. Tavo namuose yra pikta dvasia, reik švéntyt tuos namus. Šveñtino tą vietą, i katinas pradingo. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja švéntytais linais. Būna Agotos diena, tai tą duoną neša ir švéntina. Prieš Velykas kiaušinius nešam bažnyčion švéntint gi. Par šventą Staponą bažnyčio [je] avižas šveñtino. Ką švéntino, liko [rugiai] neišgurinti. Šventyta mėsa. Švéntinta žvakė. Bažnyčią švéntinti. Statys manę už grotelių, šventys mano vainikėlį. Švéntis rūtų vainikėlį ir šilkinį kasnykėlį. Kazytė laikė rankose šventintų žolynėlių kuokštą ir kalbėjo maldą. I žmonis ten švéntino. Kunigas ėmė negyvėlį šventint. Bet Prancūzkalnio žemė šventesnė už visas jų kapines, nes ne vandeniu, nelaimingųjų krauju šventinta <span class="explanation"> (aplaistyta) </span>. Baidosi kaip velnias šventinto vandens. Ko čia juokiesi kap švéntytas Velykų paršas?. <br/>2. <span class="explanation">tam tikromis apeigomis teikti šventumą, konsekruoti: </span> Švéntinti ką kunigu, į kunigus. Jis nenorėdavo švéntinti klierikų, nenorėjusių išmokti žmonių kalbos. | Vytauto dvaro kilmingieji jaunuoliai buvo šventinami į riterius. <br/>3. <span class="explanation">daryti, kad būtų šlovinamas, laikomas šventu: </span> Vardą tavo brangų šventink, žodį tavo platink, valią tavo šventą pildyk. <br/>4. <span class="explanation">laikyti, vadinti šventu: </span> Negali nei savęs švéntyt, nei kito niekyt. Anie tą ežerelį šveñtino. <br/>5. <span class="explanation">daryti šventą, tyrą, nenuodėmingą: </span> Kiekvienas geras, labas darbas laimina ir šventina patį žmogų. Jūs turite šventintis, kad šventi būtumbit, nėsa aš šventas esmi. <br/>6. švęsti 1: Ans švéntina šventą dieną, t. y. nieko nedirba. Ana šventina savo radynas, praustuves, vardynas, sanderybas, vinčiavas. <br/>7. švęsti 2: Švéntina sekmadienį, ir gana. Seniau i šventas dienas švéntino. Sekminės buvo trys dienos atpuskų, ar <span class="explanation"> (irgi) </span> jau švéntinom. Kūčių diena nebuvo šveñtinama, tiktai jau posninkas. Sekmadienį nebšveñtina. Aš kožną dieną galiu šveñtinti. Su … džiaugsmu užgimimą Motinos švenčiausios šventinkiame, apvaikščiokime. Žemaičiai, vis nu lauko nuvokusys, rudinie benganties, kas metą didę šventę šventina. Par amžius sekmąją dieną šventinti. Vėl gėrė, vėl šoko. Taip šventino par tris dienas. Sename zokane šventina subatos dieną. Kitą kartą karalius šventino sutuoktuves savo sūnaus su viena deive. Darbus palikus sunku yra šventinti. <br/>8. <span class="explanation">mušti, perti, pliekti: </span> Švéntino tėvas tus velnius. Ėmė šveñtinti par bestiją <span class="explanation"> (sėdynę) </span> su beržunskiene <span class="explanation"> (beržo rykšte) </span>. Paėmęs savo krivulę lazdą, pradėjo vaikiną šventinti. Vaikėsi klupdama po pelkes, šventino [velnią] ražančiumi ir visaip plūdo. Geras buvo dėdė ir tuo dirželiu be reikalo mūsų nešventino. Arkliai sunkiai dribriojo, senis šventino juos botagu be atvangos. A kiba šventyto nori <span class="explanation"> (nori gauti diržo) ?