atsiplepėti

plepė́ti, plẽpa, -ė́jo

1. daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis. Ta boba pati nežino, ką plẽpa. Supaisysi, ką bobos plẽpa. Plepą̃s ben ir ans būs. Ar reikia, ar nereikia, jis vis plepa. Neplepė́k per daug – žandai sprogs. Dabar plepą̃ laikai, plẽpa visi. Tai sužiūrėsi, ką ana niekus plepa! Plepi kaip Raseinių Magdė. Plepa kaip devynios bobos. Plepa kaip Varnių davatka. Ir tylint boba plepa. Būtų vyras, o plẽpa kaip boba. Plepė́jau plepė́jau kaip nemunių puodas. Plepa kaip rugienė košė. Nieko neišmano, o tik plẽpa kaip košė. Plepa it girtas, mietus graibydamas. Daug žinoti, maž plepėti. Kas daug plepa, daug ir meluoja. Girdėti teko, kai plepėjo, bet neteko girdėti, kai rimtai kalbėjo. Atsibosta tinginiui tylėti, tada ima plepėti. Girtas plepėjo, ką blaivus galvoj turėjo. Kai ženijas arba teka, tai ir šluotražys po prižeda plẽpa. Moterėlės, nusismaukusios raudonas skareles ant pečių, plepėjosi.

2. sakyti, sekti: Ugnelę kuria, bulbeles kepa, pulkai susėdę pasakas plepa. [Kregždės] linksmutės, niekas joms nerūpi, tik pasakas plepa.

3. su garsu virti, kunkuliuoti: Ir ten, kur prieš valandą gardžiai plepėjo barščiai ir ilsėjos žmonės, ėmė liepsnoti trobos, ir nei vieno sveiko medžio nebeliko. Vos tik malka insikūrė, tuoj puodai ėmė plepė́t. Puodas plẽpa – vanduo užvirė. Košė plẽpa, verda, net pluta užsideda. Plẽpa jau bulbynelė. Puode plẽpa lapienė. Mėsa tik plẽpa puoduose! Ar jau plẽpa kisielis? Greitai [dumius] užgesino ugnelę, o košė da ir nukaista ilgą čėsą plepė́jo. Voveris eglėj, ė puodas plẽpa.

4. grūstis, brautis: Kurgi plepì, kaip lenteles išbarstęs.

5. kreksėti, burzuliuoti: Kiaulė plepa, tekio ieškodama. Tekis plepa.
apiplepė́ti, apìplepa, -ė́jo

1. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepė́jot.

2. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa.

3. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepė́jau, dabar reik skubėti.

4. visiems apsakyti, išpasakoti: Aleksienė tai mat tuoj apiplepė́jo: sako, nusipirko vieną bilietėlį ir išlošė.
atsiplepė́ti, atsìplepa, -ė́jo. iki valios prisiplepėti: Kai sueina, tai valandų valandas plepa ir neatsìplepa. Nors kartą jos atsiplepės, kiek tik lenda.
įplepė́ti, į̃plepa, -ė́jo.

1. mokėti, sugebėti kalbėti, plepėti: Įplepą̃s senis.

2. įsitraukti į kalbą, įsikalbėti: Kad įsìplepi, kaip kište kišas visokie žodžiai. Insìplepi ir šneki žmogus. Matas nuo tolo lenkė įsiplepėjusias kūmas.

3. įkristi, įsigrūsti, įburbėti: Kaip anas ejo ir šitan sklepan, taip ir įplepė́jo.

4. pariebėti: Ji dabar tokia graži, įplepė́jus.
išplepė́ti, ìšplepa, -ė́jo

1. plepant prasitarti, išpasakoti tai, ko nereikia sakyti: To niekas neturi žinoti, žiūrėk, kad neišplepėtum! Dėl ko tu jam viską išplepė́jai? Girtas išplepėjo, ką blaivus paslėpti norėjo. Anė vėl tyli, lyg apgailėdama išsiplepėjusi, lyg kovodama su savimi – ar sakyti ar ne. Neišsiplepė́k be reikalo. Daug kalbėdamas, visko išsiplepė́čiau ir daugiau.

