.
skū̃rinti (-yti), -ina, -ino
1. skriausti, apiplėšti: Nenoriu nė tavę skū̃ryt, nė pati apsigaut.
2. skūryti 4: Nelabai ką skūrinau ten nuvažiavęs, turėjau tuščiom grįžti. Nuvažiavo svotaut, bet nieko neskū̃rino.
atskū̃rinti. greitai ateiti: Atskū̃rina nakties laike ir lekia ant ryt ryte.
įskū̃rinti. pelnyti, laimėti: Nieko neinskū̃rino.
nuskū̃rinti
1. nuskūryti
1.
2. nuskūryti 4: Ot nuskūrino mane tas sukčius! Tai jie tave, vaikeli, nuskū̃rino: vienuos marškiniuos likai.
3. nubėgti: Jisai nuskū̃rino paskui vagį.
užskū̃rinti
1. užskūryti: Užskū̃ryk gerai – tegul moka ir tau po tiek kaip visiem. Jis jau ir mane užskū̃rino skolą atiduot. Tai užskū̃rinau vaikus iš sodo – be dūko namo nukūrė!
2. smarkiai užduoti, mušti: Aš tau kad užskū̃rysiu, tai tu staugdamas nulėksi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.