terkšė́ti, térkši (térkšia), -ė́jo.
1. tarškėti, barškėti, pokšėti, pliaukšėti: Tik térkši bliūdas, kap valgo. Net térkši, kai duoda kultuvais visa šeimyna. Nuog šalčio térkši tvoros. Tik térkši pirkia nuo vėjo. Vaikai su šautuvukais térkši, pliaukši. Bučiokas pilnas kuojų – net térkši. Pliaukšė [jo] terkšė́ [jo] to mašina. Merga verpia, bet taip smagiai, kad net ratelis terkši. Ta ta ta lekia, net blauzdos térkši. Kas tę atšlaime térkši? – Svotuliai atšlaime térkši, kavojies, sesiule, až piestos. griaudėti: Griausmas térkši. Prabudau – térkši kaži kas.
2. piktai, trankiai kalbėti: Tu tik terkšė́t prieš kožną moki! Ką čia térkšiat?
atsiterkšė́ti atsikalbinėti, atsikirsti: Paprašiau padėt, tai tas tik atsiterkšė́jo ir išbėgo pro duris.
suterkšė́ti. sutraškėti, subildėti: Šitam raiste naktį, būdavo, tai sutérkši kas ar skreba – tai strokas būdavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.