atsunkti

.
suñkti, -ia, -ė.

1. spaudžiant atskirti, išgauti (sunką, skystį): Suñk uogų syvą. Iš tų kanapių alyvą suñkdavo. Iš aguonų suñkdavo tokį pieną. Išimtą medų sunkė par sūrmaišį. Medų iš korių suñkdavo. Mane tegu į gabalus supjausto ir sunkia kraują po lašelį! Nieko! Sunkia kaip iš akmens vandenį. Tai velnienė – iš šūdo vašką suñka (labai šykštauja) . Iš šūdo vaško nesunksi.

2. valyti (skystį) nuo nereikalingų priemaišų, košti (ppr. per medžiagą ar sietelį): Puodynėlėn pieną suñkė. Par tokį pragijinį lakatą liuobam suñkti. Tą nuleistąjį saldį [v] andinį dabar reik par marškoną maišelį sunkti. Kempės sunkia vandenį pro savo korėtą kūną. Pro tuos dantukus paukščiai sunkia dumblą. Par retuosius dantelius kyselėlį sunkė. Andriulio danteliai kisielėliui sunktie.

3. košiant skirti nuo skysčio; pilti, lieti skystį nuo ko: Jijė suñkė parūgas, o aš pupas, žirnius, bulves virintas, taukus nuo spirgų. tekinti: Ji. sunkia atliekamą vandenį iš vieno ežero kitan. Sunkiaũ bulbas ir apsišutinau rankas. Bulbas sunkia, dangteliu prispaudęs. Virtus žirnius sunkė ant kūlio šiaudų. pilti iš ko skystį: Ryką suñkti.

4. siurbti (pro dantis), paliekant tirščius: Suñkia suñkia par dantis paršelis – nieko iš jo nebus.

5. pamažu tekėti pro tarpelį: Par tulę suñkias sula iš medžliepio. Jau stiklas įtriškęs, bet da nesisuñkia. Pakabinau sūriamaišelį, tegul suñkias. Suñkias vanduo iš dirvos – prilyta. Teip skubėjom tą pievą pjaut, nežiūrėjom, ka ir prakaitas suñkias iš kaktos. Prakaitas iš karštos kaktos kaip žirniai sunkėsi. Ašaros sunkėsi iš akių. Kregždutei iš antakėlio kraujas sunkėsi. Degutas iš tekinių sunkas. Valtis kiaura, vanduo suñkiasi. Į laivą emė sunktis vanduo. Jo jau perejo suñkias i suñkias (be perstojo šlapinasi) . Iš itų pinigų tai kraujai sunktų̃s (sunkiai uždirbti) . Tai nusipenėjęs – iš bambos taukai suñkiasi. sroventi nedidele srovele: Iš balos suñkias (prasideda, išteka) to upė. Te suñkias upeliukas.

6. skverbtis, smelktis: Šiluma sunkiasi į visą mano kūną. Nemaloni drėgmė sunkėsi per milinę. Dažų kvapa
ssunkėsi pro sienas, lubas ir grindis. Ir vieversio giesmė sunkiasi užkimusi, suglebusi iš aukštybių. Nuovargis sunkėsi į kaulus kaip nakties pagela. Į žmonių širdis sunkėsi džiaugsmingas nerimas.

7. gaminti (naminį gėrimą): Ogi jūs ant kermošiaus ar bent kiek suñkiat alaus? Iš cukrinių rinkulių suñkia alų. Tus velnio lašus suñka, gera, benga iš proto išeiti.

8. versti, spausti: Kunigaikštis pradėjo dukterį sunkti prisipažinti. Nė viensai diduomis nedidžiuosias ir nesunksai nė vieną žmogų be noro veltuo pry darbo.

9. traukti, imti: Iš tėvų suñkia viską: atvažiuoja – duok to, duok to.
ãšaras suñkti virkdyti: Dvaro skriaudos ašaras sunkia.
bulvelès suñkti. šlapintis.
paskutìnį kraũjo lãšą suñkti. labai išnaudoti, engti.
paskutìnį skatìką suñkti. reikalauti mokesčių, skolos.
prãkaitą suñkti. labai spausti, engti: Jo ir tikrai spausta žmonės, sunkta jų prakaitas. Jei laikytumės vienybės, tai nesunktų mūsų prakaito erkės.
pro dantìs suñkti. piktai tarti, košti žodžius.
apsuñkti, -ia (àpsunkia), àpsunkė.

1. kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti skystį: Àpsunkiau [sutarkuotas] bulbes i palikau – rankoms neįgaliu.

