atstuo

„Atstuo“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „atstovauja“ arba „pakeičia“. Vartotas kalbant apie veiksmą vardan kito asmens ar grupės.

Pavyzdžiai:
1. Jis atstuo visą savo šeimą susirinkime.
2. Pasirašė sutartį, atstuo savo įmonę.
3. Senovėje kunigaikštis atstuo savo žmones karaliui.

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas žodis „atstovauja“. „Atstuo“ sutinkama senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Atstuo“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „atstovauja“ arba „pakeičia“. Vartotas kalbant apie veiksmą vardan kito asmens ar grupės. Pavyzdžiai: 1. Jis atstuo visą savo šeimą susirinkime. 2. Pasirašė sutartį, atstuo savo įmonę. 3. Senovėje kunigaikštis atstuo savo žmones karaliui. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojamas žodis „atstovauja“. „Atstuo“ sutinkama senuosiuose tekstuose ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.