atšūkauti

šū́kauti, -auja (-auna), -avo. šaukti:

1. Šūkauti girioje. Kas tę medy šū́kauna? Prie avilio nereik šū́kaut. Da ilgai būdavo girdėti [iš nugrimzdusio dvaro] šū́kaunant, bildant. Sako, kitąkart ten. daug raganų susilėkdavę, visokias šviesas žibindavę, ugnis kūrendavę, visokiais balsais šūkaudavę. Šaukiu, šūkauju, klykauju. Šūkauja kai po mišką. Nešū́kau [k] lyg tvoron įkliuvęs. Nešūkauk lyg šuo, dvasią matydamas. Bėdos neina šūkaudamos. balsu, šauksmais reikšti džiaugsmą, džiūgauti: Šūkauk, dukte Sion, šauk, Izrael, džiaukias ir būk linksma…, tu dukte Jeruzalem. Miestas visas linksmai šūkauja jiems vivat. O miestas Susan šūkavo ir linksminos.

2. Jozua girdėjo žmonių šauksmą, anus šūkaujančius (klegančius).

3. Neskųsdavo [tėvelis] išgerti, o parejęs šū́kauti neskųsdavo. Jūs įpratęs šūkauti ant savo sesers, ant motinos, bet su manim prašyčiau atsargiau. Ne dvarus valdai, nešūkauk!.

4. šaukti 6: Mun. geriau, ka šū́kaunu.

5. šaukti 8: Kiškiai pavasarį šū́kauna. Ateido vilkas pas duris, šū́kauna. Šakose šūkauja šnekutis. Tai gervės šūkauja artimame raiste. Ar girdi, kaip šūkauja žuvėdros? Jei pelėda apie namus šū́kauja, bus bėda.

6. šaukti 9: Nešūkauk apie Tėvynės meilę, o dirbk jos gerovės, laimės, galybės labui.

7. šaukti 11: Ponas šūkavo šūkavo, o neradęs supyko ir nuvažiavo. Ant kalno rugiai, sode obuoliai – tę šū́kavo, tę rykavo močiutė dukrą.
apšū́kauti

1. apšaukti
1.

2. šūkaujant apeiti: Visą raistą apšū́kavau – vaikų nėra.
atšū́kauti

1. ateiti šūkaujant.

2. atkviesti, prisišaukti šūkaujant: Mes ją šūkavom girioj, šūkavom i neatšū́kavom – gal ažblūdėjo.
įšū́kauti.

1. šūkaujant įeiti.

2. įstengti garsiai šaukti: Įšū́kauja da girtas parejęs senis.

3. įsileisti šūkauti: Ko čia dabar taip įsišū́kavai, nutilk, vis tiek niekas tavęs nebijo.
iššū́kauti

1. smarkiai išrėkauti. . padžiūgauti.

2. šūkaujant išeiti.

3. šūkaujant praleisti: Iššū́kautos jau mano dienos – nebešūkausiu.

4. garsiai išsikalbėti: Par daug su boboms išsišū́kavai, tai i skauda galvą.

5. kiek norint rėkauti: Leka vyrai [mieste] šūkauti į putbalą: išsišū́kau [ja],
pralinksmė́ [ja].

6. šūkaujant iškviesti: Kalne rugiai, sode obuoliai, iššūkavo, išrėkavo tėvulis dukrę.
nušū́kauti

1. šūkaujant nueiti: Pamišėlis nušū́kavo ir nušū́kavo per laukus.

2. šūkaujant užkimdyti: Kaklą nusišū́kauti.

3. šūkaujant patekti: Tada mes i nusišūkausime į gramalijas.
pašū́kauti.

1. parėkauti. . Pasišū́kaudami eina gilyn į mišką.

2. pasibarti, patriukšmauti: Tėvas pašū́kauna girtas, ale vaikai nebijo.

3. smarkiai šaukiant padainuoti: Išgirdo dainuojant kiti, paėmė ir juos noras pašūkauti.

4. kiek šūkauti, kad atsilieptų: Pašū́kauk miške, bene atsilieps. Pašū́kaunu, pašū́kaunu, al niekas neatsako.
paršū́kauti. šūkaujant pareiti: Jau, girdėt, tėvas paršū́kau [ja] – i šuo nustojo lot. Jos jauni broleliai paršvilpauna, jos jaunos mošelės paršū́kauna.
prašū́kauti.

