atšilti

.
šìlti, šýla (-a. -sta. šilšta, šil̃na, šỹlna. šinla), -o.

1. eiti šiltyn, darytis šiltesniam, įgauti aukštesnę temperatūrą: Vanduo šìlsta, t. y. drungsta, šiltas daros. Įkišau [į orkaitę],
tegul šil̃nie [viralas]. Šìlus inšilus, kaitus inkaitus ir ažsidegė pirtis. Mano prosas vakar dar šìlo, šiandien jau nebešỹla. Stūmoklis šyla nuo karštų deginių ir nuo trinties. Rankos biškį šìlsta, o kojos šąla. Šilštu. darytis šiltam orui: Buvo teip šalta, lietai, o dabar staigiai šìlo sušilo, nė kur dėtis! Saulė kilna, šil̃na – niekaip neužkiši pavasario.

2. šildytis: Tu tai kai šimto metų: šylì, šylì an pečiaus. Pas Berką šìlt žuejom (užėjom) . Atsisėdus šylù pas pečių ir verpiu. Piemenai kuria ugnį ir šìla. Dvi sesutės pas pečiuką šyla. Prie pečiaus šỹlasi. Šìlas prie kuknelės. Lapė sėdi an kalnelio uodegą passukus ir šìlas priešais saulėką. Tenai akmuo saulutėj šylasi. būti šilumoje: Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta.

3. šildyti: Žiūriu – prie pečiaus velnias kojas šỹla. Nereikia rankos šìlt. Dvi sesutės prieš ugnį dieną ir naktį akeles šylasi.

4. kaisti, prakaituoti. Ana šỹla skalbdama. Riebus šinla greitai. Kurs nešìlsta, juo ilgiau laiko tie marškiniai. Jis atrodė sveikas iš išvaizdos, bet baisiai šìlo. Greit šỹla – nedrūtas. Kogi tu, vaikel, teip šylì, jau gal sergi? Kailiniais nesivilksu – greit šìlstu. Arklys greit šỹla, jei kelias slidus. Karvės šilsta kartais laumės jodomos. Negalima vežime ar raitam jojant neštis katės – arkliai vargsta ir šyla. Su dviračiu važiuoti negerai – tujau šil̃nas. Šilties. rausti nuo vidinės šilumos: Ir šylu, ir šąlu iš gėdos. Naminio [alaus] kaip išgeri, paausiai šỹla.

5. tirpti, leistis: Pavasarį kap sniegas šỹla, tai drėgna [kambaryje]. Prieš patį atėjimą pavasario saulė pradeda šviesiau šviest ir sniegas pradeda šilt nuo stogo. Jau langai šỹla.

6. būti, gyventi, laikytis kur: Aš tenai neilgai šilaũ, mane išprašė. Ir prie anam broliui būt nešìlus ilgai. laikytis, būti padėtam, neišleistam: Kad ir par Joną pinigai nešỹla – prageria. Pas jį pinigas nešỹla. būti laikomam paslaptyje, nepasakytam: Pas ją ilgai niekas nešỹla: kad tik ką sužino, tai ir išnešioja visur. Par ją nešỹla: kas užejo, tas išejo (kas atėjo į galvą, tą pasakė) .
kójas (padùs)
šìlti būti, gyventi: Mes čia ilgai pãdų nešìlsim! Ir čia mažai padùs šìlo, tuoj išėjo. Pas tėvus kójas šylì, tėvų i klausyk.
pãdai šỹla (kieno) gyvena, būna: Neilgai čia jo pãdai šìlo.
širdìs šỹla ima pyktis, apmaudas: Visiems, į tą begėdį darbą žiūrint, šilo širdys.
apšìlti.

1. kiek sušilti, pasidaryti šiltesniam: Vanduo apšỹla, tada duodu karvei gert. Kai kada tai vos apšìlusį kiaušinį valgom. Vandenio pašildo, užpilia ruginius miltus, padeda, kad apšiltų̃. Apšilęs alus. Aždaryk juškas, maž da ben kiek apšil̃s gryčia. Gulbės [laikosi],
kur upės biskį tep apšìlę būna. Pasodintos į apšilusią dirvą bulvės greičiau sudygdavo. Apšil̃s kiek oras, i vė ganysiu. Apšil̃s orai, tada vėl ausiu. Kas greičiau apšilsta, juodas ar baltas?. Saulė išlindo, da kiek apšìlo. Apšìlsta – jau ir basūs [eina].

2. atsigauti nuo šalčio, sušalusiam kiek susišildyti, pasišildyti, atšilti: Apšil̃na [senikė] i snauda. Tik dar̃ in trobą inejau, dár apšìlt nespėjau. I tik apšil̃nam, i jau ateina: – Kelkiat, kelkiat, ilgai miegtat! Apšìlk ir ateik. Kojos tik apšìlsta, i stok. Kai mun apšìlo rankos, aš skalbiau dainuodama. Ažvalgyt davė, apšỹlam i einam toliau. Bevalgydami truputį apšìlo. Pakrisys (atsigulsi) biškį, nebūsi nė apšìlęs – jau eitam į darbą! Ale nuleidus valandelę, patekėjo saulė, ir apšilau kiek tiek. Jau an pietų apšil̃s gyvulys [į pirkią įleistas]. Atėjau apsišìlt. Apsišilaũ ir eisiu namo. Duokie tik man apsišiltie truputį. Tai jau aš, kunigėli, pastatysiu ir arklius, ir bričką, o jūs tuojčės eikit pirčion, apsišilkit.

3. kiek susišildyti, apsišildyti: Leisk prie ugnelės – noriu apšìlt rankas. Ar jau apšilai rankas?

4. sukaisti, suprakaituoti. Parejo apšìlusi iš to miško ir atsigėrė šalto vandens. Tas žydas apšìlo tus piningus benešdamas. Pusiaukely gerai apšilo bėrasis. Basosios mergaitės taip skubinai daigo ant namų, o dėlto niekaip neapšilsta. Šoka, kol apšìlsta. Sakyk, Ievel, ar neisiam apšìlt (pašokti) ? prisigerti, prisisunkti prakaito, peršlapti nuo prakaito: Pjaunam pjaunam, baltiniai apšìlsta, tus metam an dirvono, kitus velkamos.

