atsnausti

snáusti, snáudžia, snáudė.

1. būti apimtam snaudulio, pusiau miegoti: Kada dieną snáudžiu, o pogulio bijau gult: naktį nemiegosiu. Aplink stalą apsėdę ir snáudžia. Prisišliejęs prie sienos snáudžia jis. Testa snáudžia. Aš liuobu vis snáusti pradėti verpant. Saulė šviečia, [jis] snáusti pradėjo. [Kelionėje] laukais snáudžiau, kalnais žvalgiaus. Koks iš jo darbinykas – snáudžia tik. Kogi tu čia besnáudi, eik ir gulk. Ko snáudžiat, snaudaliai, kur jūs arkliai? Šiandie ma [n] snaudžiamà diena (noriu miego) . Tas besnaudžią̃s pri lango atsisėdęs. Pažadino rytą, atsikėlęs dar pusmirkomis snausdamas. O tingėdami vis ir snáusdami sviete netinkam. Reikia nesnaudžiant darbas dirbti. Lyg snausdamas girdi jis žodžius, bet nesupranta jų prasmės. Oi sėdžiu, snáudžiu, miegelio noriu. Vargo mergelė drobelę audė, bagočiaus dukrelė už skobnių snaudė. Pradėjau miegą snausti ir atsiguliau. Kada dieną miegą snaudi, sako, svečių ateis. Vėjas tarsi pasislėpė tarp miško lapų ir snaudė. Jeigu snáusi, tai šuo kepsnį nuneštų. Kas snáudžia, tas sau naudą spaudžia. Kad vasarą snausi, žiemą ubagausi. Tam ir vanagas, kad vištos nesnaustų. Tam lydeka Nemune, kad aukšlės nesnaustų. Aust – tai ne snaust, tekėt – tai ne akėt. Snáudžia i snáudžia kai kalakutas. Snaudžia kaip katinas prieš ugnį. Ko snaudi kaip apuokas? Snausk nesnausk – miegot reiks. Snausdamas dirbsi – snausdamas i valgysi. Snaudžiant darbas ligi durių.
snaustinaĩ. Kiti snaustinai snaudė kanapoje. Lietus lyja, snáudžiasi. dunksoti, tūnoti: Kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai. Žymu buvę, kad girių čia snáusta. Leisiu dukrelę už žalių girių snaudžiančiųjų.

2. būti neveikliam, žiopsoti, tingėti: Tingus, snaudžiąs. Šiandiej nesnáuskitėt, čiupkitėt ir sodinkitėt burokus, bo bus lietaus. Mūso Jonis yr nesnaudąs – tinka tanciuo ir rožančiuo. Einam valgyt, nesnáusk. Visi anie nesnáuda ten, gera (geria) . Vyrai nesnaudė, kombainai gausdavo ir naktimis. Supratus, kokia nelaimė žmonijai iš degtinės vartojimo plaukia, nereikėtų mums snausti. Jo teip iširusiai, pairai teip snausdamì klausome. Tikėk mani, kad tas tavo prieštarnykas nesnaudžia. Pražūtis jų nesnaudžia.

3. menkai degti, gesti: Lempa snáudžia, eikim gulti. Žvakę snaudančią nugnybam. | Saulė snáudžia (traukiasi debesimis), baigia apniūkt.
į kepùrę (kepùrėje) snáusti žiopsoti: O tas irgi nesnaudžia kepurėj, ima savo vidury dienos, kaimynų nesivaržydamas. Anas tau brač išejęs nesnáudžia kepùrėn.
apsnáusti. užsnūsti, apsimiegoti. . Apsisnáudė piemuo, o karvės suejusios ir apšlemštė dobilus. Buvau kiek apssnáudus, bet išblaškė. Apsisnáudę vaikščioja.
atsnáusti.

1. atvažiuoti snaudžiant.

2. užtektinai pasnausti.
įsisnáusti. įsileisti snausti.
išsnáusti

1. snaudžiant praleisti kurį laiką.

