šlam̃šti, -čia, -tė.
1. šlamėti, šnarėti, šiugždėti: Kas čia šlam̃ščia šiauduose? Kai tie medžiai šlam̃ščia, lyg, rodos, kas eina. Lapai šlam̃ščia. Tikt čia girdėsiu. pušužių šakas šlamščiant. Vėjelis pučia, rugeliai šlamščia. ošti, šniokšti, ūžti: Vėjas šlamšta – būs kitokio oro. Jau vėjas šlam̃ščia, ji tuo [j] pabus – budri labai. Vėtra šlamščia. Vėjis šlam̃ščia – bus dargana. Ūžė, šlam̃štė vėjužėlis. Šlamščia vėjas drumstus. Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mūdraut ir, šilumos atstankas išbaidydami, šlam̃ščia.
2. įnikus dirbinėti, triūsinėti: O senukė šlam̃ščia ir šlam̃ščia per mielą dienelę. Apie tuos puodus šlam̃ščia, šlam̃ščia.
3. vaikštinėti kojas velkant: Apsiavusi ji tuos čeverykus, ir šlamščia, ir brūžina į plytas, į akmenis, į žvyrių, kur tik prigriebusi.
4. godžiai ėsti, valgyti: Karvė, daržan įlindus, tik šlam̃ščia! Kiaulės labai batvinių lapus šlam̃ščia. Arkliai prunkšdami šlam̃štė kratinį. Bulbų išsiverdu, pasispirgau spirgų i šlamščiù. Šlam̃šta cibules kokias, dar ką. Įsipylė saldžio pieno į bulbynę, ka šlam̃štė! Tik šlam̃ščia, tik šlam̃ščia, rodos, seniausiai nevalgęs. Šlam̃ščia, net ausys linksta. godžiai rūkyti, traukti: Perku cigarečių už rublį, gali šlam̃št, kiek nori.
5. glemžti, grobti: Šlam̃ščia visi giminės jo gerą. Šlam̃šta viską į kupetą.
6. ieškoti, verstis: Toks smaliūgas, tik šlam̃ščia, šlam̃ščia po kamarą!
apšlam̃šti, -čia (àpšlamščia), àpšlamštė.
1. apdirbti (namų apyvoką), apruošti: Apeidavo, apšlam̃šdavo visus trūsus. Apie gyvulius tai jau seniokas apšlam̃ščia. Nėr ko daug nori iš seno, bet da apie namus apšlam̃ščia.
2. apdėvėti: Naują naują pasėmė [drabužį],
o daba, žiūrėk, koks àpšlamštas.
3. prastai, bet kaip apsirengti: Apsišlam̃šti yra bile kokiu skarmalu apsivilkti.
atšlam̃šti, -čia, àtšlamštė. atšlamėti: Ko tas čia atšlam̃ščia? Girdėjo čia ką atšlamščiant. Kojos jo Viešpaties jau atšlamščia paskui jį.
įšlam̃šti, -čia, į̃šlamštė, įšlamėti 1: Kaži kas į̃šlamštė į trobą ir atsisėdo už stalo.
iššlam̃šti, -čia, ìššlamštė
1. iššlamėti
1.
2. kurį laiką triūsti, dirbti: Nuo patamsio lig patamsiui žmogus iššlamštì apie gyvulius.
3. godžiai išvalgyti: Iššlamštė košę.
nušlam̃šti, -čia, nùšlamštė
1. nušlamėti, nušnarėti: Sugirgžda gryčios durys, krenkšteli Špokas, ir Sigitas nukuria patvoriu, tik varnalėšos nušlamščia.
2. nušlamėti 1: Kur ta mergaitė nùšlamštė su mamos batais?
3. triūsiant, šlamščiant nuvarginti: Nùšlamščiau kojas. Nusidirbus, nusišlam̃štus – net kojos sustingę.
4. nudėvėti: Turiu tokį nùšlamštą paltą.
5. godžiai ėdant, valgant nutuštinti: Svečiai greitai visus stalus nùšlamštė.
6. apgauti: Ūkininkas džiaugėsi kreivakiškį nušlamštęs.
pašlam̃šti, -čia, pàšlamštė
1. pašlamėti
1.
2. kiek padirbti, patriūsti: Pašlamštì prie tų darbų i pailsti.
3. godžiai pavalgyti, paėsti: Vaikai pàšlamštė, pàšlamštė ir sotūs jau.
4. gausiai paimti, gauti: Iš to venterio pàšlamštėm žuvies.
prišlam̃šti, -čia, prìšlamštė. daug priėsti, privalgyti: Karvė prìšlamštė kopūstlapių ir atsigulė. Prìšlamštė, prìšlamštė barščių ir eina sau pilvą išpūtęs. Karvės kopūstlapių yr prisišlam̃štusios, nebšerkiat. Prisìšlamščiau pilną pilvą duonos.
sušlam̃šti, -čia, sùšlamštė
1. sušlamėti 1: Medžių viršūnėmis perbėga vėjo srovė, sušlamščia suošia lapai.
2. godžiai suėsti, suvalgyti: Karvė sùšlamštė visą krūvą lapų. Karvė šiaudų glėbį kaipmat i sùšlamštė. Tokį bliūdą kopūstų sùšlamštė, ir da jam maža! Sùšlamštė kopūstus kaip už ausies. Aš visą dieną stovėjau prie upės ir žiūrėjau žuviai akysna, o dabar parduosiu! Geriau pats sušlam̃šiu. Sušlamštė duonos abyšalę.
3. suglemžti, sugrobti: Sušlam̃šti kieno gerą. Susìšlamštė sau visą naudą.
4. sudėvėti: Ka jis labai greit i sušlam̃ščia tuos drabužius. Paims naują drabužį, tuo [j] i sušlam̃ščia.
5. netvarkingai, jaukiant sudėti, suimti: Dirses su visais pelais sušlamštę, pildavo dėl žmonių į magaziną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.