atslinkti

sliñkti, sleñka (-a. -sta, slenkia), -o (sleñkė).

1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras. Audeklas sliñksta per veleną žemyn. Slenkančioji kopa. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka. | Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą. Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą. Kambarin slinko vakaro šešėliai.

2. šliaužti: Pilvu slinkti. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti. Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno. Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja). Kirmėlės … ant žemės slenka. Ma [n] kopūstų tarplysė [je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito.
slinktinaĩ. Nepaslenku. – Neslink slinktinaĩ – pilvą pasirakštinsi.

3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų. Sleñka kaži kur kaip višta. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems. Tas trukla neina, tik sleñka. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka. Ko slenki it bestrėnis prie varškės. Metai po metų sliñksta žmogus žemyn. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai. Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia. Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia. Kas paskui slenka – likučius renka. Joj vis sleñkas pagal sieną. sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo],
prislinko i paėmė tą karalaitę. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis. Katė susigaužus slinksta prie pelės. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas.

4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys. Ir sieliai slenka taip iš lėto. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus. Pro jos langą slinko vežimai su šienu. lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas.

5. atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi. Pakriaušius sleñka. Žemė sleñka nuo kalno. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų.

6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė],
i nepakenčiu aš jų. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri.

7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka. Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina. Saulė jau slinko vakarop. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų.

8. iš lėto eiti. Slinko diena po dienos. Tyliai slinko naktis. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai. Gyvenimas slinko su metais. Diena slenka vakarop. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! Slinko sunkios ir ilgos minutės. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio. Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu. Slinko metai po metų. pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina.

9. kristi. Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo. Plaukai man tai saujom sleñka. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta. Kailinių vilna sleñka.

10. trauktis arčiau: Ko čia slenkì, ar negali sėdėti ant vietos? Jono kviečiami, slinko arčiau stalo. Sliñk ant stalą. Sliñk arčiau [prie stalo]. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Slink aukštyn. Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas. Slinkis artyn pečiaus. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis. Prašom sliñktis užu stalo. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos.

11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko.

12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenkì kalbėti, dirbti. Nė patriarko nebslenka klausyti.

13. blukti, šusti.
akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam. Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą.
antsliñkti, añtslenka, -o.

1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti.

2. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis.

3. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant.
apsliñkti, àpslenka, -o.

1. slenkant aplink apeiti, apsukti. atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (užtemo, apslinko).

2. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti.

3. apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį.

4. aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu. Apslinkáu ir aš į senatvę. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus.
atsliñkti, àtslenka, -o.

1. atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų!

2. tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka. Atsliñkit, tėvuk, kada nors. Kaip da šernai čia neàtslenka! Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs. Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą.

3. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu. Migla atslinks lankon. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė.

4. ateiti, prisiartinti. Àtslenka jau ir ruduo. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris. Iš rytų atslinko šėmas vakaras. Štai tretieji jau atslenka metai.

5. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit. Aš atslinksiu šitas draperijas.

6. pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu.
ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį.
dasliñkti, dàslenka, -o.

1. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų.

2. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasìslenku važiuot.
įsliñkti, į̃slenka, -o.

1. įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį.

2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn. Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi.

3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu. Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė.

4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus.

5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan.
išsliñkti, ìšslenka, -o.

1. tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis. Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus.

2. iškristi.

3. išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk. Pinigas greitai ìšslenka.
nusliñkti, nùslenka, -o.

1. nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v] andens. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka.

2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų. Nusliñksu parsivesti karvę. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų. Vilkas nuslinko tankumynu. Ir nuslinko kai debesis. Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles.

3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan. Metė viską ir nusisliñko toliau.

4. nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko. | Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) .

5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų. nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus]. atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo. Jau pavandenis nusisliñko.

6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas. Nuslenkantieji lapai. Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai.
nuslinktinaĩ. Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys.

7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko. Saulė nuslinko į guolį baltą.

8. praeiti . Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti.

9. nukristi, išsmukti. Nuslenka plaukai. Plaukai pabėga, nuslenka. Plaukai nusliñko nuo galvos. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna. Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka. nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto.

10. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkaĩ nuog šviesos?

11. nublukti, nušusti, nusišerti. Šitie dažai nenuslenka.

12. nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis. Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis.

13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko.

14. praeiti , liautis, baigtis. Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta. Išgėriau vaistų, ir nusliñko. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas. Nusliñko šėla, ir vėl gerai. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės. išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena.