2. kiek nupilti, nulieti skysčio nuo ko: Tik apìsunkė bulvas, tuoj ir atanešė ant stalo.

3. nutekėti, susigerti: Tegul vanduo kiek apsisuñks, tegu dirva apsausės.
atsuñkti, -ia (àtsunkia), àtsunkė. iškošti. .
įsuñkti, -ia (į̃sunkia), į̃sunkė.

1. sunkiant, spaudžiant įpilti, įvarvinti: Įsuñksu [juodųjų serbentų] skinsčiukų – dideli vaistai. Įdėjo bobutė į skurlelį keptos cebulės ir į̃sunkė kelis lašus mun į ausį.

2. įkošti.

3. pamažu įtekėti pro tarpelį: Nedaug, tik truputis teįsìsunkė vandens laivelin. Baltieji dobilai sugeba paimti net į dirvą įsisunkiantį rasos vandenį.

4. įsiskverbti, įsismelkti. Esantis negyvų ląstelių viduje ištirpęs maistas įsisunkia į aplinkines gyvąsias ląsteles. Vandenyno druska įsisunkia ir ėda smegenis. Ta boba pamažu įsisunkė į jo kūną ir kraują.
išsuñkti, -ia (ìšsunkia), ìšsunkė.

1. spaudžiant atskirti, išgauti (skystį, sunką): Morkvytę sutrina, išsuñkia i duoda vaikui. Kanapių pagrūda, šitą sunką išsuñkia, padaro kaip ir pieną. [V] andens biškelį pilsi, suksi, ka pradės baltuoti, jau išsuñksi [aguonų pieną]. Tuos tirštimus išsuñkia a par sietą, a par drapaną (verdant avižų kisielių). Minkštūs [didžkukuliai],
gerai neišsunktì. Motina nuvažiavo pas tą dukterį, tai parvežė gatavai tą medų ìšsunktą. Trokštantiems iš uolos vendenį išsunkei. Iš akmenio sulos neišsunksì. Labiausiai ta motyna: šykštuoklė, benorinti iš jovalo vašką išsunkti. Iš šūdo vaško neišsunksi. Iš šūdo varškės neišsunksì. Iš išrūgų varškės neišsunksi. Iš visko, ką kalbėjome apie tabaką, galime išsunkti tiesą. Šiuolaikinė kapitalistinė valstybė iš darbo žmogaus išsunkia keleriopai daugiau fizinių ir dvasinių jėgų. Sunku iš jo žodį išsunkt.

2. pašalinti iš skysčio nereikalingas priemaišas, iškošti (ppr. per medžiagą ar sietelį): Ryto metą par rėčiuką ìšsunka [avižų kisielių]. Inrūgsta kisielius, tada išsuñkia par sietą. Ìšsunkiau par kaušą, čirškuliukus suleidus. Alksnius nuskusi, išvirysi, išsuñksi i kiši tas vilnas.

3. košiant atskirti nuo skysčio, nupilti skystį nuo ko: Į puodą (= puode) pasiliekt ìšsunktos stintos. Nu va, bulbas išsisunksì.

4. valgant šaukštu išsemti (skystimą), paliekant tirščius: Vaikai ìšsunkė, valgydami skystimą, o tirštimus paliko nesuvalgę.

5. palikti be sulčių, išdžiovinti: Speigai užvis išsunk pardiegtus medžius.

6. pamažu ištekėti, išvarvėti pro tarpelį: Kad suspaudė [sūrį],
tai tik vanduo per pirštus išsisunkė. Išplaunam parūgintus avižinius miltus, išsisuñkia tokia balta sunkelė. Išsisuñks (nuvarvės) , varškės bus kai kaulo. Apušė netinka meduo laikyti: praleida – ir medus išsìsunka. Lakūnas užmerkia akis, ir pro juodas blakstienas išsisunkia dvi ašaros. išsiskirti.

7. pasidaryti, pasigaminti (naminio gėrimo): Jis pats degtinės išsisunkė.

8. nuvarginti: Ten maitino tik žuvų ašakoms, ka visi buvom teip išsunktì, ka tik skūra i kaulai. Tos operacijos visai žmogų ìšsunka. Ìšsunkė žemę. Pri darbo esu išsisuñkusi, o jug senilelė ir besu.

9. išgauti, pelnyti: Kaip nori, taip kalbėk – iš to paties daržo ir šiemet galėjo daugiau išsunkti. Dainas jau visas išbaigė ir sakosi jau nieko neatsimeną, bet dar vieną kitą išsunkia.