5. įsigerti: Nėr tos dienos, kad neparvažiuotų apšìlęs.

6. ilgiau kur pabūti, apsiprasti: Apšìlsu i pakelsu balsą, nepasiduosu. Nė neapšilaũ namie. būti nesunaudotam, neišleistam: Nei apšilt kiaušiniu neduoda: kap tik višta išspaudė, tai ir išsikepė. Nedavė nei pinigam apsišìlt.

7. gauti paramą: Aš nei nuo vieno vaiko neapšilaũ: kai užsiūgenau, tiek i regėjau.
kójas apšìlti

1. kiek apsiprasti: Nespės kójas apšìlti, jau pažadins kulti su spragelais rugius.

2. kiek pabūti: Sūnaitis dar nei kójų neapšìlo. Matai, kaip apšilaĩ kójas par marčią! Par jį i kójų neapšìlsi.
kójos apšìlo (kieno) apsiprato: Dar kójos neapšìlo – kelk su gaidžiais kulti!
atšìlti.

1. buvus šaltam įgauti aukštesnę temperatūrą, sušilti: Atšìlo oras, sniegas leidžias. Dabar atšìlo oras nuo pilnaties, tai šalčio nebus. Ka medžiai skleida lapus, žemė atšìlusi. Audžiam namuosa, paki atšỹla laukas. Atšilusiuose grioviuose kurksi varlės. Vėjas atšìlo, šalnos liovėsi. Atšìlsta vanduo, daugiau yrai žuvies. Va kad atšìlo diena! Pavasaris atšìlo, jau žemelė prakiuro ir lankelė žaliuoti pradėjo. Atšils šilta vasarėlė, išgys brolis žirgelį. Kai tik par anksti atšỹla [pavasarį],
tai paskui vėl ilgai bjauriojas. Ačiuo Dievuo, sulaukėm atšìlstant! Jei kuisys pradeda giedoti aplink ausis, atšìls. Iš po pirmo perkūno būna devynios dienos dar šalta, o paskui tik atšyla. Buvo beatšil̃ną, i vėlečiuo užšalo. Biškį buvo atšìlusi – i vėlei atšalo. Nedaugel atšìlo. Būtų gerai, kad da atšil̃tų. Kai atšyla, ir meška iš laužo pakyla.

2. atsigauti sušalusiam, sušilti: Tujaus išplaustau į vandenį, rankas kušinu, ka tik atšìltų. Neatšìlsta kojos žiemą. Sušalau, suakminėjau, negalėjau namo (namie) atšìlt. Tiek sustipau bevažiuodamas, kad da ir dabar negaliu atšìlt. Atšìlo bitelė prieš saulę ir nuskrido. Atšìlo kaip gyvatė antė [je].

3. atsišildyti: Ar jau atšilaĩ rankas?

4. užšalusiam netekti apšalo, nutirpti: Vidudienį langai atšỹla truputį, vakare vėl ažušąla. Pro atšilusią properšėlę stiklo kamputyje spingso šalta saulė. Buvo atšìlę ežerai, ej [o] uošvis per ledą ir nuskendo. Laimė lėmė saulužės dienaitę, ir atšilo ežere ledaitis.

5. užšaldytam, kietai sušalusiam atsileisti, suminkštėti: Buvusi užšaldyta ir atšilusi mėsa drėgna, teka raudonos spalvos sultys.
įšìlti.

1. pasidaryti šiltam, aukštesnės temperatūros: Įšìlo pečius, troba įšìlo, išsisiausti galì. Kai įšil̃s troba, nusivilksime vienmarškiniai. Nuo pečiaus ir pirkia inšỹla. Pryšininkė įšil̃na kaip velnynė. Išsklaidyk žarijas, kad padas lygiai inšil̃t. Angliai gerai: ir įšỹla, ir malkų nereikia. Stukais kūrenau, tai i pečius mažai inšìlo. Tuoj inšil̃s pavasarėlis. Išyla saulė. Miške negreit įšỹla žemė. Vasaros popietės saulė slėpėsi kapinių medžių viršūnėse, oras kvepėjo įšilusia žole, gėlėmis. Įšìlęs oras kyla aukštyn. Įšilęs Žemės paviršius įšildo žemutinius [atmosferos] sluoksnius. Popieriaus juodas paviršius labiau sugeria, šilumos spindulius, todėl ir greičiau įšyla. Kada dvasia mano įšilsta. Kad įšìls, atvažiuos [vaikai] į svečius. Jau bimbalai parlėkė – įšìlo i anims. Saulė išlindo, gal inšil̃s. Išskubėjo ankstie – kol neįšilo.

2. nuo šilumos įkaisti, suprakaituoti. Senis įšìlęs duris stubos atidarė. Buvau inšìlęs labai, [v] andenio pagėriau – i gatavas, i dusulys pagavo. Ar peršalau, ar inšìlus int žemės pagulėjau – kosėt pradėjau. Išejau inšìlus in vėjo – tuoj stvėrė slankstas. Mūras [krosnies] šiultas, inšilaũ. Nuog buzos geriau anšilaũ kap an pečio. Tu miške vakar gerai inšilaĩ. Arkliai įšìlsta iš po nakties – laumės anus jodo.

3. nuo šilumos suminkštėti, išsileisti: Pasidėjo tatai šaltai tą sviestą, ka čia neįšìltų.

4. kiek įsigerti, įkaušti: Aš jau iš akių tavo matau, kad inšìlęs esmi. Svečias prisėdo prie vos vos įšilusios trijulės.
iššìlti

1. įšilti 1: Iššils šiltas pavasarėlis, reiks arti, akėti.

2. įšilti 3: Sviestas bloga nuvežt: iššil̃s ir ištekės.
nušìlti.

1. pasidaryti šiltam, sušilti: Nušìlo dienos – artėja pavasaris. Jau saulutė į padanges iškilo, iškilo, jau kalneliai ir šileliai nušilo, nušilo. Pavasarį, kai nušìlo, ejau bičių žiūrėt.