15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas. Prisiminus jos. baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko.
lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)

1. pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas. Jonukas paslinko už stalo. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks. | Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta. Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo. Vaike, tu ant šę pasislink. Pasisliñk toliau už stalo. Nepasìslenka kaip apatinė girnų pusė. Aš jau pasìslinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man. Pasliñkis, gulsu ir aš. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo.

2. pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto. Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau.

3. pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą. Pasislink truputį, galelį.

4. kiek paeiti. Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko.

5. atvažiuoti: Agota sėdėj [o] sėdėj [o],
tai kap galėj [o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj [o] žu jo.

6. netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Nepasliñko eiti daugiaus mokslo. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras. Nepàslenku ne vaikščiot. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Je nori, šok, je nepàslenki, nešok. Iš tų pasakų, ilgos yr [a],
aš nebipàslenku anų išpasakoti. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) . Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties. O kūltupis nepasliñko eiti kasti. Jei nepàslenki, reik patepti. Tinginys ir valgyti nepàslenka. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis.
nepaslinktinaĩ.
padsliñkti, pàdslenka, -o. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau].
parsliñkti, par̃slenka, -o.

1. pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkaĩ.

2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą] ?. Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną.
pérslinkti.

1. peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo.

2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava.

3. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu].

4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės.

5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o.

1. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais. Debesys nelijusios prasliñko. | Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį.

2. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas.

3. praeiti . Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo. Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią.
praslinktinaĩ.

4. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles. Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas. Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino.

5. praeiti , baigtis: Ma [n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo [j] kiek prasliñko. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka. Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu. Dar anksti, kaitra nepraslinko.
prisliñkti, prìslenka (-sta), -o.

1. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Ana. tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko. Prisisliñkęs jį įkando.

2. prieiti, prišliaužti.

3. priartėti. Prislinko dvylikta valanda.

4. prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau. Jis arčiau prislinko prie ugnies. Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs.

5. priartinti, pritraukti.

6. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti. prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu. Tie prūdai prisliñko (užako) .
susliñkti, sùslenka, -o.

1. iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį.

2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį. Po du susisliñkę ir kalbasija. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų.

3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė.
užsliñkti, ùžslenka, -o.

1. užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili. Dabar anos jau užsliñkusios y [ra],
tos vilkaduobės. Užsliñko, užaugo ta duobė. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais. To [je] vieto [je] seniai dvaras buvo i užslinko. Tvenkinys užslinko. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus. užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais.

2. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno. Saulė užsliñko už kopų.

3. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant. | Namus tuos sutemos užslinko.

4. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis. Užslinko prieblanda. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis.

5. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų.

6. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti.

7. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsìslenka [audžiant].

8. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atslinkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sliñkti, </b>sleñka (-a. -sta, slenkia), -o (sleñkė). <br/>1. <span class="explanation">lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: </span> O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras. Audeklas sliñksta per veleną žemyn. Slenkančioji kopa. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka. \| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą. Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą. Kambarin slinko vakaro šešėliai. <br/>2. <span class="explanation">šliaužti: </span> Pilvu slinkti. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti. Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno. Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja). Kirmėlės … ant žemės slenka. Ma [n] kopūstų tarplysė [je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito. <br/><b>slinktinaĩ</b>. Nepaslenku. – Neslink slinktinaĩ – pilvą pasirakštinsi. <br/>3. <span class="explanation">lėtai eiti: </span> Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų. Sleñka kaži kur kaip višta. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems. Tas trukla neina, tik sleñka. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka. Ko slenki it bestrėnis prie varškės. Metai po metų sliñksta žmogus žemyn. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo. Anims gerai, ka rublis sleñka <span class="explanation"> (kad gauna pelno), </span> o tu plikdykias. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai. Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia. Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia. Kas paskui slenka – likučius renka. Joj vis sleñkas pagal sieną. <span class="explanation">sėlinti: </span> Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis. Katė susigaužus slinksta prie pelės. <span class="explanation">būti labai pamažu vykdomam: </span> Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas. <br/>4. <span class="explanation">lėtai važiuoti, plaukti: </span> Jau sleñka traukinys. Ir sieliai slenka taip iš lėto. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus. Pro jos langą slinko vežimai su šienu. <span class="explanation">lėtai sroventi, tekėti: </span> Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas. <br/>5. <span class="explanation">atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi</span>. Pakriaušius sleñka. Žemė sleñka nuo kalno. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų. <br/>6. <span class="explanation">smukti, slysti: </span> Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia. <span class="explanation">būti slidu: </span> Tada sliñko, keliai buvo bjauri. <br/>7. <span class="explanation">lėtai judėti erdve: </span> Debesis sleñka iš lengvo. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka. Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina. Saulė jau slinko vakarop. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų. <br/>8. <span class="explanation">iš lėto eiti</span>. Slinko diena po dienos. Tyliai slinko naktis. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai. Gyvenimas slinko su metais. Diena slenka vakarop. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! Slinko sunkios ir ilgos minutės. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio. Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu. Slinko metai po metų. <span class="explanation">pamažu artėti: </span> Pietai sleñka jau, artyn eina. <br/>9. <span class="explanation">kristi</span>. Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo. Plaukai man tai saujom sleñka. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta. Kailinių vilna sleñka. <br/>10. <span class="explanation">trauktis arčiau: </span> Ko čia slenkì, ar negali sėdėti ant vietos? Jono kviečiami, slinko arčiau stalo. Sliñk ant stalą. Sliñk arčiau [prie stalo]. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Slink aukštyn. Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas. Slinkis artyn pečiaus. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis. Prašom sliñktis užu stalo. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos. <br/>11. <span class="explanation">linkti į ką: </span> Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko. <br/>12. <span class="explanation">turėti noro, netingėti: </span> Aš nepaslenku eiti, o tu slenkì kalbėti, dirbti. Nė patriarko nebslenka klausyti. <br/>13. <span class="explanation">blukti, šusti</span>. <br/><b> akmuõ sleñka nuo širdiẽs</b> <span class="explanation">darosi lengviau, ramiau: </span> Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo. <br/><b>prie širdiẽs sliñkti</b> <span class="explanation">būti mėgstamam</span>. Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą. <br/><b>antsliñkti, </b>añtslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">atplūsti: </span> Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti. <br/>2. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis. <br/>3. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant. <br/><b>apsliñkti, </b>àpslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">slenkant aplink apeiti, apsukti. </span> <span class="explanation">atslinkus apgaubti, apimti: </span> Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (užtemo, apslinko). <br/>2. <span class="explanation">apgriūti: </span> Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti. <br/>3. <span class="explanation">apšliaužti: </span> Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį. <br/>4. <span class="explanation">aptingti: </span> Parejau, apslinkáu ir sėdu. Apslinkáu ir aš į senatvę. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus. <br/><b>atsliñkti, </b>àtslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">atšliaužti: </span> Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! <br/>2. <span class="explanation">tyliai, pamažu ateiti: </span> Jis ir pas mus àtslenka. Atsliñkit, tėvuk, kada nors. Kaip da šernai čia neàtslenka! Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs. Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą. <br/>3. <span class="explanation">lėtai judant oru, priartėti: </span> Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu. Migla atslinks lankon. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė. <br/>4. <span class="explanation">ateiti, prisiartinti</span>. Àtslenka jau ir ruduo. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris. Iš rytų atslinko šėmas vakaras. Štai tretieji jau atslenka metai. <br/>5. <span class="explanation">atstumti, atitraukti: </span> Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit. Aš atslinksiu šitas draperijas. <br/>6. <span class="explanation">pasitraukti, paeiti atgal: </span> Atsitraukiu, atsislenkiu. <br/><b> ãkys àtslenka</b> <span class="explanation">patiria tiesą: </span> Atsliñko ãkes prieš patį smertį. <br/><b>dasliñkti, </b>dàslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">prieiti, priartėti: </span> Daslinkome iki durų. <br/>2. <span class="explanation">netingėti, prisirengti: </span> Aš pati nedasìslenku važiuot. <br/><b>įsliñkti, </b>į̃slenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">įšliaužti, įsliuogti: </span> Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį. <br/>2. <span class="explanation">įsisprausti, įsitaisyti: </span> Svečias pirmas įsliñko ažustalėn. Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi. <br/>3. <span class="explanation">iš lėto, tyliai įeiti: </span> Įslinko jis į girią, ir nematyt. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu. Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė. <br/>4. <span class="explanation">pamažu įvažiuoti, įriedėti: </span> Automobilis įslinko pro vartus. <br/>5. <span class="explanation">byrant įgriūti, sukristi: </span> Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan. <br/><b>išsliñkti, </b>ìšslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">tyliai išeiti: </span> Kaži kur juodu išsliñko. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis. Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus. <br/>2. <span class="explanation">iškristi</span>. <br/>3. <span class="explanation">išslysti: </span> Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk. Pinigas greitai ìšslenka. <br/><b>nusliñkti, </b>nùslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">nuropoti: </span> Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v] andens. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka. <br/>2. <span class="explanation">nueiti iš lėto: </span> Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų. Nusliñksu parsivesti karvę. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų. Vilkas nuslinko tankumynu. Ir nuslinko kai debesis. Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles. <br/>3. <span class="explanation">pamažu nuvažiuoti: </span> Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan. Metė viską ir nusisliñko toliau. <br/>4. <span class="explanation">nuolaiduma nubyrėti, nukristi: </span> Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko. \| Namas jau nusliñkęs <span class="explanation"> (įgriuvęs, susmegęs) </span>. <br/>5. <span class="explanation">lėtai judant nusistumti nuo ko: </span> Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų. <span class="explanation">nutirpti: </span> Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus]. <span class="explanation">atslūgti: </span> Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo. Jau pavandenis nusisliñko. <br/>6. <span class="explanation">nusileisti: </span> Man visi viduriai nusliñkę žemyn. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas. Nuslenkantieji lapai. Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai. <br/><b>nuslinktinaĩ</b>. Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys. <br/>7. <span class="explanation">nueiti tolyn erdve: </span> Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko. Saulė nuslinko į guolį baltą. <br/>8. <span class="explanation">praeiti</span> </span>. Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti. <br/>9. <span class="explanation">nukristi, išsmukti</span>. Nuslenka plaukai. Plaukai pabėga, nuslenka. Plaukai nusliñko nuo galvos. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna. Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka. <span class="explanation">nusinerti, nueiti: </span> Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto. <br/>10. <span class="explanation">pasitraukti tolyn: </span> Kur tu nusislinkaĩ nuog šviesos? <br/>11. <span class="explanation">nublukti, nušusti, nusišerti</span>. Šitie dažai nenuslenka. <br/>12. <span class="explanation">nučiaužti, nuslysti, nusmukti: </span> Nuslinkaũ nuo kranto. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis. Iš tokių didelių namų nusliñko <span class="explanation"> (atsidūrė) </span> tik an šešmargio – per gėrimą vis. <br/>13. <span class="explanation">nutekėti, nubėgti: </span> Vynas lengvai nuslenka. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko. <br/>14. <span class="explanation">praeiti</span> </span>, liautis, baigtis. Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta. Išgėriau vaistų, ir nusliñko. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas. Nusliñko šėla, ir vėl gerai. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės. <span class="explanation">išnykti, dingti: </span> Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena. <br/>15. <span class="explanation">būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: </span> Jo veidu nuslinko susirūpinimas. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas. Prisiminus jos. baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko. <br/><b> lyg kálnas nusliñko</b> <span class="explanation">labai palengvėjo: </span> Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė. <br/><b>pasliñkti, </b>pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė) <br/>1. <span class="explanation">pasitraukti (artyn ar tolyn): </span> Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas. Jonukas paslinko už stalo. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks. \| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta. Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo. Vaike, tu ant šę pasislink. Pasisliñk toliau už stalo. Nepasìslenka kaip apatinė girnų pusė. Aš jau pasìslinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man. Pasliñkis, gulsu ir aš. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo. <br/>2. <span class="explanation">pastumti, patraukti: </span> Pasliñkime stalą arčiau lango. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto. Tas biskį pasliñko <span class="explanation"> (atidėjo) </span> darbą, ir aš visai gerai apsidirbau. <br/>3. <span class="explanation">pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: </span> Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą. Pasislink truputį, galelį. <br/>4. <span class="explanation">kiek paeiti</span>. Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko. <br/>5. <span class="explanation">atvažiuoti: </span> Agota sėdėj [o] sėdėj [o], tai kap galėj [o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj [o] žu jo. <br/>6. <span class="explanation">netingėti, turėti noro: </span> Jei pasliñksiu, tai ateisiu. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Nepasliñko eiti daugiaus mokslo. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras. Nepàslenku ne vaikščiot. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Je nori, šok, je nepàslenki, nešok. Iš tų pasakų, ilgos yr [a], aš nebipàslenku anų išpasakoti. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu <span class="explanation"> (nejaunas) </span>. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties. O kūltupis nepasliñko eiti kasti. Jei nepàslenki, reik patepti. Tinginys ir valgyti nepàslenka. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis. <br/><b>nepaslinktinaĩ</b>. <br/><b>padsliñkti, </b>pàdslenka, -o. <span class="explanation">prisitraukti artyn: </span> Vogdami <span class="explanation"> (vogčiomis) </span> neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau]. <br/><b>parsliñkti, </b>par̃slenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">pareiti iš lengvo: </span> Tai jau parslinkaĩ. <br/>2. <span class="explanation">pamažu parvažiuoti: </span> Po vieną kitą jau parsliñko. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą] ?. Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną. <br/><b>pérslinkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">peršliaužti per ką: </span> Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo. <br/>2. <span class="explanation">pamažu pereiti: </span> Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava. <br/>3. <span class="explanation">pajėgti išvažiuoti, persistumti: </span> Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu]. <br/>4. <span class="explanation">pamažu išplisti: </span> Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės. <br/>5. <span class="explanation">būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: </span> Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis. <br/><b>prasliñkti, </b>pràslenka (-sta), -o. <br/>1. <span class="explanation">slenkant praeiti pro šalį: </span> Audros debesys prasliñko šonais. Debesys nelijusios prasliñko. \| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį. <br/>2. <span class="explanation">iš lėto pravažiuoti: </span> Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas. <br/>3. <span class="explanation">praeiti</span> </span>. Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo. Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią. <br/><b>praslinktinaĩ</b>. <br/>4. <span class="explanation">tarpą padaryti, praskirti: </span> Dieduli dieduli, praslink man lubeles. Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas. Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino. <br/>5. <span class="explanation">praeiti</span> </span>, baigtis: Ma [n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo [j] kiek prasliñko. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka. Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu. Dar anksti, kaitra nepraslinko. <br/><b>prisliñkti, </b>prìslenka (-sta), -o. <br/>1. <span class="explanation">prieiti, prisėlinti: </span> Prislenkiu. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Ana. tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko. Prisisliñkęs jį įkando. <br/>2. <span class="explanation">prieiti, prišliaužti. </span> <br/>3. <span class="explanation">priartėti</span>. Prislinko dvylikta valanda. <br/>4. <span class="explanation">prisitraukti, priartėti: </span> Prisliñk arčiau. Jis arčiau prislinko prie ugnies. Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis. <span class="explanation">prisidėti: </span> Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs. <br/>5. <span class="explanation">priartinti, pritraukti. </span> <br/>6. <span class="explanation">daug prisisunkti, pridribti: </span> Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti. <span class="explanation">prisipildyti ko slenkančio, byrančio: </span> Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu. Tie prūdai prisliñko <span class="explanation"> (užako) </span>. <br/><b>susliñkti, </b>sùslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">iš lėto sueiti: </span> Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį. <br/>2. <span class="explanation">suėjus, suartėjus susėsti: </span> Susliñko visi ažustalėn. <span class="explanation">vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: </span> Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį. Po du susisliñkę ir kalbasija. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų. <br/>3. <span class="explanation">pamažu suslūgti, susmegti: </span> Žemė, iš rudens aparta, suslenka. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? <span class="explanation">įdubti: </span> Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė. <br/><b>užsliñkti, </b>ùžslenka, -o. <br/>1. <span class="explanation">užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: </span> Molijoj grioviai bežiūrint užslenka. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili. Dabar anos jau užsliñkusios y [ra], tos vilkaduobės. Užsliñko, užaugo ta duobė. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais. To [je] vieto [je] seniai dvaras buvo i užslinko. Tvenkinys užslinko. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus. <span class="explanation">užželti: </span> Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais. <br/>2. <span class="explanation">užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: </span> Mėnulis užsliñko už debesų. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno. Saulė užsliñko už kopų. <br/>3. <span class="explanation">slenkant užtemdyti, uždengti: </span> Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant. \| Namus tuos sutemos užslinko. <br/>4. <span class="explanation">atsirasti, įsivyrauti: </span> Ant jo veido užslinko šešėlis. Užslinko prieblanda. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis. <br/>5. <span class="explanation">ateiti, prasidėti: </span> Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų. <br/>6. <span class="explanation">traukiantis užlįsti: </span> Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti. <br/>7. <span class="explanation">pasistumti, prisitraukti: </span> Siūlas an siūlo užsìslenka [audžiant]. <br/>8. <span class="explanation">apsitraukti, užtemti: </span> Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atslinkti

#