1. praeiti šūkaujant: Prašū́kavo, žalčiai. pro šalį, ačiuo Pondievuo, neužejo.

2. praleisti kurį laiką šūkaujant: Prašū́kavo čia gerą valandą kaip nelabiejai.
prišū́kauti

1. daug, pakankamai šūkauti, prirėkauti. . Ar dar neprisišū́kavot, ka numo neini?

2. šūkaujant priskelbti: Kiek jau prirašyta knygų! Kiek prišūkauta lozungų!

3. šūkaujant pažadinti.

4. smarkiai šaukiant pridainuoti: Ateik da, prišū́kausiu dainų. Kiti žmonės, prisigėrę vyno, dainų prišūkavę ir atsišokę, sulindo į savo namus.

5. šūkaujant prikviesti.
sušū́kauti

1. šūktelėti, sušukti: Sušū́kavo vaikai, parsigandau. Tai sušū́kau [ja] kai kas, tai tei [p] kas pasibaldys, jis tuo i nusigąsta.

2. barantis užrikti: Ona sušū́kauja an manę.

3. šūkaujant sutelkti, sukviesti.

4. šūkaujant išgirsti vienas kitą, susižinoti, susišaukti: Susišū́kaut miške. Niekas nebenori muštis, kareiviai susišūkauja iš apkasų su vokiečiais, eina vieni prie kitų ir susitinka, karininkams matant. Susitarė par keturius užsienius bėgti, parbėgę užsienį, susišūkauti.

