atšvaistyti

.
švaistýti, švaĩsto, švaĩstė

1. mosikuoti į šalis ar aukštyn žemyn, švytruoti: Iš kareivinių ateidavo su dainomis ir maršais, išsirikiuodavo gatvėje, kažką šūkaudavo, daužydavo į žemę šautuvų buožėmis, kiti švaistydavo nuogais kardais. Su šviesiuoju kardužiu švaistýsiu. Švaistydami rankoms nuejo. Bėgo kaip kulka žemyn palinkęs, švaistydamas į aukštį basas kojas. Irklus švaistydams žvaigždes pasiekiu. Deimantus jūros toli taškau. Ing šalelės švaistydamas, iš mergelės išjodamas, parjojau namo. Badas savo dalgį švaistė, pradalgė plačiai jam klojos. Jis švaĩstos su dalgiu, kad negal prie jo prieiti. Švaĩstos su lazda, da užvoš kam sykį, i bus lermas. Atlėkė pas tą motiną, sako, su peiliais pasiuto švaistýties. Vyrai supuolę surišė jį su šakėm besišvaĩstantį. Kiti sugniaužė kumščius ir ėmė švaistytis į visas puses. Ne tiek te anas pasako, kiek rankom švaĩstos. Šios [telyčaitės] ypač linksmos – judėjo, švaistėsi uodegomis, nosis atėjusiems kišo. Nu jau karvė švaistýsias, ka bimbilai užpuldavo! Nešvaistýkis su ugnia! Baltoj duobėj visi su lazdom švaĩstos. fechtuotis. . skėtrioti, sklaidytis, širsti: Ji ten švaĩstės: mun tavęs nereik!

2. gainioti užsimojant kuo: Eitum par kaimą šunis švaistýdamas su votegu, o daba mokytas. Piemuo švaĩsto avis po kiemą.

3. šlaistytis: Andai tamstos peikėte šiuos namus: šmėklos švaistosi, klimatas nesveikas. Dvasios dar vis tarp žmonių švaistos net iki (žaliojo“ ketvergo. Ko čia švaistaĩsi kampas iš kampo? Ė tu kurgi švaistaĩs par dienelę? Švaistos kai pinčiukas. Švaisteĩs su vienu, su kitu, su trečiu – dabar neverk. Artimiausią sekmadienį Nastė jau švaistėsi po Šilėnų kiemus ir pirkias. Mokytojas pradėjo švaistytis po klasę ir šaipytis iš Augustėlio. Sujudo tarnai, kurių čia nemažas skaičius švaistėsi apie nuolat privažiuojančius svečius. Kas tankiai švaĩstos po turgus, to visada javai ant laukų pūva. Ana švaĩstos, tik švaĩstos po miestelį. Vienas tik tu, aš sakau, tais žirgais tu švaistysies po Troją. Šunes lodami švaistėsi apie kojas. Vėjai po gryčią švaĩstos. Aplink vieną Marykutę dvylika bernyčių švaistos. laisvai, nesivaržant elgtis, reikštis, rodytis: Lukošiūnas sudarė sukilėlių būrį ir drąsiai švaistosi Aukštaitijoj. Aš ne aš būsiu, jei kurią dieną tu Kauno katedroj klebonu nesišvaistysi…. Labai blogai, kada atvykėliai stačiokai rūmuose kaip smuklėj švaistos. Pamačiau, kad mano draugė po kambarius švaistosi kaip namie.

4. smarkiai šen ir ten lakioti: Apie trobesius švaistėsi šikšnosparniai. Tūkstančiai musių švaistosi, laksto ir ūžia troboje. Čiurlys švaistosi tiktai aukštybėse. Padangėse dar mėgino švaistytis vokiečių lėktuvai. Karosai švaĩstosi po kūdrą.

5. sukiotis žvalgantis: Švaistaũs švaistaũs – niekur pagalio nerandu gyvatei ažmušt. sukiotis puikuojantis: Tik šukuojas, švaĩstos visa. Titai (tiktai) prieš visus švaĩstos (nori pasirodyti) . sukiotis, žvalgytis renkantis: Švaĩstės švaĩstės ir neištekėjo. vangstytis: Tu jo kažko bijai, jo švaistáis kažkodėl.

6. plaikstyti: Jau palukes vėjas švaĩsto. Gale gatvės, prie kalėjimo, policija vaikė minią, ore švaistėsi raudona vėliava, o apie vėliavą ėjo didelis mūšis. Pabrolių prie krūtinių prisegtos baltos lintos tik švaistosi, tik švaistosi ore.

