„Atsiūbčioti“ reiškia staigiai ir greitai nubėgti, pabėgti ar ištrūkti iš kurios nors vietos. Tai žodinis veiksmas, dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su atspalviu greitumą ar netikėtumą.
Pavyzdžiai:
1. Kai pamatė sargą, berniukas atsiūbčiojo iš darželio.
2. Išgirdusi garsą, katė atsiūbčiojo po lova.
3. Vos baigėsi pamoka, mokiniai atsiūbčiojo į kiemą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.