2. sukaisti, suplukti . Mėšlus kabina nūšìlę. Greita pas girnas nušỹla, kap pamala. Nušiláu, nuplukau – to burnoso nebipanešu. Ka ans pareis nušìlęs nuplukęs, privargęs par sniegus! Nusiprausma, nusimaudysma jau, nudulkėję, nušìlę jau. Eidamõs nušilaũ. Paeinu, nušìlstu, nuprakaituoju i vėl einu. Pajudu kiek, tai tik nušylù, nuvargstu, i viskas. Tiek dirbom nušìlusios, sako, kad slinkos! Juozapas nušilęs, nuvargęs srėbė juodus batvinius. Tas avinas buvo smagus, ir žydas bekeldamas dideliai nušìlo. Par šiaudus sunkiai eiti – nušìlsta ir arklys. Ryto metą eita veizėti: ta meška nušìlusi nuplukusi. Nūeisi į staldį, matysi: vienas arklys nūšìlęs nūprakaitavęs. Nušìlom it pirty. Nušilęs kaip vagis jomarke. Nušilęs kaip žydo arklys. Nušìlo kaip ubagas aparas vydamas. Visa buvau šlapi, kaip marko [je] nušìlusi. Nušiláu, kad ir po liežuviu sušlapo. Tatai nušilot kaip roną (rąstą) pjovę, o grinčią pridulkinot kaip jaują linus minant. Tėvai neša vaikam nušìlę, o vaikai tėvų nemato. Eikiat į darbą: nūsišìlste, nūsiplukyste. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spausi, kiek galėsi, nušìlęs [is]. Kitas ans liuob dikčiai [bėgios] nušìldamos, kol ans kam užbrauks.

3. nutirpti: Kur kalnesnėse vietose, sniegas jau visiškam nušìlęs. Būdavo, sniegas nušỹla, ana i maudos ežere. Sniegas nušỹla – i sausa. Ka tik biškį nušỹla, aš pradedu kasinėt jau [darže]. Prieš saulutę mat langai nušìlo. Įnešk viedrą gryčio [n],
tegul ledai nuo dugnio nušỹla. Pūtė šiltas vėjelis, ir nušilo sniegelis.
pašìlti

1. pasidaryti kiek šiltesniam: Pašỹla vienas šonas, paskui kitas. Čia arbata pašil̃s, i tą sriubą da pašildysiu. Kvorčikė su pienu tegu pašỹla. Greitai pašỹlna. Pečiuj pašỹla, tai tik geltonas viršus pieno! Vis tiek biskį pašỹla stuba nuo tų dujų. Skatynos nenori ėst, kap pašìlo oras. Po šitais lietais kad pašil̃t, tai kad šokt visoki grybai!

2. sušalus pasišildyti, apšilti: Tu, bobul, pašìlk an pečiaus, ė aš apseisiu. Priimkit pasišìlt. Pasišìlo ir išej [o]. Drėgna. Lyja. Pasišilti užėjome.

3. palaikyti šilumoje, pasišildyti: Eik, pašìlk nugarą prie pečiuko. Tu pašìlk rankas, gal tau šalta ore. Mergele, atadaryk man dureles, leisk nors vieną kojelę pašìltie.

4. kiek sušilti, suplukti: Pašìlo, i gerklę stvėrė sopėt.
péršilti.

1. per daug sušilti: Péršilęs pienas, nekokia varškė bus. Varškę šildau – biesas žino, ar neparšil̃s. Su kiekvienu Skelčio žodžiu vyrai geso, linko lyg peršilusios žvakės ir neturėjo ką sakyti.

2. suplukti, perkaisti. Péršilau tada dobilus bepjaudamas, ir dabar strėnas gelia. Aš bėgdamas didei péršilau. Neduok gert – arklys teip péršilęs! Jis páršilo pirty. Páršilo, ir kepenos trūko. Duodi [darbe] su jaunaisiais nons i páršilęs. Šuo paršilęs staigu patrako.

3. nuo karščio ir drėgmės sugesti, sušusti: Péršilusių grybų geriau nei nevirk: Karanauskuos anais metais visą šeimyną pakavojo.
prašìlti.

1. pasidaryti šiltesniam, atšilti: Kai prašỹla daugiau žemės, reikia art. Jau ir pavasaris prašìlo. Prašil̃s tau kits pavasarėlis, pražydės tau kiti žiedai. Prašìlo, tai žolė i auga. Tik prašìlo kiek, i leidžia gyvulius laukan.

2. sušalusiam atsigauti nuo šalčio, apšilti. . Ir tę nuejęs prasišylì.

3. kurį laiką šilti, šildytis: Prašilaũ pardien ant pečiaus, niekur nė kojos nebuvau iškėlus.

4. kiek nutirpti, aptirpti: Vietom buvo jau prašìlęs sniegas. I saulė užtekėjo, o langai vis tiek neprašỹla. Būdavo, sniegas prašìlo – ir basos einam.
prišìlti.

1. pasidaryti šiltam, įšilti, sušilti: Geras pečius, prišil̃na troba kaipmat. Pečius čia prišìlo, čia ataušo. Prišìlo kambarys, kad net vėdint reikia. Kad tep prišil̃t, kap šiandie šildė, tai greit vìsa iš žemės išlįst. Nuo saulės prišỹla gryčia – gerai kaitina.

2. pakankamai prisišildyti: Reikia jau lipt nuo pečiaus – gana prišilaũ. Smagiai gražiai prišilaũ.

3. sukaisti, suplukti . Tai tiek prišilaũ begrodamas: matai, vienam tai reikia patraukt. Vilkas kap prišilo nakčia, kap metė girnų akmenį.
sušìlti.

1. pasidaryti šiltam, šiltesniam: Žemė sušìlo – bulba parnedėl i sudygo. Čia lietaus vanduo šiltas, sušìlęs. Kai gerai sušỹla [rūgštus pienas],
kieta varškė. Pradėm ans. sudygsta sušìlęs. Jei giles negali tujau pasėti, tad reik jas laikyti ne maišūse, ne kupetose supiltas, nesgi jos tujau sušilsta ir sudygsta. Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla. Kai augau, baltas buvau, žalią kepurę turėjau; kai užaugau, į šimtą dalių suskilau, kai sušilau, į auksą pavirtau. Tegu tik sušỹla kad i už mėnesio, i tai gerai. Reiktų būti šiltesniai, o kada čia sušìls – jau po saulės grąžos. Kada gi sušil̃s: vis šalta ir šalta. Kad jau sušilo, pučia šiltas vėjelis. Ka sušil̃na be jokio proto – prakaitas tik eina! O kap tik sušỹla, noseles kiša iš žemės grūdas. užkaisti: Kai įsidirbi, krau [ja] s sušỹla. Ant ledo kai griūni, pakaušiai sušỹla.