5. garsiai tariant susikalbėti: Kas norės su manim [apkurtusiu] kalbėt, susišū́kaus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šū́kauti, </b>-auja (-auna), -avo. šaukti: <br/>1. Šūkauti girioje. Kas tę medy šū́kauna? Prie avilio nereik šū́kaut. Da ilgai būdavo girdėti [iš nugrimzdusio dvaro] šū́kaunant, bildant. Sako, kitąkart ten. daug raganų susilėkdavę, visokias šviesas žibindavę, ugnis kūrendavę, visokiais balsais šūkaudavę. Šaukiu, šūkauju, klykauju. Šūkauja kai po mišką. Nešū́kau [k] lyg tvoron įkliuvęs. Nešūkauk lyg šuo, dvasią matydamas. Bėdos neina šūkaudamos. <span class="explanation">balsu, šauksmais reikšti džiaugsmą, džiūgauti: </span> Šūkauk, dukte Sion, šauk, Izrael, džiaukias ir būk linksma…, tu dukte Jeruzalem. Miestas visas linksmai šūkauja jiems vivat. O miestas Susan šūkavo ir linksminos. <br/>2. Jozua girdėjo žmonių šauksmą, anus šūkaujančius (klegančius). <br/>3. Neskųsdavo [tėvelis] išgerti, o parejęs šū́kauti neskųsdavo. Jūs įpratęs šūkauti ant savo sesers, ant motinos, bet su manim prašyčiau atsargiau. Ne dvarus valdai, nešūkauk!. <br/>4. šaukti 6: Mun. geriau, ka šū́kaunu. <br/>5. šaukti 8: Kiškiai pavasarį šū́kauna. Ateido vilkas pas duris, šū́kauna. Šakose šūkauja šnekutis. Tai gervės šūkauja artimame raiste. Ar girdi, kaip šūkauja žuvėdros? Jei pelėda apie namus šū́kauja, bus bėda. <br/>6. šaukti 9: Nešūkauk apie Tėvynės meilę, o dirbk jos gerovės, laimės, galybės labui. <br/>7. šaukti 11: Ponas šūkavo šūkavo, o neradęs supyko ir nuvažiavo. Ant kalno rugiai, sode obuoliai – tę šū́kavo, tę rykavo močiutė dukrą. <br/><b>apšū́kauti</b><br/>1. apšaukti 1. <br/>2. <span class="explanation">šūkaujant apeiti: </span> Visą raistą apšū́kavau – vaikų nėra. <br/><b>atšū́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">ateiti šūkaujant. </span> <br/>2. <span class="explanation">atkviesti, prisišaukti šūkaujant: </span> Mes ją šūkavom girioj, šūkavom i neatšū́kavom – gal ažblūdėjo. <br/><b>įšū́kauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šūkaujant įeiti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įstengti garsiai šaukti: </span> Įšū́kauja da girtas parejęs senis. <br/>3. <span class="explanation">įsileisti šūkauti: </span> Ko čia dabar taip įsišū́kavai, nutilk, vis tiek niekas tavęs nebijo. <br/><b>iššū́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">smarkiai išrėkauti. </span>. <span class="explanation">padžiūgauti. </span> <br/>2. <span class="explanation">šūkaujant išeiti. </span> <br/>3. <span class="explanation">šūkaujant praleisti: </span> Iššū́kautos jau mano dienos – nebešūkausiu. <br/>4. <span class="explanation">garsiai išsikalbėti: </span> Par daug su boboms išsišū́kavai, tai i skauda galvą. <br/>5. <span class="explanation">kiek norint rėkauti: </span> Leka vyrai [mieste] šūkauti į putbalą: išsišū́kau [ja], pralinksmė́ [ja]. <br/>6. <span class="explanation">šūkaujant iškviesti: </span> Kalne rugiai, sode obuoliai, iššūkavo, išrėkavo tėvulis dukrę. <br/><b>nušū́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">šūkaujant nueiti: </span> Pamišėlis nušū́kavo ir nušū́kavo per laukus. <br/>2. <span class="explanation">šūkaujant užkimdyti: </span> Kaklą nusišū́kauti. <br/>3. <span class="explanation">šūkaujant patekti: </span> Tada mes i nusišūkausime į gramalijas. <br/><b>pašū́kauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parėkauti. </span>. Pasišū́kaudami eina gilyn į mišką. <br/>2. <span class="explanation">pasibarti, patriukšmauti: </span> Tėvas pašū́kauna girtas, ale vaikai nebijo. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai šaukiant padainuoti: </span> Išgirdo dainuojant kiti, paėmė ir juos noras pašūkauti. <br/>4. <span class="explanation">kiek šūkauti, kad atsilieptų: </span> Pašū́kauk miške, bene atsilieps. Pašū́kaunu, pašū́kaunu, al niekas neatsako. <br/><b>paršū́kauti</b>. <span class="explanation">šūkaujant pareiti: </span> Jau, girdėt, tėvas paršū́kau [ja] – i šuo nustojo lot. Jos jauni broleliai paršvilpauna, jos jaunos mošelės paršū́kauna. <br/><b>prašū́kauti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praeiti šūkaujant: </span> Prašū́kavo, žalčiai. pro šalį, ačiuo Pondievuo, neužejo. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kurį laiką šūkaujant: </span> Prašū́kavo čia gerą valandą kaip nelabiejai. <br/><b>prišū́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">daug, pakankamai šūkauti, prirėkauti. </span>. Ar dar neprisišū́kavot, ka numo neini? <br/>2. <span class="explanation">šūkaujant priskelbti: </span> Kiek jau prirašyta knygų! Kiek prišūkauta lozungų! <br/>3. <span class="explanation">šūkaujant pažadinti. </span> <br/>4. <span class="explanation">smarkiai šaukiant pridainuoti: </span> Ateik da, prišū́kausiu dainų. Kiti žmonės, prisigėrę vyno, dainų prišūkavę ir atsišokę, sulindo į savo namus. <br/>5. <span class="explanation">šūkaujant prikviesti. </span> <br/><b>sušū́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">šūktelėti, sušukti: </span> Sušū́kavo vaikai, parsigandau. Tai sušū́kau [ja] kai kas, tai tei [p] kas pasibaldys, jis tuo i nusigąsta. <br/>2. <span class="explanation">barantis užrikti: </span> Ona sušū́kauja an manę. <br/>3. <span class="explanation">šūkaujant sutelkti, sukviesti. </span> <br/>4. <span class="explanation">šūkaujant išgirsti vienas kitą, susižinoti, susišaukti: </span> Susišū́kaut miške. Niekas nebenori muštis, kareiviai susišūkauja iš apkasų su vokiečiais, eina vieni prie kitų ir susitinka, karininkams matant. Susitarė par keturius užsienius bėgti, parbėgę užsienį, susišūkauti. <br/>5. <span class="explanation">garsiai tariant susikalbėti: </span> Kas norės su manim [apkurtusiu] kalbėt, susišū́kaus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.