atšlyti

šlýti, šlỹja (šlìja. šlẽja, šlỹna. šliñta, šlỹsta, šlỹva), šlìjo,

1. krypti, virsti į šalį, svirti, linkti: Siena jau šlyja. Triobos šlỹva, o vyro reik. Kluonas jau šlìja kiton pusėn. Tavo tvartas šlìja, dėk jam oparas. Šlintanti varpelė. Rugiai pradėjo šlyti prie žemės, t. y. linkti. Šlìjo, šlìjo, tik su sykiu ūžt ant žemės! Šlajos šlỹja. Kaip užeina svaiginys, ašvienis šlỹsta į šalį, t. y. iš lengvo virsta. Kad aš vis in šoną šlijù. Jei einu tep, žiūrėdamas in vieną vietą, tai nieko; jei pasisukiot kur, tai jau šlìja kojos. Atrado daug bažnyčių parkrypusių, bešlynančių. Tam vyskupui mirus, viskas pradėjo šlyti ant piktosios pusės. Šlỹjas į šalį. Jau mūs pirkia šlìjas in šono, reikia spandyt.

2. leistis, slinkti (žemyn): Krantas pamažėli šlìjo žemyn.

3. šlietis, remtis: Prie medžio šlýti. Ir šlìja in sieną. loštis: Šlijosi atgal ant suolo.

4. šlieti
3. Bendratis gali šlyti ir prie veiksmažodinio daiktavardžio.

5. linkti į kieno nors pusę: Jie nežino, kur šlýti. Pradėjo šlyti į pagonų tikėjimą.

6. būti prie pat ko, ribotis, liestis: Šlýti prie ko.

7. klostytis bloga linkme, eiti prastyn, blogėti: Jau nekalbant apie platesnio masto ūkines problemas, štai kasdieniniai namų reikalai – ir tie pradėjo šlyti. Šlyja darbo drausmė. Mano sveikata šlyja. Man galva šlìja (svaigsta), o čia – pati ta darbymetė.

8. krikti, irti: Vokyčiai pradėjo šlyti ir mukti. Švarna norėjo dar šlystančias eilas pastiprinti. netekti tvirto įsitikinimo, svyruoti: Kiti, vaikščiodamys po sodas, jau jau šlynančius žmones stiprino katalikų tikėjime.
atšlýti

1. atsitraukti: Jis žingsnį atšlìjo atgal. Nusigando Adomėlis, atšlijo nuo obels ir net rankomis sumostagavo. Iš pirmo žvilgsnio ši siužetinė linija atrodo lyg visiškai atšlijusi nuo pagrindinės. Kaip kiaulė nuo karšto ėdalo atšlyjù [pavargusi ausdama].

2. pavirsti, pasvirti: Ma [no] brolelis in burnelę ir atšlijo in šalelę.

3. atsišlieti, atsiremti: Kur ne kur tinginiai surumbėję arba smaguriai prie sienos atšliję snaudė. Vyras atsišlỹna pečiaus. Kad mano tėvalis gyvas tebibūtų nors į sieną atsišlijęs, aš toks nebūčio.

4. atšlieti
1.
nušlýti, nušlỹja (nùšlija, nušlỹna), nušlìjo.

1. nukrypti, nusvirti, nulinkti į šoną: Viršūnę kūgio, žagą nušlìjusį atitiesk, pataisyk. Jis drožė jam ausin, kad net nušlìjo. Vežimas nušlìjęs, gali virsti. Kluonas nušlìjo in šono, nulinko. Įsigėrė vienas i nušlìjo – jau gatavas. Dar neišgėrė nei in puselę, jau ir nušlìjo Jons in šalelę. Nušlìjo bernužėlis kaip girios ąžuolėlis. Pasėjėjęs į duris nušlijo Lapinas ir, vos nepargriuvęs, atsisėdo ant suolo.

2. nuslinkti žemyn: Kūliai nuo šalinės nušlìjo. Žiūrėk, kaip tavo rugiai nušlìjo į šoną, gali vežimas nuvirsti. pasitraukti, nutolti: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos, nuo kurios jau nenušlijo per visą savo buitelę.

3. palinkti į kieno pusę, pritapti: Didžiūnas Barauskis ir pats į kalvinus nušlijęs, ir kitus visus į kalvinų tikėjimą patraukė.

4. sublogėti: Nùšlija vyrai, ką geria.
pašlýti, pašlỹja (pàšlija), pašlìjo.