2. sukaisti, suplukti . Išmėžiu trąšas, sušylù, sušlampu. Pirmai [valandai] pasibengus, atsikels šeimyna ir kuls sušìlę. Žiūri – merga duoną minkia visa sušilus. Tik sušylù, ir vėl kosulys, ir vėl slanktas. Tik atsigulk sušìlęs an žolyno, ka tave vė [ja] s gerai parpūs – i turì ramatiką. Sušilaũ, suprakaitavau: kas plaukas, tai lašas. Ans ka sušìldavo, anam iš nosės kraujas imdavo bėgt. Arkliai opūs: sušìlusį pastatė ant vėjo – partraukė kojas. Jei žiemą tvarte randi sušilusį arklį, tai velniukai jodinėjo. Gal sušìlt (pašokti) norit? Sušìlo žirgužėlis po manim jaunu. Sušilaũ kaip tėvą pešęs. Sušilaũ kaip pelė, nė [ra] kada nusivilkt. Sušìlęs kaip iš pirties grįžęs. Sušilo kaip varlę gainiodamas. Sušilaũ, subuvau kaip šuva an kermošiaus. Sušilaũ kai vagis kermošiuj. Sušilaũ kap čigonas vištą vogdamas. Sušilau, net liežiuvis šlapias. Kas sušyla valgydamas, tas sušyla ir dirbdamas. Slydi – sušil̃nas einant.

3. šildantis atsigauti nuo šalčio: Dėk vištytį į pūkus, kad sušiltų. Patalai šalti, nusidaręs po patalų, pakol besušìlsi. Senelis tik pavalgo, būdavo, ir lipa an pečinyko sušìltų. Kažno ar teks man in pečiaus sušìlt šituos. namuos? Sau tikrai sušìlt karštoką viralą srebiam. Stovi toki senelė ir kad prašos vidun, kad prašos sušilt! Nuej [o] malkaut ir parsinešė malkos, prikūrino pečelį ir abudu sušilo. Nuog šalčio didžio kūnas visas dreba ir negal apklotas sušilt. Ir sušilo kūnas ano kūdikio. Sušìlsi kaip ant svetimo pečiaus. Sušilaũ aš pas tave kaip šuva ant girnų. Neleido prieit prie pečiaus susišìlt. Oi kap šalta, ava dar biskis šnapsuko, reikia susišilt. Kad mes gautum tokią pirtį, tokią pirtį susišìlt.

4. susišildyti: Prieš atakaitą rankas sušìlk. Aš nesušilaũ kojų rankelių kaip pas savo močiutę. O tiktai turi marių krantelius ugnelei susikurtie, rankelėm susišiltie.

5. nuo šilumos išsilydyti: Tuoj valgom, tik taukai tegul sušỹla. nuo šilumos suminkštėti: Ka čemodane troškiai uždaryti lašiniai – sušil̃na.

6. ilgiau pabūti, pagyventi kur: Nė ji tę nesušìlo! kiek pabūti padėtam, neišleistam: Nespė́ [jo] sušìlt (tik paėmė nuo tavęs, o tu jau prašai) . Pas ją rublis nesušỹla. Pinigas ant vietos nesušyla. pabūti laikomam paslaptyje, nepasakytam: Per tą tai nesušil̃s – greit išpliurškia.
kójas (padùs) sušìlti kiek ilgiau pabūti, pagyventi kur, apsiprasti: Pirma tai sakė: tegul tik atvažiuoja, abi gyvensma, o kai atvažiavo, tai ir kójų nedavė sušìlt. Ubagynas – ir kójų namie nesùšila, tik eina ir eina per žmonis, terbelę per pečius persileidęs. Kurgi teip skubinies, nė kójų nespėjęs sušìlt? Kójų nesušìlo – jau riejas. Įsikūrė savo sodyboje, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas. Dar pãdų nesušìlus, o jau triukšmą keli.
širdìs sušỹla apima apmaudas, susijaudinimas: Bet kai šišas sukrato, tada tylėt sunkoku: iš ko to šišo kilta, iš ko širdies sušilta?
užšìlti.

1. pasidaryti šiltam: Vanduo jau gal užšìlo? Troba užšìlo, kur čia nugulėsi! Sienpečius užšìlęs, padžiauk – ir išdžiūs. Užkura pečių didžiausį, užšìlsta. Užšìlo, tai visi puola sodyt. Užšìlo taip, ka neliaunamos. imti smarkiau skleisti šilumą: O kai labai saulė užušỹla, užstovas piemenim sako: – Gana, gykim karves rytelio, labai karšta!

2. pasidaryti apimtam šilumos, užkaisti: Tai buvo sarmata, net pakaušis ažušìlo! Užušìlo, užkaito kažin ko krūtinė.