</span>. <br/>9. <span class="explanation">smulkiai lyti, laščioti: </span> Nuo pat ryto švéntina ir švéntina. <br/><b> nešvéntinto tvárto gyvulỹs</b>. <span class="explanation">nedorėlis, netikėlis: </span> Kam jūs taip engiat arklį, gyvuliai nešventinto tvarto! <br/><b>švéntintos (švéntinto) láukti</b><br/>1. <span class="explanation">nenorėti, nedrįsti, nesiryžti: </span> Valgyk! Ar láuki švéntytos? <br/>2. <span class="explanation">delsti, tinginiauti: </span> Ko láuki, a švéntytos? <br/><b>apšvéntinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tam tikromis bažnytinėmis apeigomis ar veiksmais suteikti religinę šventumo prasmę: </span> Reikia apšvéntinti namus. Jį uždarė kaulinyčion ir apšvéntino; tai šturmas ūžė ūžė aplink tą koplyčią. Kad laukų nesumuštų ledai, reikia švęstu vandeniu apšventyt. <br/>2. <span class="explanation">suteikti šventumo galią (ppr. kunigystės sakramentą). </span> <br/>3. apšvęsti 2. <br/>4. <span class="explanation">apmušti, aplupti: </span> Palauk, krupi, nutversu, apšvéntinsu! Neieškojau kalto, visus vaikus iš eilės apšventinau. Apšvéntink su rykšte, i nutils. Sakau, nustokit, ba kai apšvéntinsiu, paėmus vytį! Paimsiu įnagį, apšvéntinsiu, žiūrėk, kaip naravą išvarysiu! Apšvéntink botagu [arklį], kur suksi, ten eis. <br/><b>atšvéntinti</b><br/>1. <span class="explanation">šventą, šventintą padaryti nebešventą, suprofanuoti, išniekinti: </span> Nė vienas miesčionis tenai negyveno, ir šventybė buvo atšventinta (išbjaurinta). Šnekutienė apsiverkė, kad taip atšventinama bažnyčia. Nusižengėt ir savo Romuvą atšventinot. <br/>2. <span class="explanation">atimti suteiktą šventumo galią (ppr. kunigystės sakramentą). </span> <br/>3. <span class="explanation">buvusį šventą vėl pašventinti, atnaujinti, sustiprinti šventumą: </span> Giedojo kapucinai saloje, atšventindami netekusią stebuklų galios versmę. <br/>4. atšvęsti 2: Kalėdų jau dvi dienas atšventinom, trečiosios nebšventinsiam. <br/>5. <span class="explanation">atmušti, įkirsti, įkrėsti (į kailį): </span> Aš tave kad atšventysiu, tai tu žinosi! Tai ir atšventinau, jau daugiau nelįs. <br/>6. <span class="explanation">gražiai atlyti: </span> O jau lietus atšvéntina – prisodinai, gerai! <br/><b>įšvéntinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suteikti šventumo požymį: </span> Ką į kunigus įšvéntinti. Netrukus juos kunigais įšventinsią (įšvęsią). Vieną vokietį į pasiuntinius <span class="explanation"> (misionierius) </span> įšventinau. | Paskutinioji vaidilutė tu, mergaitė, nebeįšventinsim kitos!. Kunigu įsišventinau Žemaičių diecezijoje, Varniuose. <br/>2. <span class="explanation">konfirmuoti. </span> <br/>3. <span class="explanation">suteikti religinę šventumo prasmę: </span> Bažnyčią įšvéntinti. Paminklas įšventintas tapė. | Gimnaziją įšventino patsai valstybės prezidentas. <br/>4. <span class="explanation">įmušti, įperti: </span> Atsikėlęs kad įšvéntino vaikus! <br/><b>iššvéntinti</b><br/>1. <span class="explanation">pašventinti visur, viską: </span> Kunigas iššvéntino namus ir kiemą. Čia pas tave man atsiduoda velniu. Reikėtų tavo namas iššventyt. <br/>2. <span class="explanation">išperti visus: </span> Tik neklausykit, iššvéntinsiu diržu! <br/>3. iššvęsti 1: Iššvéntinau (iššvenčiau) aš šiandien par dieną. <br/><b>nušvéntinti</b>. <span class="explanation">nuperti, nupliekti: </span> Palauk, da aš tavi kada nušvéntysiu! Jį gerai diržu nušvéntino. <br/><b>pašvéntinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tam tikromis apeigomis suteikti religinę šventumo prasmę: </span> Nekrikščioniška tai dar šalis, nors ir pašventinta šventu krikštu. Kaip pašveñtina, reik tą Dievo mūkelę bučiuoti. Pašveñtintas [v] anduo yra šventas lig pat kol. Reik