atsiveizėjimas

veizė́jimas.

1. → veizėti 1: Toks veizė́jimas, ką anie ten ir mato. Koks čia veizė́jimas, jei nieko neišmanai. Veizėjimu ir žodžiais patvirtinusi. galėjimas matyti: Buvau trumpo veizė́jimo: vos taką sau bemačiau.

2. → veizėti 4: Tūra būti veizė́jimas į motrišką [pensijas skiriant]:
numų, vaikų jug nepaliksi vienų.

3. → veizėti 5: Už motinos veizė́jimą auksinė vaikas. Ne ten paėdimas į paėdimą, ne ten tvarkos veizė́jimas.

4. nužiūrėjimas, kerėjimas: Visi pradės bijoti veizė́jimo.
apveizė́jimas. → apveizėti:

1. ligonio apžiūrėjimas, sveikatos patikrinimas: Už apveizė́jimus nėko [daktarui] nereik, tik už vaistus.

2. Už [vaiko] apveizė́jimą gerai sumoka. Gauni pensiją, kokio apveizė́jimo benori. Už apveizė́jimą turi gerus piningus kišti – kas svetimas dykai eis. Taip išmokyti, vyrai nora apveizė́jimo.

3. Stojos tai iš apveizėjimo Dievo.

4. veidas, burna: Vožė sykį anam į apveizė́jimą, ka tas i apsilaižė. Gausi su plašteka į apveizė́jimą.
atsiveizė́jimas. atsižvelgimas, dėmesys: Reik atsiveizė́jimo ligoniuo.
įsiveizė́jimas. → įveizėti. Reik įsiveizė́jimo [į piešinį],
greit nepasakai. įsimylėjimas: Nu tokio įsiveizė́jimo – blūdija dėl mergos!
išveizė́jimas. → išveizėti:

1.

2. Ir nėra du žmogu, kuriuodu išveizėjime ir likime (= išveizėjimu ir likimu) prilygtų.
nuveizė́jimas. → nuveizėti 6: Žalįjį ketvergą reik žalias (nevirtas) žoles valgyti, tad, sako, prieš pačeravojimą, nuveizėjimą ir apkalbėjimą gelbti.
paveizė́jimas.

1. → paveizėti 1: Ans nėkumet munęs neužgavo, nu paveizė́jimo jau suprato. Kaip saldus yra paveizėjimas į dailią moteriškę, teip saldi jos ir degtinėlė. Mūsoji karvė serga negeru paveizė́jimu (blogų akių užkerėta) . Pienas aptįsta nuo žydo paveizėjimo.

