„Atskeliaudra“ – retas, poetiškas žodis, reiškiantis atsiskyrėlę, atsiskyrusią moterį (pvz., nuo šeimos, visuomenės), dažnai susijusį su vienatve, liūdesiu ar pasitraukimu.
Pavyzdžiai:
1. Po skyrybų ji tapo atskeliaudra, gyveno viena miško pakraštyje.
2. Senąją dvarą apėmė tyla – ten gyveno paslaptinga atskeliaudra.
Sinonimai: atsiskyrėlė, vienišė, atsiskyrusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.