2. niekus išpasakoti, išpliaukšti: Išliurška, išplepa visokių maliodijų ant kitų. O kiek tada kvailysčių buvo išplepėta!

3. iki valios paplepėti: Norėjau išsiplepė́ti. Plepios moterėlės turi progų kasdien iki soties išsiplepėti.

4. praleisti kurį laiką plepant. . Burnikė po burnikės, ir išsiplepė́jo par naktį.

5. plepant išpranašauti: O ką žmonės ima tik plepėti, tai dažniausiai ir išplepa.

6. išvirti, iššusti: Imk bulbas nuo plytos, gal jau išplepė́jo. Kãno, mano uogos ar išplepė́jo? Paki išplepė̃s, tai ir pavalgysma.

7. verdant išgaruoti, išsekti: Mano čia gal išplepė́jo, nieko puode neliko. Jau sena galva, išplepė́jus.

8. išeiti, išsigrūsti: Kad išplepėjo visi vienu kartu!
nuplepė́ti, nùplepa, -ė́jo.

1. niekus nušnekėti, nupliaukšti: Argi verta domėtis, ką girtas žmogus nuplepa! Nušnekėjo, nuplepėjo kaip nuo Struopių tilto.

2. nutukti, pastorėti: Nu, toj moterėlė ir nuplepė́jo – vieni taukai. Mūs margoj šįmet nuplepė́jus tep kap penimė.

3. nukristi, nuriedėti: Mano baronka nuplepė́jo žemėn.
paplepė́ti, pàplepa, -ė́jo

1. pakalbėti, papliaukšti: Sėsk, da biskį paplepė́kim. Palūkėk, paplepė́sim ką kalvėk. Jis paplepėjo vienų niekų. Paplepė́jo nė ratai, nė dviračiai. Čia didžius nėkus paplepėjo. Atlėk tankiau pasiplepė́t. Na, mudvi šiandien ir pasiplepė́jova.

2. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Žmonys pàplepa, nėkas paskuo ano užpakalio nevaikščio [ja] (niekas tikrai nežino) .

3. kiek pavirti: Tegu da paplepė̃s ben kiek.
praplepė́ti, pràplepa, -ė́jo

1. praleisti kurį laiką plepant.

2. nesusilaikyti ko nepasakius, prasitarti: Bešnekėdama nė nesijuto, kap praplepė́jo. Lėnė nurausta taip prasiplepėjusi, bet jos atsikaltinimo niekas negirdi.
priplepė́ti, prìplepa, -ė́jo

1. pripasakoti, pripliaukšti, pripaistyti: Bet į galvą tik nesiimkite, ką aš čia priplepė́jau. Et, niekų priplepėjai, o rimto ir pats nieko negirdėjai.

2. iki valios plepėti: Atsikėlė vėlai, kol pavalgė pusryčius, kol prisiplepėjo, atėjo dešimta.
suplepė́ti, sùplepa, -ė́jo.

1. sušusti, suvirti: Suplepė́jo bulvės į košę. Alyviniai obuoliai greit suverda: ažuvirė ir sùplepa. Kas gi ją. valgys, kap suplepė̃s. Kad tu suplepė́tum (sudegtum) !

2. sustorėti, pariebėti, sutižti: Kolei da merga, ė ištekėjo ir suplepė́jo. Kad ji suplepė́jo po vaiko – baisi meška.

3. susinešioti, suplyšti: Nėra ir ko lopyti, taip marškiniai suplepė́jo.
užsiplepė́ti, užsìplepa, -ė́jo. įsitraukti į plepėjimą, užtrukti plepant: Jis kai užsìplepa, tai ir dirbt užmiršta. Mes ir taip čia ilgai užsiplepėjome. Prie jos sėdėjo pora užsiplepėjusių moterų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsiplepeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x