2. snaudžiant ką nuveikti: Ar neišsnáudei, motyn, pietų?
nusnáusti

1. truputį numigti: Aš jau buvau nusnáudus, o tu vis da nėjai gulti. Ka žmogus nūsnáudi, vis lengviau. Tai smagiai nusnáudžiau! Paplėšys [plunksnas] i vė nusnáus senelė. Arklius jodavai naktim, užsikurdavai ugnį, nusnáudi kiek. Nusnáudžiau pusvalandį ir vėl galiu dirbti. Ans … išejo antra puse Minijos į krūmą mažumą nusisnausti.

2. nugaišti snaudžiant: Šitas paršas nusnaũs. numirti: Snáudė snáudė senelė i nusisnáudė.

3. pamesti, nukišti: Kur nūsnáudei šaukštą?
pasnáusti

1. kurį laiką snausti, primigti: Kokis čia darbas ganyt: ir pasėdi, ir pasnáudžia. Kame ten pirtė [je] atsisėsi, į sieną atsirėmęs pasnáusi biškį i vėl minsi. Kad aš tankiai audžiau, kad biškį pasnáudžiau, dėl to mano drobelės tankios.

2. pamesti: Kažin kur pasnáudė peilį ir dabar neberanda.
pérsnausti. persnáusti. pársnausti. truputį pamiegoti, nusnūsti: Jau pérsnaudžiau, tai dar̃ nenorėsiu. Verčiau būčiau aš persnaudęs, ne pas mergas blusas gaudęs. Šiandien pérsnaudžiau pirmą miegą ir nuėjau. Velėna po galva – persisnausdavau, ir vėl į darbą.
prasnáusti.

1. kiek pamiegoti: Nežadink, bene prasnáus biškį. Mes tę sustojom i turėjom biskį prasnáust, o tei [p] tai baugu buvo važiuot. Muzikantai, eikit užsikąsti, paskui prasnausti.

2. miegant praleisti kurį laiką: Morta daug naktų prasnaudė apsirengusi. Ji ir prasnaũs visą gyvenimą. Eikš šen ir dėk savo galvelę į mano sterblę, ir prasnausk perpietę. Visą dienelę prasnaudė. Prasnáusti pamokslą.

3. pražiopsoti: Mes vasarą prasnáudėm liepo žiedus – neprisirinkom. Galėjo gauti gerą vietą, bet prasnáudė – kitas pasiskubino. Dabar griebk atsiraitęs, kad jau prasnáudei. Prasnáudei tokią gražią mergelką. Algis čia prasnáudė – galėjo tą mergaitę imt. Tokį vyrą prasnáudė!
prisnáusti.

1. kiek užsnūsti, užmigti: Eikš biškį prisnáust. Nesirengia [kareiviai],
su milinėm prisnáudžia. Ka ieškojo galvą, ana prisnáudė.

2. prisimiegoti: Tokiu laiku. trumpos naktys, nedaug teprisnáudi.

3. pabaigti miegą snaudžiant: Ką neprimiegojai, neprisnausi.
užsnáusti

1. kiek užmigti, užsnūsti: Dar nebuvau užsnáudęs, ir pasibeldė. Ant laukelio žusnáudžiu. Tik užsnáudžiu, ir vė [l] gyva. Buvau ir ažusnáudus. Aš paleist [žirgą] paleidau, miegelio užsnaudžiau. Važiavom mes tep užsisnáudę. Kaži kur Domicė užsisnaudė… man vienai žygiai. Užsisnaudęs dirba.