10. sunkiai ištarti, pasakyti: Kurmis palinko prie pat Pauliaus, timptelėjo lūpas ir išsunkė: – Bailys! Žinau, – išsunkė pro dantis Girnius.
ãšarą išsuñkti nenoromis verkti, pravirkti: Kad bent vieną ašarėlę būt par močios pakasynas išsuñkus!
prãkaitą išsuñkti. išnaudoti, engti, varginti: Kam prãkaitą išsuñkti.
sveikãtą išsuñkti nukamuoti, nuvarginti: Lauko darbai vasarą daug sveikãtos žmonėm išsuñkia.
šìrdį išsuñkti privarginti: Vargas ir nelaisvė labai jau man išsunkė širdį.
žõdį išsuñkti prašnekinti, iškvosti: Žino daugiau už kitus, tik sunku iš jo žodį išsunkti.
nusuñkti, -ia (nùsunkia), nùsunkė.

1. košiant atskirti nuo skysčio, nupilti skystimą nuo ko: Jis išvirusias bulves, žirnius, pupas nusunk iš varinio. Nenùsunkei bulves gerai, ir sutulžo sausienė. Galėsi ropes nūsuñkti į kibirą. Kai išvirs, nusuñk bulbas. Nusunksì – pakratyk gerai [bulves]. Kumet burokai būs išvirę, nusuñk ir šaltu [v] andeniu užpilk. Tus miežius išmirko, paskuo anus nū̃sunka, sudaigina, išdžiovina, sumala į miltus i padaro tokią salyklą. Neturiu varškės nusunktõs: sūrmaišely tebė [ra],
nenusivarvėjus da. Ištrauk iš pečiaus puodynes ir nusuñk varškę. Kiti biškį nùsunka par tarką [tarkius]. Nusìsunks, i tujau i mumis pakvies [bulvių valgyti]. košiant nupilti nuo ko (skystį): [V] andenį nusuñkiam – ir čilčienis (bulvių košė) . Rasalą nusuñkiam nuo burokų – nematytas gardumas. Pakrato, pakrato, nusuñkia, i vė apipilia [v] andeniu (bulves plauna) . Reiks nusuñkt tuos taukus. Kai žirniai iššunta, skystimą nùsunkiam. Paskutinį lašelį nu žolelių nùsunkė ir pats vienas išgėrė. Išmirko, paskiau nusuñkia vandenį, nu, ir papilia kur an grindų [miežius]. nuvarvinant pasidaryti ko: Varškės nusìsunkiau. nupilti iš ko skystį: Kai bulvės išvirs, tau reiks puodas nusuñkt. Et, ir kvailas tas gandras: nenusunkia puodo, o kiša kojas arba snapą. Ryką sunkti, nusuñkti.

2. išvalyti (skystį) nuo nereikalingų priemaišų, nukošti: Neišeik niekur, vakare reiks alus nusuñkt.

3. pamažu nutekėti, nusroventi: Vanduo nusìsunkė iš kubilo par drobulę nuo grūdų. Grabę kokią vandeniui nusisunkt iškasa.

4. sunkiantis nusėsti, įsiskverbti: Kur lengvos žemės, vanduo greit nusìsunkia.

5. pradžiūti. Abi tik biskį nusisuñks žemė [pavasarį],
tai eisim art.

6. padaryti, pagaminti (naminį gėrimą): Atata! gerai nurūgusi [degtinė] ! Sakyk, iš kokio grūdo nusunkei?
bùlves nusuñkti. nusišlapinti. .
pasuñkti, -ia (pàsunkia), pàsunkė

1. spaudžiant kiek išsunkti, išspausti: Pasuñkti morkų sulčių.

2. kiek padaryti, pagaminti (naminio gėrimo).

3. kiek pagerti, pamaukti. .
pérsunkti.

1. dar kartą nusunkti, perkošti.

2. iškošti, nukošti: Išrūgusį avižinį kisielių reik pársunkti, nustovinti ir nupilti, kad padugnių nebūtų. Uogas pérsunk gražiai.

3. kiaurai permerkti: Vandeniu persunktose dirvose rapsai nukenčia nuo šalčio. Prakaitas persunkė drabužius. Kraujo klanas persunkė arenos smėlį. Kuo ilgiau maistas užtrunka burnoje, tuo geriau jis susmulkinamas, sutrinamas, persunkiamas seilėmis. Reikia, kad poezija persunktų (apimtų, perimtų) visą mūsų gyvenimą. Jo visi drabužiai persisunkė nuo smarkaus lietaus. Tavo švarkas parsisunkęs taukais. Pamatysi, kad midu persisunksi, ir muses tuoj tave apsės. Drėgme persisunkė juodi skruzdėlynai.