jau pašventinti tą kryžių. Perkūniją ir audrą nugena pašventintu kadugiu. Pirmiausia reikia valgyt [per Velykas] pašvéntytas kiaušinis. Pašvéntina kokį kilogramą rugių, tada sėja, o iki nepašvéntyti rugiai, nesėjam. Sako vyskupui: – Pašventyk mum tuos ginklus. Jau beveik kunigas, jau delnai pašvéntyti. Sakramentą pašvéntina prėskienėje, o ne raugintoje duonoje. <br/>2. <span class="explanation">suteikti šventumo reikšmę, šventų pareigų atlikimo galią, konsekruoti: </span> Jis į kunigus pašvéntintas, įšventintas. Pašvéntinti ką ant vyskupo [= vyskupu]. <br/>3. <span class="explanation">padaryti šventą, nenuodėmingą: </span> Mus visus amžinai pašventino. Jis patis yra šventas ant šventųjų ir pašvéntino visus. Visos žmones nuodžiose pradėstis ir nuodžiose gema, o Jonas š. dabar įsčioj motinos savos pašventintas ir Dvasia š. bu [v] o papildytas. Daugelis iš tos šalies atėjo prieš Velykas į Jeruzalę savęs pasišventinti <span class="explanation"> (atlikti atgailą) </span>. <br/>4. pašvęsti 1. <br/>5. pašvęsti 6: Pašventino ans tris dienas maldoms. Kūną savą ir dūšią ataduost ir pašventina V. Dievui. Pašventinusios Dievui kūnus savus per apžadėjimą čystatos. Mane pašventinti vien tam, kas šventa! <br/>6. pašvęsti 7. Ir žmogus težengia tolyn, tekyla pasišventindamas tam, kas jo aiškiai prakilniu jaučiama. <br/>7. <span class="explanation">sumušti, išperti: </span> Tuoj tave pašvéntinsiu, parše tu! Palauk, aš tave su pančiu pašvéntysiu! Atsinešus pažaginį kad pašvéntysiu visus! Gerai ka pašvéntino vaiką – žinos siustus versti! Nuejo peklon, velnius pašvéntino. Kai pašventins paširdžius, tai nei šaukt galėsi, nei tylėt. <br/><b> kaĩp pašvéntintas</b> <span class="explanation">ramiai: </span> Stovi kaĩp pašvéntytas. Atsisėdus ir sėdi kaip pašventinta, o kad tvarte po mėšlą ligi kelių reikia braidyti – jai ne galvoj. <br/><b>péršventinti</b><br/>1. <span class="explanation">iš naujo suteikti religinę šventumo prasmę: </span> Peršventino bažnyčią. <br/>2. peršvęsti 1: Gražiai páršventinome visas dienas. <br/>3. peršvęsti 3. <br/>4. <span class="explanation">permušti, perpliekti: </span> Kai peršventinsiu šonus, tai žinosi! <br/><b>prašvéntinti</b>. prašvęsti. <br/><b>prišvéntinti</b><br/>1. <span class="explanation">daug pašventinti, įšventinti. </span> <br/>2. prišvęsti 1. <br/>3. <span class="explanation">daug, gerokai primušti, prilupti: </span> Ka prišvéntino, tai prišvéntino jį – leisgyvis namo parėjo. Pamačiau – su botagu ateina, sakau, prišvéntys mane. <br/>4. <span class="explanation">privalgyti, prikirsti: </span> Kad prišvéntinau, tai tris nedėlias nereiks valgyt. <br/><b>sušvéntinti</b><br/>1. <span class="explanation">visus, viską pašventinti. </span> <br/>2. sušvęsti 1. <br/>3. <span class="explanation">suduoti, sukirsti: </span> Rozą inmušė skerdžius botagu per kojas, sušvéntino. Kad sušvéntino pančiu par pečius! Sušvéntino ėgliniu pakamblėliu arkliu [i] per šonus. <br/>4. <span class="explanation">suvalgyti, sukirsti: </span> Vyrai, parvažiavę iš girios, pietumi pusę kepalo duonos sušvéntino. <br/><b>užšvéntinti</b>. <br/>1. užšvęsti 1: Priš Kalėdas Kūčių vakarą visi užšvéntina, ir nieko niekas nebdirba. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Paėmė diržą ir kad užšvéntino! Tokiam tai reik spragilkočiu užšvéntint par šonus!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.