2. pamesti, nukišti: Pati užsnáudei, kur nukišai, o pri munęs kabinė́jys. Teip užsnáudžiau, ka nė pati nebžinau, kur padėjusi. Kur ta merga yr peilį užsnáudusi?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>snáusti, </b>snáudžia, snáudė. <br/>1. <span class="explanation">būti apimtam snaudulio, pusiau miegoti: </span> Kada dieną snáudžiu, o pogulio bijau gult: naktį nemiegosiu. Aplink stalą apsėdę ir snáudžia. Prisišliejęs prie sienos snáudžia jis. Testa snáudžia. Aš liuobu vis snáusti pradėti verpant. Saulė šviečia, [jis] snáusti pradėjo. [Kelionėje] laukais snáudžiau, kalnais žvalgiaus. Koks iš jo darbinykas – snáudžia tik. Kogi tu čia besnáudi, eik ir gulk. Ko snáudžiat, snaudaliai, kur jūs arkliai? Šiandie ma [n] snaudžiamà diena <span class="explanation"> (noriu miego) </span>. Tas besnaudžią̃s pri lango atsisėdęs. Pažadino rytą, atsikėlęs dar pusmirkomis snausdamas. O tingėdami vis ir snáusdami sviete netinkam. Reikia nesnaudžiant darbas dirbti. Lyg snausdamas girdi jis žodžius, bet nesupranta jų prasmės. Oi sėdžiu, snáudžiu, miegelio noriu. Vargo mergelė drobelę audė, bagočiaus dukrelė už skobnių snaudė. Pradėjau miegą snausti ir atsiguliau. Kada dieną miegą snaudi, sako, svečių ateis. Vėjas tarsi pasislėpė tarp miško lapų ir snaudė. Jeigu snáusi, tai šuo kepsnį nuneštų. Kas snáudžia, tas sau naudą spaudžia. Kad vasarą snausi, žiemą ubagausi. Tam ir vanagas, kad vištos nesnaustų. Tam lydeka Nemune, kad aukšlės nesnaustų. Aust – tai ne snaust, tekėt – tai ne akėt. Snáudžia i snáudžia kai kalakutas. Snaudžia kaip katinas prieš ugnį. Ko snaudi kaip apuokas? Snausk nesnausk – miegot reiks. Snausdamas dirbsi – snausdamas i valgysi. Snaudžiant darbas ligi durių. <br/><b>snaustinaĩ</b>. Kiti snaustinai snaudė kanapoje. Lietus lyja, snáudžiasi. <span class="explanation">dunksoti, tūnoti: </span> Kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai. Žymu buvę, kad girių čia snáusta. Leisiu dukrelę už žalių girių snaudžiančiųjų. <br/>2. <span class="explanation">būti neveikliam, žiopsoti, tingėti: </span> Tingus, snaudžiąs. Šiandiej nesnáuskitėt, čiupkitėt ir sodinkitėt burokus, bo bus lietaus. Mūso Jonis yr nesnaudąs – tinka tanciuo ir rožančiuo. Einam valgyt, nesnáusk. Visi anie nesnáuda ten, gera <span class="explanation"> (geria) </span>. Vyrai nesnaudė, kombainai gausdavo ir naktimis. Supratus, kokia nelaimė žmonijai iš degtinės vartojimo plaukia, nereikėtų mums snausti. Jo teip iširusiai, pairai teip snausdamì klausome. Tikėk mani, kad tas tavo prieštarnykas nesnaudžia. Pražūtis jų nesnaudžia. <br/>3. <span class="explanation">menkai degti, gesti: </span> Lempa snáudžia, eikim gulti. Žvakę snaudančią nugnybam. | Saulė snáudžia <span class="explanation"> (traukiasi debesimis), </span> baigia apniūkt. <br/><b> į kepùrę (kepùrėje) snáusti</b> <span class="explanation">žiopsoti: </span> O tas irgi nesnaudžia kepurėj, ima savo vidury dienos, kaimynų nesivaržydamas. Anas tau brač išejęs nesnáudžia kepùrėn. <br/><b>apsnáusti</b>. <span class="explanation">užsnūsti, apsimiegoti. </span>. Apsisnáudė piemuo, o karvės suejusios ir apšlemštė dobilus. Buvau kiek apssnáudus, bet išblaškė. Apsisnáudę vaikščioja. <br/><b>atsnáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atvažiuoti snaudžiant. </span> <br/>2. <span class="explanation">užtektinai pasnausti. </span> <br/><b>įsisnáusti</b>. <span class="explanation">įsileisti