4. sunkiantis persiskverbti: Storiau reikėjo pirštą aptverti – kraujai par tvartą pársisunkė. Naftos produktai persisunkia ir per žemę. Raupsai įsigraužė į apdaro paviršį arba persisunkė kiaurai.
prasuñkti, -ia (pràsunkia), pràsunkė.

1. kiek išspausti, išsunkti.

2. kiek padaryti, pagaminti (naminio gėrimo): Prasuñkti numinės reik kalėdninkams. Ji iškepė pyrago, tėvas prasunkė alaus. Gal giros kokios prasisuñksiu. Kai kas da ir trečioko alaus prasisuñkia. Tik skubėjo prasisunkti naminės, užsitrenkti ja, užsimiršti.

3. sunkiantis prasiskverbti kiaurai: Pro tvarsčius prasìsunkė kraujas. Ant sužeistojo lūpų kraštų prasisunkė kraujas. Kol apsitvarkė su tiek gyvulių, ir saulė prasisunkė pro sodo šakas. Vis ryškiau pro juodą padangę prasisunkia šviesuliai.
per dantìs prasuñkti. piktai, nenoromis pratarti: Nežiūrėdamas į jį, per dantis prasunkiau: – Tai ko atvažiavai!
vandeñs lãšas neprasisuñkia (tarp ko). Su broliais mano ir sesermis teip gyvenau zgadoj ir vienybėj, jog vandens lašas terpo mūsų neprasisunkė.
prisuñkti, -ia (prìsunkia), prìsunkė.

1. sunkiant, spaudžiant pritekinti: Prìsunkiau pilną bliūdą aviečių sunkos. Jukos prisuñkia iš burokų, i geria. Prisisuñkęs geria morkų sultis.

2. prisausinti nupilant skystį: Bulvių prisuñkti.

3. pamažu pritekinti, prileisti: Gal da prisuñksi kokių likčių su mielėm? Led prìsunkiau iš verpelės arielkos. Prisuñksiu kiek alaus.

4. po truputį prisemti ko išsisunkiančio: Prìsunkiau balelėj [v] andenio karvei, ale negėrė. [V] andenio prisisuñkdavom baloj i gerdavom ganydami.

5. prisipildyti (besisunkiančio skysčio): Kiekviena išminta pėda beregint prisisunkdavo purvino vandens. sunkiantis pritekėti: O vandens [šulinyje] dieną sumažėja, o per naktį vėl prisisunkia.

6. prisitraukti, prisisotinti: Oras prisisunkė drėgmės. Oras tebebuvo prisisunkęs peržydėjusių obelų kvapo. Jis. ateina visados prisisunkęs arklidžių kvapo. Jis prisisuñkęs mokslo žinių. Prisisuñkti blogų įpročių. Ji prisisunkusi miesčioniško gyvenimo tvaiko.

7. padaryti, pagaminti (naminio gėrimo): Selyklo aš pridėsiu – i man bačkelytę [alaus] prisuñk. Prisìsunkė alaus.

8. prisigerti (svaigalų), prisimaukti: Vos atitokai, atsigaivelėjai nuo gėrynių ir vėl kažkur prisisunkei.

9. priversti, prispirti: Lyviai, antpuolusys karvedį lečių jo pilė [je],
prisunkė jį atduoti mantą.
susuñkti, -ia (sùsunkia), sùsunkė.

1. sukošti: Dabar tą medų susuñk į puodelį.

2. susigerti, sutekėti: Vanduo susisunkia į žemę. Peršalo, ir viskas susìsunkė vaikui (apėmė liga) .

3. sunkiantis susitvenkti, susikaupti: Pamatysi, kad jau susisunkęs lašas kabo, atsistok po tuo lašu, išsižiok, tai tau inpuls in burną.

4. sutaupyti: Turėjau susuñkusi keturis šimtelius.
užsuñkti, -ia (ùžsunkia), ùžsunkė.

1. sunkiant, spaudžiant užlašinti, užvarvinti: Žalius krevauninkų lapus reik sutrinti tarp delnų ir syvus užsuñkti ant šviežiai parpjautos žaizdos.

2. lenkiant indą užpilti.

3. užslėgti, palikti sunktis: Sutarkav [o] [bulvių] tešlą, ùžsunkė kap sūrį i paliko, kad išsivarvėtų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsunkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x