3. supykti, užpykti: Kodėl tu teip užšilaĩ ant jo?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsilti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>šìlti</b>, </b>šýla (-a. -sta. šilšta, šil̃na, šỹlna. šinla), -o. <br/>1. <span class="explanation">eiti šiltyn, darytis šiltesniam, įgauti aukštesnę temperatūrą: </span> Vanduo šìlsta, t. y. drungsta, šiltas daros. Įkišau [į orkaitę], tegul šil̃nie [viralas]. Šìlus inšilus, kaitus inkaitus ir ažsidegė pirtis. Mano prosas vakar dar šìlo, šiandien jau nebešỹla. Stūmoklis šyla nuo karštų deginių ir nuo trinties. Rankos biškį šìlsta, o kojos šąla. Šilštu. <span class="explanation">darytis šiltam orui: </span> Buvo teip šalta, lietai, o dabar staigiai šìlo sušilo, nė kur dėtis! Saulė kilna, šil̃na – niekaip neužkiši pavasario. <br/>2. <span class="explanation">šildytis: </span> Tu tai kai šimto metų: šylì, šylì an pečiaus. Pas Berką šìlt žuejom <span class="explanation"> (užėjom) </span>. Atsisėdus šylù pas pečių ir verpiu. Piemenai kuria ugnį ir šìla. Dvi sesutės pas pečiuką šyla. Prie pečiaus šỹlasi. Šìlas prie kuknelės. Lapė sėdi an kalnelio uodegą passukus ir šìlas priešais saulėką. Tenai akmuo saulutėj šylasi. <span class="explanation">būti šilumoje: </span> Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. <br/>3. <span class="explanation">šildyti: </span> Žiūriu – prie pečiaus velnias kojas šỹla. Nereikia rankos šìlt. Dvi sesutės prieš ugnį dieną ir naktį akeles šylasi. <br/>4. <span class="explanation">kaisti, prakaituoti</span>. Ana šỹla skalbdama. Riebus šinla greitai. Kurs nešìlsta, juo ilgiau laiko tie marškiniai. Jis atrodė sveikas iš išvaizdos, bet baisiai šìlo. Greit šỹla – nedrūtas. Kogi tu, vaikel, teip šylì, jau gal sergi? Kailiniais nesivilksu – greit šìlstu. Arklys greit šỹla, jei kelias slidus. Karvės šilsta kartais laumės jodomos. Negalima vežime ar raitam jojant neštis katės – arkliai vargsta ir šyla. Su dviračiu važiuoti negerai – tujau šil̃nas. Šilties. <span class="explanation">rausti nuo vidinės šilumos: </span> Ir šylu, ir šąlu iš gėdos. Naminio [alaus] kaip išgeri, paausiai šỹla. <br/>5. <span class="explanation">tirpti, leistis: </span> Pavasarį kap sniegas šỹla, tai drėgna [kambaryje]. Prieš patį atėjimą pavasario saulė pradeda šviesiau šviest ir sniegas pradeda šilt nuo stogo. Jau langai šỹla. <br/>6. <span class="explanation">būti, gyventi, laikytis kur: </span> Aš tenai neilgai šilaũ, mane išprašė. Ir prie anam broliui būt nešìlus ilgai. <span class="explanation">laikytis, būti padėtam, neišleistam: </span> Kad ir par Joną pinigai nešỹla – prageria. Pas jį pinigas nešỹla. <span class="explanation">būti laikomam paslaptyje, nepasakytam: </span> Pas ją ilgai niekas nešỹla: kad tik ką sužino, tai ir išnešioja visur. Par ją nešỹla: kas užejo, tas išejo <span class="explanation"> (kas atėjo į galvą, tą pasakė) </span>. <br/><b> kójas (padùs</b>) <br/><b>šìlti</b> <span class="explanation">būti, gyventi: </span> Mes čia ilgai pãdų nešìlsim! Ir čia mažai padùs šìlo, tuoj išėjo. Pas tėvus kójas šylì, tėvų i klausyk. <br/><b>pãdai šỹla</b> (kieno) <span class="explanation">gyvena, būna: </span> Neilgai čia jo pãdai šìlo. <br/><b>širdìs šỹla</b> <span class="explanation">ima pyktis, apmaudas: </span> Visiems, į tą begėdį darbą žiūrint, šilo širdys. <br/><b>apšìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek sušilti, pasidaryti šiltesniam: </span> Vanduo apšỹla, tada duodu karvei gert. Kai kada tai vos apšìlusį kiaušinį valgom. Vandenio pašildo, užpilia ruginius miltus, padeda, kad apšiltų̃. Apšilęs alus. Aždaryk juškas, maž da ben kiek apšil̃s gryčia. Gulbės [laikosi], kur upės biskį tep apšìlę būna. Pasodintos į apšilusią dirvą bulvės greičiau sudygdavo. Apšil̃s kiek oras, i vė ganysiu. Apšil̃s orai, tada vėl ausiu. Kas greičiau apšilsta, juodas ar baltas?. Saulė išlindo, da kiek apšìlo. Apšìlsta – jau ir basūs [eina]. <br/>2. <span class="explanation">atsigauti nuo šalčio, sušalusiam kiek susišildyti, pasišildyti, atšilti: </span> Apšil̃na [senikė] i snauda. Tik dar̃ in trobą inejau, dár apšìlt nespėjau. I tik apšil̃nam, i jau ateina: – Kelkiat, kelkiat, ilgai miegtat! Apšìlk ir ateik. Kojos tik apšìlsta, i stok. Kai mun apšìlo rankos, aš skalbiau dainuodama. Ažvalgyt davė, apšỹlam i einam toliau. Bevalgydami truputį apšìlo. Pakrisys <span class="explanation"> (atsigulsi) </span> biškį, nebūsi nė apšìlęs – jau eitam į darbą! Ale nuleidus valandelę, patekėjo saulė, ir apšilau kiek tiek. Jau an pietų apšil̃s gyvulys [į pirkią įleistas]. Atėjau apsišìlt. Apsišilaũ ir eisiu namo. Duokie tik man apsišiltie truputį. Tai jau aš, kunigėli, pastatysiu ir arklius, ir bričką, o jūs tuojčės eikit pirčion, apsišilkit. <br/>3. <span class="explanation">kiek susišildyti, apsišildyti: </span> Leisk prie ugnelės – noriu apšìlt rankas. Ar jau apšilai rankas? <br/>4. <span class="explanation">sukaisti, suprakaituoti</span>. Parejo apšìlusi iš to miško ir atsigėrė šalto vandens. Tas žydas apšìlo