snausti. </span> <br/><b>išsnáusti</b><br/>1. <span class="explanation">snaudžiant praleisti kurį laiką. </span> <br/>2. <span class="explanation">snaudžiant ką nuveikti: </span> Ar neišsnáudei, motyn, pietų? <br/><b>nusnáusti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį numigti: </span> Aš jau buvau nusnáudus, o tu vis da nėjai gulti. Ka žmogus nūsnáudi, vis lengviau. Tai smagiai nusnáudžiau! Paplėšys [plunksnas] i vė nusnáus senelė. Arklius jodavai naktim, užsikurdavai ugnį, nusnáudi kiek. Nusnáudžiau pusvalandį ir vėl galiu dirbti. Ans … išejo antra puse Minijos į krūmą mažumą nusisnausti. <br/>2. <span class="explanation">nugaišti snaudžiant: </span> Šitas paršas nusnaũs. <span class="explanation">numirti: </span> Snáudė snáudė senelė i nusisnáudė. <br/>3. <span class="explanation">pamesti, nukišti: </span> </span> Kur nūsnáudei šaukštą? <br/><b>pasnáusti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką snausti, primigti: </span> Kokis čia darbas ganyt: ir pasėdi, ir pasnáudžia. Kame ten pirtė [je] atsisėsi, į sieną atsirėmęs pasnáusi biškį i vėl minsi. Kad aš tankiai audžiau, kad biškį pasnáudžiau, dėl to mano drobelės tankios. <br/>2. <span class="explanation">pamesti: </span> Kažin kur pasnáudė peilį ir dabar neberanda. <br/><b>pérsnausti</b>. persnáusti. pársnausti. <span class="explanation">truputį pamiegoti, nusnūsti: </span> Jau pérsnaudžiau, tai dar̃ nenorėsiu. Verčiau būčiau aš persnaudęs, ne pas mergas blusas gaudęs. Šiandien pérsnaudžiau pirmą miegą ir nuėjau. Velėna po galva – persisnausdavau, ir vėl į darbą. <br/><b>prasnáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pamiegoti: </span> Nežadink, bene prasnáus biškį. Mes tę sustojom i turėjom biskį prasnáust, o tei [p] tai baugu buvo važiuot. Muzikantai, eikit užsikąsti, paskui prasnausti. <br/>2. <span class="explanation">miegant praleisti kurį laiką: </span> Morta daug naktų prasnaudė apsirengusi. Ji ir prasnaũs visą gyvenimą. Eikš šen ir dėk savo galvelę į mano sterblę, ir prasnausk perpietę. Visą dienelę prasnaudė. Prasnáusti pamokslą. <br/>3. <span class="explanation">pražiopsoti: </span> Mes vasarą prasnáudėm liepo žiedus – neprisirinkom. Galėjo gauti gerą vietą, bet prasnáudė – kitas pasiskubino. Dabar griebk atsiraitęs, kad jau prasnáudei. Prasnáudei tokią gražią mergelką. Algis čia prasnáudė – galėjo tą mergaitę imt. Tokį vyrą prasnáudė! <br/><b>prisnáusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek užsnūsti, užmigti: </span> Eikš biškį prisnáust. Nesirengia [kareiviai], su milinėm prisnáudžia. Ka ieškojo galvą, ana prisnáudė. <br/>2. <span class="explanation">prisimiegoti: </span> Tokiu laiku. trumpos naktys, nedaug teprisnáudi. <br/>3. <span class="explanation">pabaigti miegą snaudžiant: </span> Ką neprimiegojai, neprisnausi. <br/><b>užsnáusti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek užmigti, užsnūsti: </span> Dar nebuvau užsnáudęs, ir pasibeldė. Ant laukelio žusnáudžiu. Tik užsnáudžiu, ir vė [l] gyva. Buvau ir ažusnáudus. Aš paleist [žirgą] paleidau, miegelio užsnaudžiau. Važiavom mes tep užsisnáudę. Kaži kur Domicė užsisnaudė… man vienai žygiai. Užsisnaudęs dirba. <br/>2. <span class="explanation">pamesti, nukišti: </span> </span> Pati užsnáudei, kur nukišai, o pri munęs kabinė́jys. Teip užsnáudžiau, ka nė pati nebžinau, kur padėjusi. Kur ta merga yr peilį užsnáudusi?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.