2. išvaizda, atrodymas: Nu paveizė́jimo reiktum karvei turėti (veršiuotis) . Po paveizė́jimo ans tura bėgti gerai. Buvo ten visi medžiai gražūs ant paveizėjimo.
pérveizėjimas. → perveizėti 1: Parveizėjimas iš vidaus cielo sutvėrimo želančio daikto.
priveizė́jimas. → priveizėti 1: Du milžiu atiduoda [senelė] už priveizė́jimą, vieną pati suvarto [ja]. Pradėjo kaltinti vaikus už nepriveizė́jimą. Veizėjo, kad vaikai, pavesti jo priveizėjimui, dailiai elgtumias ir gerai mokytumias. Tuoįtimpinis [diegų] priveizėjimas yra reikalingas. Pasiuntė į Kelmę Endriejų Volavyčią, Lietuvos ženklonešį, dėl priveizėjimo, kad ištarmė sūdo tujau įvyktum. Vaikams reikia gero priveizėjimo.
užveizė́jimas. → užveizėti 1: Užveizė́jimo pri pamotės nebuvo nė kokio: grobai lindo vaikuo pro skūrą laukan. Koks vyro užveizė́jimas, prižiūrėjimas – ne tie nagai. Par tokį neužveizė́jimą tura gyvoliai galą gauti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>veizė́jimas</b>. <br/>1. → veizėti 1: Toks veizė́jimas, ką anie ten ir mato. Koks čia veizė́jimas, jei nieko neišmanai. Veizėjimu ir žodžiais patvirtinusi. <span class="explanation">galėjimas matyti: </span> Buvau trumpo veizė́jimo: vos taką sau bemačiau. <br/>2. → veizėti 4: Tūra būti veizė́jimas į motrišką [pensijas skiriant]: numų, vaikų jug nepaliksi vienų. <br/>3. → veizėti 5: Už motinos veizė́jimą auksinė vaikas. Ne ten paėdimas į paėdimą, ne ten tvarkos veizė́jimas. <br/>4. <span class="explanation">nužiūrėjimas, kerėjimas: </span> Visi pradės bijoti veizė́jimo. <br/><b>apveizė́jimas</b>. → apveizėti: <br/>1. <span class="explanation">ligonio apžiūrėjimas, sveikatos patikrinimas: </span> Už apveizė́jimus nėko [daktarui] nereik, tik už vaistus. <br/>2. Už [vaiko] apveizė́jimą gerai sumoka. Gauni pensiją, kokio apveizė́jimo benori. Už apveizė́jimą turi gerus piningus kišti – kas svetimas dykai eis. Taip išmokyti, vyrai nora apveizė́jimo. <br/>3. Stojos tai iš apveizėjimo Dievo. <br/>4. <span class="explanation">veidas, burna: </span> Vožė sykį anam į apveizė́jimą, ka tas i apsilaižė. Gausi su plašteka į apveizė́jimą. <br/><b>atsiveizė́jimas</b>. <span class="explanation">atsižvelgimas, dėmesys: </span> Reik atsiveizė́jimo ligoniuo. <br/><b>įsiveizė́jimas</b>. → įveizėti. Reik įsiveizė́jimo [į piešinį], greit nepasakai. <span class="explanation">įsimylėjimas: </span> Nu tokio įsiveizė́jimo – blūdija dėl mergos! <br/><b>išveizė́jimas</b>. → išveizėti: <br/>1. <br/>2. Ir nėra du žmogu, kuriuodu išveizėjime ir likime (= išveizėjimu ir likimu) prilygtų. <br/><b>nuveizė́jimas</b>. → nuveizėti 6: Žalįjį ketvergą reik žalias (nevirtas) žoles valgyti, tad, sako, prieš pačeravojimą, nuveizėjimą ir apkalbėjimą gelbti. <br/><b>paveizė́jimas</b>. <br/>1. → paveizėti 1: Ans nėkumet munęs neužgavo, nu paveizė́jimo jau suprato. Kaip saldus yra paveizėjimas į dailią moteriškę, teip saldi jos ir degtinėlė. Mūsoji karvė serga negeru paveizė́jimu <span class="explanation"> (blogų akių užkerėta) </span>. Pienas aptįsta nuo žydo paveizėjimo. <br/>2. <span class="explanation">išvaizda, atrodymas: </span> Nu paveizė́jimo reiktum karvei turėti <span class="explanation"> (veršiuotis) </span>. Po paveizė́jimo ans tura bėgti gerai. Buvo ten visi medžiai gražūs ant paveizėjimo. <br/><b>pérveizėjimas</b>. → perveizėti 1: Parveizėjimas iš vidaus cielo sutvėrimo želančio daikto. <br/><b>priveizė́jimas</b>. → priveizėti 1: Du milžiu atiduoda [senelė] už priveizė́jimą, vieną pati suvarto [ja]. Pradėjo kaltinti vaikus už nepriveizė́jimą. Veizėjo, kad vaikai, pavesti jo priveizėjimui, dailiai elgtumias ir gerai mokytumias. Tuoįtimpinis [diegų] priveizėjimas yra reikalingas. Pasiuntė į Kelmę Endriejų Volavyčią, Lietuvos ženklonešį, dėl priveizėjimo, kad ištarmė sūdo tujau įvyktum. Vaikams reikia gero priveizėjimo. <br/><b>užveizė́jimas</b>. → užveizėti 1: Užveizė́jimo pri pamotės nebuvo nė kokio: grobai lindo vaikuo pro skūrą laukan. Koks vyro užveizė́jimas, prižiūrėjimas – ne tie nagai. Par tokį neužveizė́jimą tura gyvoliai galą gauti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.