tus piningus benešdamas. Pusiaukely gerai apšilo bėrasis. Basosios mergaitės taip skubinai daigo ant namų, o dėlto niekaip neapšilsta. Šoka, kol apšìlsta. Sakyk, Ievel, ar neisiam apšìlt <span class="explanation"> (pašokti) </span> </span> ? <span class="explanation">prisigerti, prisisunkti prakaito, peršlapti nuo prakaito: </span> Pjaunam pjaunam, baltiniai apšìlsta, tus metam an dirvono, kitus velkamos. <br/>5. <span class="explanation">įsigerti: </span> Nėr tos dienos, kad neparvažiuotų apšìlęs. <br/>6. <span class="explanation">ilgiau kur pabūti, apsiprasti: </span> Apšìlsu i pakelsu balsą, nepasiduosu. Nė neapšilaũ namie. <span class="explanation">būti nesunaudotam, neišleistam: </span> Nei apšilt kiaušiniu neduoda: kap tik višta išspaudė, tai ir išsikepė. Nedavė nei pinigam apsišìlt. <br/>7. <span class="explanation">gauti paramą: </span> Aš nei nuo vieno vaiko neapšilaũ: kai užsiūgenau, tiek i regėjau. <br/><b> kójas apšìlti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek apsiprasti: </span> Nespės kójas apšìlti, jau pažadins kulti su spragelais rugius. <br/>2. <span class="explanation">kiek pabūti: </span> Sūnaitis dar nei kójų neapšìlo. Matai, kaip apšilaĩ kójas par marčią! Par jį i kójų neapšìlsi. <br/><b>kójos apšìlo</b> (kieno) <span class="explanation">apsiprato: </span> Dar kójos neapšìlo – kelk su gaidžiais kulti! <br/><b>atšìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">buvus šaltam įgauti aukštesnę temperatūrą, sušilti: </span> Atšìlo oras, sniegas leidžias. Dabar atšìlo oras nuo pilnaties, tai šalčio nebus. Ka medžiai skleida lapus, žemė atšìlusi. Audžiam namuosa, paki atšỹla laukas. Atšilusiuose grioviuose kurksi varlės. Vėjas atšìlo, šalnos liovėsi. Atšìlsta vanduo, daugiau yrai žuvies. Va kad atšìlo diena! Pavasaris atšìlo, jau žemelė prakiuro ir lankelė žaliuoti pradėjo. Atšils šilta vasarėlė, išgys brolis žirgelį. Kai tik par anksti atšỹla [pavasarį], tai paskui vėl ilgai bjauriojas. Ačiuo Dievuo, sulaukėm atšìlstant! Jei kuisys pradeda giedoti aplink ausis, atšìls. Iš po pirmo perkūno būna devynios dienos dar šalta, o paskui tik atšyla. Buvo beatšil̃ną, i vėlečiuo užšalo. Biškį buvo atšìlusi – i vėlei atšalo. Nedaugel atšìlo. Būtų gerai, kad da atšil̃tų. Kai atšyla, ir meška iš laužo pakyla. <br/>2. <span class="explanation">atsigauti sušalusiam, sušilti: </span> Tujaus išplaustau į vandenį, rankas kušinu, ka tik atšìltų. Neatšìlsta kojos žiemą. Sušalau, suakminėjau, negalėjau namo <span class="explanation"> (namie) </span> atšìlt. Tiek sustipau bevažiuodamas, kad da ir dabar negaliu atšìlt. Atšìlo bitelė prieš saulę ir nuskrido. Atšìlo kaip gyvatė antė [je]. <br/>3. <span class="explanation">atsišildyti: </span> Ar jau atšilaĩ rankas? <br/>4. <span class="explanation">užšalusiam netekti apšalo, nutirpti: </span> Vidudienį langai atšỹla truputį, vakare vėl ažušąla. Pro atšilusią properšėlę stiklo kamputyje spingso šalta saulė. Buvo atšìlę ežerai, ej [o] uošvis per ledą ir nuskendo. Laimė lėmė saulužės dienaitę, ir atšilo ežere ledaitis. <br/>5. <span class="explanation">užšaldytam, kietai sušalusiam atsileisti, suminkštėti: </span> Buvusi užšaldyta ir atšilusi mėsa drėgna, teka raudonos spalvos sultys. <br/><b>įšìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šiltam, aukštesnės temperatūros: </span> Įšìlo pečius, troba įšìlo, išsisiausti galì. Kai įšil̃s troba, nusivilksime vienmarškiniai. Nuo pečiaus ir pirkia inšỹla. Pryšininkė įšil̃na kaip velnynė. Išsklaidyk žarijas, kad padas lygiai inšil̃t. Angliai gerai: ir įšỹla, ir malkų nereikia. Stukais kūrenau, tai i pečius mažai inšìlo. Tuoj inšil̃s pavasarėlis. Išyla saulė. Miške negreit įšỹla žemė. Vasaros popietės saulė slėpėsi kapinių medžių viršūnėse, oras kvepėjo įšilusia žole, gėlėmis. Įšìlęs oras kyla aukštyn. Įšilęs Žemės paviršius įšildo žemutinius [atmosferos] sluoksnius. Popieriaus juodas paviršius labiau sugeria, šilumos spindulius, todėl ir greičiau įšyla. Kada dvasia mano įšilsta. Kad įšìls, atvažiuos [vaikai] į svečius. Jau bimbalai parlėkė – įšìlo i anims. Saulė išlindo, gal inšil̃s. Išskubėjo ankstie – kol neįšilo. <br/>2. <span class="explanation">nuo šilumos įkaisti, suprakaituoti</span>. Senis įšìlęs duris stubos atidarė. Buvau inšìlęs labai, [v] andenio pagėriau – i gatavas, i dusulys pagavo. Ar peršalau, ar inšìlus int žemės pagulėjau – kosėt pradėjau. Išejau inšìlus in vėjo – tuoj stvėrė slankstas. Mūras [krosnies] šiultas, inšilaũ. Nuog buzos geriau anšilaũ kap an pečio. Tu miške vakar gerai inšilaĩ. Arkliai įšìlsta iš po nakties – laumės anus jodo. <br/>3. <span class="explanation">nuo šilumos suminkštėti, išsileisti: </span> Pasidėjo tatai šaltai tą sviestą, ka čia neįšìltų. <br/>4. <span class="explanation">kiek įsigerti, įkaušti: </span> Aš jau iš akių tavo matau, kad inšìlęs esmi. Svečias prisėdo prie vos vos įšilusios trijulės. <br/><b>iššìlti</b><br/>1. įšilti 1: Iššils šiltas pavasarėlis, reiks arti, akėti. <br/>2. įšilti 3: Sviestas bloga