7. smarkiai reikštis, siausti, šėlti. Šitas dulkes debesimis kelia kažin ko nuolat čia besišvaistą viesulai. Sniegas stulpais švaistėsi, lėkė.

8. svaidyti, mėtyti, blaškyti: Medžius švaĩsto važiuodamas pakeliais. Vėjas švaisto smėlį iš vienos vietos į kitą. | Kai aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šaleles švaistė.

9. staiga pasirodyti ir vėl išnykti, šmėsčioti: Ir švaistės jam akyse kaip gyva daili Munia.

10. eikvoti, kleisti: Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto, kur reikia ir kur nereikia. Nešvaistýk piningų – anų da reiks tau. Švaĩsto pinigėlius, kažin, ar nepristigs. Be reikalo pinigų nešvaistyk, geriau juodai dienai palaikyk. Bepigu svetimą turtą švaistyti – pamėgink savą įsigyti. Neturi kur pinigų dėti, tai ir švaistosi kaip skiedromis. Užsidirbk, tada švaistýkis. Ko teip su pinigais švaistaĩs, ar lobį radai? Nėr iš ko švaistýties šimtais. Su šeimyna nėr ko švaĩstos šonuosna mėsa. Rudenį švaistos, pavasarį graibstos. netikslingai naudoti: Laisvalaikį jie švaisto nerūpestingai, darydami žalą sau ir visuomenei. Nebesišvaĩsto žmonėm [pirmininkas],
saugo, – nebeturi darbinykų.
žodžiùs švaistýti vė́jais tuščiai kalbėti: Išsigando [Adomas],
nes žinojo, kad ji nešvaisto žodžių vėjais.
žõdžiais švaistýti (švaistýtis)

1. užgaulioti: Visokiais žõdžiais švaĩstė mane. Kam tu žõdžiais švaistaĩsi? Žõdžiais švaistáis kaip akminais – reik pamislyti, ka ką sakai.

2. daug kalbėti, neapgalvotai sakyti: Be reikalo žodžiais nesišvaistyk, darbais nesigirk.
apšvaistýti

1. apkulti, apmušti: Aš apšvaisčiáu aną. gerai, i bijo. Kumščioja tarnaites savo sudžiūvusia ranka, o kad pasipriešina, tada ir pagaikščiu apšvaisto.

2. sukinėjantis pamosikuoti kuo aplink: Išėjus apsišvaisčiaũ su šluota tamso [je] lauke, ale nieko nebuvo, o šunys puolė. Vienas jų. su savo kartiniu tę apsišvaistýdamas aukštai į medį padūrė ir josios kulnį patropyjo.

3. greit aplakstyti, apsisukioti: Apsišvaĩsto, apsišvaĩsto ir vėl kertėn stoja.

4. greitai sukantis aptvarkyti, sudoroti: Čia katės reikia – tuoj apšvaistýtų visas žiurkes. Greit apsišvaistýk, pamilžk karves, pašerk kiaules, ir galėsim eit. Apsišvaistýtumėm šitą žemę visą ir dabar.
atšvaistýti

1. atmėtyti, atsvaidyti.

2. atsiginti švaistantis: Paduok kokią šatrą, jis tuojau atsišvaistýs [nuo žąsų]. | Atsišvaĩstė (atsišaudė) nu šunų.
iššvaistýti.

1. išmėtyti, išsvaidyti į visas puses: Girtas parėjęs jis viską iššvaistìs.

2. pamostaguoti į visas puses: Ubago botagu iššvaistomos triobos, kad pelės išnyktų.

3. mosikuojant, švaistant kuo išgainioti, išvaikyti: Iššvaistýk su vyte gyvolius iš pievos, t. y. išgainiok. Vaikus iššvaĩstė, vienu du gyvena. išsilakstyti, išsibėgioti: [Vyrukai, ] skerspjūvę palikę, baimingai iš girės išsišvaistė. Jau visi miegai išsišvaĩstė.

4. švaistantis išnaršyti, išžiūrinėti: Iššvaĩstė trobą, išieškojo vokyčiai.

5. išsivalkioti, išsibastyti kurį laiką.

