„Atstinčius“ – tai veiksmažodžio „atstoti“ būtojo laiko daugiskaitos vyr. g. dalyvis. Reiškia atsisakiusį, atsisakiusius (pareigų, teisių, pareigos) arba pakeitusį, pakeitusius (įpėdiniais).
Pavyzdžiai:
1. Pareigų atsisakymas:
Jis atstinčius savo pareigas persikėlė į kitą miestą.
2. Teisių/perdavimas:
Tėvas, atstinčius valdžią sūnui, išvyko į atokvietį.
3. Istorinis/teisinis kontekstas:
Karalius, atstinčius sostą, tapo vienuoliu.
Pastaba:
Šis formuotinis dažniausiai vartojamas rašytinėje arba oficialioje kalboje, retai – šnekamojoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.