nuvežt: iššil̃s ir ištekės. <br/><b>nušìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šiltam, sušilti: </span> Nušìlo dienos – artėja pavasaris. Jau saulutė į padanges iškilo, iškilo, jau kalneliai ir šileliai nušilo, nušilo. Pavasarį, kai nušìlo, ejau bičių žiūrėt. <br/>2. <span class="explanation">sukaisti, suplukti</span> </span> </span>. Mėšlus kabina nūšìlę. Greita pas girnas nušỹla, kap pamala. Nušiláu, nuplukau – to burnoso nebipanešu. Ka ans pareis nušìlęs nuplukęs, privargęs par sniegus! Nusiprausma, nusimaudysma jau, nudulkėję, nušìlę jau. Eidamõs nušilaũ. Paeinu, nušìlstu, nuprakaituoju i vėl einu. Pajudu kiek, tai tik nušylù, nuvargstu, i viskas. Tiek dirbom nušìlusios, sako, kad slinkos! Juozapas nušilęs, nuvargęs srėbė juodus batvinius. Tas avinas buvo smagus, ir žydas bekeldamas dideliai nušìlo. Par šiaudus sunkiai eiti – nušìlsta ir arklys. Ryto metą eita veizėti: ta meška nušìlusi nuplukusi. Nūeisi į staldį, matysi: vienas arklys nūšìlęs nūprakaitavęs. Nušìlom it pirty. Nušilęs kaip vagis jomarke. Nušilęs kaip žydo arklys. Nušìlo kaip ubagas aparas vydamas. Visa buvau šlapi, kaip marko [je] nušìlusi. Nušiláu, kad ir po liežuviu sušlapo. Tatai nušilot kaip roną <span class="explanation"> (rąstą) </span> pjovę, o grinčią pridulkinot kaip jaują linus minant. Tėvai neša vaikam nušìlę, o vaikai tėvų nemato. Eikiat į darbą: nūsišìlste, nūsiplukyste. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spausi, kiek galėsi, nušìlęs [is]. Kitas ans liuob dikčiai [bėgios] nušìldamos, kol ans kam užbrauks. <br/>3. <span class="explanation">nutirpti: </span> Kur kalnesnėse vietose, sniegas jau visiškam nušìlęs. Būdavo, sniegas nušỹla, ana i maudos ežere. Sniegas nušỹla – i sausa. Ka tik biškį nušỹla, aš pradedu kasinėt jau [darže]. Prieš saulutę mat langai nušìlo. Įnešk viedrą gryčio [n], tegul ledai nuo dugnio nušỹla. Pūtė šiltas vėjelis, ir nušilo sniegelis. <br/><b>pašìlti</b><br/>1. <span class="explanation">pasidaryti kiek šiltesniam: </span> Pašỹla vienas šonas, paskui kitas. Čia arbata pašil̃s, i tą sriubą da pašildysiu. Kvorčikė su pienu tegu pašỹla. Greitai pašỹlna. Pečiuj pašỹla, tai tik geltonas viršus pieno! Vis tiek biskį pašỹla stuba nuo tų dujų. Skatynos nenori ėst, kap pašìlo oras. Po šitais lietais kad pašil̃t, tai kad šokt visoki grybai! <br/>2. <span class="explanation">sušalus pasišildyti, apšilti: </span> Tu, bobul, pašìlk an pečiaus, ė aš apseisiu. Priimkit pasišìlt. Pasišìlo ir išej [o]. Drėgna. Lyja. Pasišilti užėjome. <br/>3. <span class="explanation">palaikyti šilumoje, pasišildyti: </span> Eik, pašìlk nugarą prie pečiuko. Tu pašìlk rankas, gal tau šalta ore. Mergele, atadaryk man dureles, leisk nors vieną kojelę pašìltie. <br/>4. <span class="explanation">kiek sušilti, suplukti: </span> Pašìlo, i gerklę stvėrė sopėt. <br/><b>péršilti</b>. <br/>1. <span class="explanation">per daug sušilti: </span> Péršilęs pienas, nekokia varškė bus. Varškę šildau – biesas žino, ar neparšil̃s. Su kiekvienu Skelčio žodžiu vyrai geso, linko lyg peršilusios žvakės ir neturėjo ką sakyti. <br/>2. <span class="explanation">suplukti, perkaisti</span>. Péršilau tada dobilus bepjaudamas, ir dabar strėnas gelia. Aš bėgdamas didei péršilau. Neduok gert – arklys teip péršilęs! Jis páršilo pirty. Páršilo, ir kepenos trūko. Duodi [darbe] su jaunaisiais nons i páršilęs. Šuo paršilęs staigu patrako. <br/>3. <span class="explanation">nuo karščio ir drėgmės sugesti, sušusti: </span> Péršilusių grybų geriau nei nevirk: Karanauskuos anais metais visą šeimyną pakavojo. <br/><b>prašìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šiltesniam, atšilti: </span> Kai prašỹla daugiau žemės, reikia art. Jau ir pavasaris prašìlo. Prašil̃s tau kits pavasarėlis, pražydės tau kiti žiedai. Prašìlo, tai žolė i auga. Tik prašìlo kiek, i leidžia gyvulius laukan. <br/>2. <span class="explanation">sušalusiam atsigauti nuo šalčio, apšilti. </span>. Ir tę nuejęs prasišylì. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką šilti, šildytis: </span> Prašilaũ pardien ant pečiaus, niekur nė kojos nebuvau iškėlus. <br/>4. <span class="explanation">kiek nutirpti, aptirpti: </span> Vietom buvo jau prašìlęs sniegas. I saulė užtekėjo, o langai vis tiek neprašỹla. Būdavo, sniegas prašìlo – ir basos einam. <br/><b>prišìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šiltam, įšilti, sušilti: </span> Geras pečius, prišil̃na troba kaipmat. Pečius čia prišìlo, čia ataušo. Prišìlo kambarys, kad net vėdint reikia. Kad tep prišil̃t, kap šiandie šildė, tai greit vìsa iš žemės išlįst. Nuo saulės prišỹla gryčia – gerai kaitina. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai prisišildyti: </span> Reikia jau lipt nuo pečiaus – gana prišilaũ. Smagiai gražiai prišilaũ. <br/>3. <span class="explanation">sukaisti, suplukti</span> </span> </span>. Tai tiek prišilaũ begrodamas: matai, vienam tai reikia patraukt. Vilkas kap prišilo nakčia, kap metė girnų akmenį. <br/><b>sušìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šiltam, šiltesniam: </span> Žemė sušìlo – bulba parnedėl i sudygo. Čia lietaus vanduo šiltas, sušìlęs. Kai gerai sušỹla [rūgštus pienas], kieta varškė. Pradėm ans. sudygsta sušìlęs. Jei giles negali tujau pasėti, tad reik jas laikyti ne maišūse, ne kupetose supiltas, nesgi jos tujau sušilsta ir sudygsta. Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla. Kai augau, baltas buvau, žalią kepurę turėjau; kai užaugau, į šimtą dalių suskilau, kai sušilau, į auksą pavirtau. Tegu tik sušỹla kad i už mėnesio, i tai gerai. Reiktų būti šiltesniai, o kada čia sušìls – jau po saulės grąžos. Kada gi sušil̃s: vis šalta ir šalta. Kad jau sušilo, pučia šiltas vėjelis. Ka sušil̃na be jokio proto – prakaitas tik eina! O kap tik sušỹla, noseles kiša iš žemės grūdas. <span class="explanation">užkaisti: </span> Kai įsidirbi, krau [ja] s sušỹla. Ant ledo kai griūni, pakaušiai sušỹla. <br/>2. <span class="explanation">sukaisti, suplukti</span> </span> </span>. Išmėžiu trąšas, sušylù, sušlampu. Pirmai [valandai] pasibengus, atsikels šeimyna ir kuls sušìlę. Žiūri – merga duoną minkia visa sušilus. Tik sušylù, ir vėl kosulys, ir vėl slanktas. Tik atsigulk sušìlęs an žolyno, ka tave vė [ja] s gerai parpūs – i turì ramatiką. Sušilaũ, suprakaitavau: kas plaukas, tai lašas. Ans ka sušìldavo, anam iš nosės kraujas imdavo bėgt. Arkliai opūs: sušìlusį pastatė ant vėjo – partraukė kojas. Jei žiemą tvarte randi sušilusį arklį, tai velniukai jodinėjo. Gal sušìlt <span class="explanation"> (pašokti) </span> </span> norit? Sušìlo žirgužėlis po manim jaunu. Sušilaũ kaip tėvą pešęs. Sušilaũ kaip pelė, nė [ra] kada nusivilkt. Sušìlęs kaip iš pirties grįžęs. Sušilo kaip varlę gainiodamas. Sušilaũ, subuvau kaip šuva an kermošiaus. Sušilaũ kai vagis kermošiuj. Sušilaũ kap čigonas vištą vogdamas. Sušilau, net liežiuvis šlapias. Kas sušyla valgydamas, tas sušyla ir dirbdamas. Slydi – sušil̃nas einant. <br/>3. <span class="explanation">šildantis atsigauti nuo šalčio: </span> Dėk vištytį į pūkus, kad sušiltų. Patalai šalti, nusidaręs po patalų, pakol besušìlsi. Senelis tik pavalgo, būdavo, ir lipa an pečinyko sušìltų. Kažno ar teks man in pečiaus sušìlt šituos. namuos? Sau tikrai sušìlt karštoką viralą srebiam. Stovi toki senelė ir kad prašos vidun, kad prašos sušilt! Nuej [o] malkaut ir parsinešė malkos, prikūrino pečelį ir abudu sušilo. Nuog šalčio didžio kūnas visas dreba ir negal apklotas sušilt. Ir sušilo kūnas ano kūdikio. Sušìlsi kaip ant svetimo pečiaus. Sušilaũ aš pas tave kaip šuva ant girnų. Neleido prieit prie pečiaus susišìlt. Oi kap šalta, ava dar biskis šnapsuko, reikia susišilt. Kad mes gautum tokią pirtį, tokią pirtį susišìlt. <br/>4. <span class="explanation">susišildyti: </span> Prieš atakaitą rankas sušìlk. Aš nesušilaũ kojų rankelių kaip pas savo močiutę. O tiktai turi marių krantelius ugnelei susikurtie, rankelėm susišiltie. <br/>5. <span class="explanation">nuo šilumos išsilydyti: </span> Tuoj valgom, tik taukai tegul sušỹla. <span class="explanation">nuo šilumos suminkštėti: </span> Ka čemodane troškiai uždaryti lašiniai – sušil̃na. <br/>6. <span class="explanation">ilgiau pabūti, pagyventi kur: </span> Nė ji tę nesušìlo! <span class="explanation">kiek pabūti padėtam, neišleistam: </span> Nespė́ [jo] sušìlt <span class="explanation"> (tik paėmė nuo tavęs, o tu jau prašai) </span>. Pas ją rublis nesušỹla. Pinigas ant vietos nesušyla. <span class="explanation">pabūti laikomam paslaptyje, nepasakytam: </span> Per tą tai nesušil̃s – greit išpliurškia. <br/><b> kójas (padùs</b>) sušìlti <span class="explanation">kiek ilgiau pabūti, pagyventi kur, apsiprasti: </span> Pirma tai sakė: tegul tik atvažiuoja, abi gyvensma, o kai atvažiavo, tai ir kójų nedavė sušìlt. Ubagynas – ir kójų namie nesùšila, tik eina ir eina per žmonis, terbelę per pečius persileidęs. Kurgi teip skubinies, nė kójų nespėjęs sušìlt? Kójų nesušìlo – jau riejas. Įsikūrė savo sodyboje, tačiau dar gerai nesušilo kojų, kai brakšt – karas. Dar pãdų nesušìlus, o jau triukšmą keli. <br/><b>širdìs sušỹla</b> <span class="explanation">apima apmaudas, susijaudinimas: </span> Bet kai šišas sukrato, tada tylėt sunkoku: iš ko to šišo kilta, iš ko širdies sušilta? <br/><b>užšìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti šiltam: </span> Vanduo jau gal užšìlo? Troba užšìlo, kur čia nugulėsi! Sienpečius užšìlęs, padžiauk – ir išdžiūs. Užkura pečių didžiausį, užšìlsta. Užšìlo, tai visi puola sodyt. Užšìlo taip, ka neliaunamos. <span class="explanation">imti smarkiau skleisti šilumą: </span> O kai labai saulė užušỹla, užstovas piemenim sako: – Gana, gykim karves rytelio, labai karšta! <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti apimtam šilumos, užkaisti: </span> Tai buvo sarmata, net pakaušis ažušìlo! Užušìlo, užkaito kažin ko krūtinė. <br/>3. <span class="explanation">supykti, užpykti: </span> Kodėl tu teip užšilaĩ ant jo?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atšilti

#