1. pakrypti, pavirsti į šoną, pasvirti, nulinkti: Siena pašlìjo. Kūgis jau pašlìjo, kokis kreivas pasdarė. Pašlìjęs medis. Šit ant Samališkės kur eitant buvo kryžius, teip pašlijęs rugiūs. Putinėli raudoniausias (raudonasai), ko pašlijai ant šalelės? Mėžyme javai net į šalis pašlìję. Po lietui visi javai pašlìjo. Vidaus bėgis turi būti kiek pašlìjęs į kelio vidų. Sukeikęs drožė Juozui į ausį ir pats pašlijo, mažne pavirto. Ir papūtė vėjelis, ir pašlìjo žirgelis. An pašlìjusio medžio visi šunes myža.
pašlìjusiai. [Skiepijant] reik diegti vieną dirgsnį pryšakė [je] įkištojo mietelio, o antri dvi atželi iš šalių mietelio, pašlijusiai ant mieteliu. Tas kad stums, tokia tarpininkė net pasišlijo.

2. pasiremti: Aš pašlyju į apkaso kraštą. Prie pat durelių, pašlijęs į tvorą, Jonas rūkė savo pypkę.

3. pablogėti, pairti, pakrikti: Pašlìjo gyvenimas, pašlìjo ir sveikata. Gal žmogui protas pašlìjo. Labai mano galva pašlìjus – neprisimenu. Jo autoritetas gerokai pašlìjo. Drausmė jo pamokose pašlijusi. Pašlìjusi firmos padėtis.

4. palinkti į kieno pusę, suartėti: Bajorai ir visi, kurie buvo į juos pašliję savo papročiais, savo kalba ir ateities siekimais, pajuto pavojų iš lietuvių valstiečių.

5. žemėjant nusitęsti, nusidriekti: Tą mažą slėnelį, paužulniai pašlijusį pietų link į jūrą, iš visų kitų trijų šonų užstoja Jaila. Visas tas kraštas, kaip šiandien regam, pašlijęs yra į Baltijos jūrą.

6. kiek susmegti, patilžti: Duona pašlìjusi, it [v] andens pritraukta, pasruvusi, sužlegusi.
žẽmė pašlìjo iš po kójų. pasidarė nesaugu.
paršlýti. pakrypti į šoną, palinkti: Sieną paršlijusią ramstyk su ramčiais. Girtas paršlijo ir išvirto. Ant kėdės paršlìjusi tūnojo moteris. Ir paršlijo liemenėlis kaip girioj ąžuolėlis. Tas apalpęs į jų glėbį paršlijo. Senai bažnyčiai jau paršlijus, 13 d. birželio 1757 m. padėjo pamatus naujos mūro bažnyčios. gulsčiai padrikti, išaugti: Paršlijęs stiebas. parvirsti, parkristi, nugriūti: Ėmė ir paršlìjo an ledo.
péršlyti. nušlyti per ką.
prišlýti.

1. prisiglausti: Ji prišlìjo prie mano peties. Jis prišlijęs atbulas prie sienos. Prisišlijęs prie lango, jis ligi vėlyvos nakties prarymodavo.

2. prisijungti, prisišlieti: Toji pati bendratis, prišlijusi prie tam tikro tarinio, paverčia tą patį veiksnį dažnai papildiniu. Lietuvių kalboje sangrąžos dalelytė visuomet yra prišlijusi prie veiksmažodžio.

3. ribotis, prieiti prie pat ko: Prie Vidurio Sibiro plokščiakalnės yra prišlijęs žiemryčių kalnų kraštas.

4. prisigretinti, pritapti: Aštuonioliktaisiais ir aš buvau prišlijęs prie raudonųjų raitelių. Naujos gadynės sujudimai įtraukė jį į politikos sūkurį, kuriame jis dalyvavo prisišlijęs į kairiuosius.

5. prisišlidinti, prikibti: Prišlìjo prie manęs, ir negaliu atsikratyt.
sušlýti, sušlỹja (sùšlija, sùšleja), sušlìjo.
1, sukrypti, pavirsti į šalį, sulinkti: Sušlìjusi trioba. Sušlìjo rugiai, kad geri, t. y. sugulė po kits kitu, biškį sukrito par vieną. Avižos yra sušlìjusios. Kad rugiai pavieneriuo yr susisukę, sakom: y [ra] sušlìję, o kad viseip – sukritę. Buvo sušlìję [rugiai],
ale atsitiesė. Sušlìjusias avižas reik pjauti užeidamós.

2. susispausti, susiglausti. tankiai suaugti: Ot rugiai, tai rugiai – kap triūba sušlìję.

3. prisijungti, susivienyti: Suvalkiečių ne kartą ir anksčiau rūpintasi sušlyti su Lietuva, nuo kurios jie buvo atskirti.

4. susibendrauti, susidėti: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru. Abudu sušlijo, taip ir pradėjo gyventi.
užšlýti. nulinkti, nuvirsti ant ko ar už ko užkliuvus. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atslyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x