6. be reikalo išleisti, išeikvoti: Iššvaĩstė tėvo pinigelius – dabar i vė ubagas. Jo pati tokia švaistas buvo, iššvaĩstė visus pinigus. Pereitais metais ši įstaiga iššvaistė kelis tūkstančius rublių. Ką tėvelis sukrovė dūsaudamas, tą sūnelis iššvaĩstė švilpaudamas. Mun atrodo, ka da iškada yra išsìšvaistyti (išpardavinėti) . Visus pinigus išsišvaisčiaũ.
nušvaistýti

1. numėtyti, nublaškyti, nusvaidyti: Valo stalą: nušvaistys trupinius an aslos, ir tiek. Ligonis nusišvaĩstė visus apklotus, dega karščiu.

2. paviršutiniškai, greitai nupjauti: Tas dilgynes nušvaistýk dalgiu. Kad greit nušvaistýsi [javus],
mažai pripjausi.

3. švaistant nukirsti, nukapoti: Kad anie lipo ant staldo koptoms po viens kito, žalnierius su šoble nušvaĩstė anų galvas. nukarpyti: Arklių uodegos turėjo būti ponuo visos nušvaistýtos. Miestalių bulkinai nušvaisto uodegas arkliams.

4. nučaižyti: Atlėkęs su botagu nuraižys, nušvaistys, nugainios visus gulti.

5. sparčiai nulėkti, nuskuosti: Arklys, pajutęs esąs laisvas, nušvaistė savais keliais.
pašvaistýti

1. pamostaguoti: Pašvaistė savo šveidriuoju kardu. Jis eina su lazda pasišvaistýdamas kaip koks ponaitis. pasipuikuojant parodyti: Pamaunu, vis pasišvaistaũ su rankom, kad matyt žiedus.

2. papustyti, pagaląsti: Paimk dalgį ir pašvaistyk su galąstuvu – jau atsipjovė.

3. pasvaidyti, pamėčioti: Velnias su moliais i mėtydavęs, ypač mergeliums tai visada jau jis pašvaistýdavęs iš molių.

4. mojuojant kuo pašluoti, paklastyti: Grūdai pelais apnešti – pašvaistýk nuo viršaus.

5. vaikštinėjant, lakstant šen ir ten pabūti, pasisukinėti: Lėksiu aplink trobas pasišvaistyti, gal gausiu kuo pasmaguriauti. Įbėgus į virtuvę čia durst, ten durst – pasišvaĩstė ir vėl išbėgo. Pasišvaĩstė boba, dingt man galvon – jy paėmė. Jonas pasišvaĩstė po gryčią, ir vėl išgaravo. [Vėlė] valandą papasišvaisčius … iškeliaujanti ant kapinių. Išbėgo panelė iš kampo, pasišvaistė, pasišvaistė ir vėl į kampą. sukinėjantis, vaikštinėjant pasipuikuoti, pasirodyti: Su iškilmių uniforma vieną šventadienį jis išėjo pasišvaistyti. Išvažiavo į kurortą naujais pašvitais pasišvaistýti. Pasišvaistýsi kokį rozą i padėsi tu ją.

6. nesaikingai leisti, išlaidauti: Jūs sumanėte pasišvaistyti pinigais. Kai pinigus gausim, tada pasišvaistýsim.
žõdžiais pasišvaistýti užgauliai pakalbėti: Pasišvaistė bjauriais žodžiais ir nuėjo.
prašvaistýti

1. švaistant pragainioti, išvaikyti: Prašvaisčiáu vaikus: nebgalėjo liauties, kokį škandalą iškėlė. | Vėjas prašvaĩstė debesis.

2. prasibastyti: Namuose prasišvaistę. Ir grįžo prasišvaĩstęs po svietą, nuogas, išbadėjęs. Pas vieną nosį inkiši, pas kitą, teip ir prasišvaistaĩ pardien.

3. niekais praleisti, iššvaistyti: Prašvaĩstė visą savo algą par vieną vakarą. Ji pati niekur nedirba, tai kai tik vyras parneša pinigų, tai ji tuoj visus prašvaĩsto. Prašvaistýt nesunku, ale aždirbk, kad geras!
prišvaistýti

1. primėtyti, prisvaidyti: Primėtyta, prišvaistýta visa ko [paežerėse] – kokie be tvarkos žmonės!

2. užtenkamai prisibastyti: Prisišvaĩsčius po svietą, namai parūpo.
sušvaistýti.

1. sumušti švaistant kuo: Pati biedna sublaškyta, su šakaliu sušvaistýta.

2. supjaustyti: Sušvaistyk bulves pupoms (pupos dydžio gabaliukais) .

3. greitai, paviršutiniškai ką atlikti: Susiūk, sušvaistýk, kad būtum šiai dienai.

4. iššvaistyti, išeikvoti: Sušvaĩstė viską.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsvaistyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x