kveñkšti, -čia, -tė.
1. kosėti, krenkšti: Jau kelinta diena vaikai kveñkšta – ar nebūs koklišas. Kaip pradės kosėti, kveñkšti – užtrokš su visu, rodos, nebatsigaus. Ko čia kvenkštì! Ko čia švenkšti! (kad kosa labai sausu kosuliu). Ir brendi į vandenį, tai per naktį po to kvenkš, nė akių nesudės. Kad tu kveñkštum nekveñkštęs prie ausų! Tavo plaučiai nesveiki, kad teip kvenkštì. Musėt kojos nušalo, ka kveñkšta i kveñkšta. Aną dieną sušalau, dabar būs kveñkšti. Lakstyk plikas, be nepradėsi vėl kvenkšti. Paršalai kojas par dieną, o dabar kvenkšti susirietęs.
2. švenkšti, karkuoti: Jo gerklė kveñkščia. Dusulingas kveñkščia, kad nėr čysto balso. Senolis kėblino pamažu į laužą savo vieną, stenėdamas, kvenkšdamas po medžių naštos sunkios. Lyg šmėklos kaukia, ūbauja ir kvenkščia.
atsikveñkšti, -čia, atsìkvenkštė atsikosėti: Jis atsikvenkšdams prispjauj'.
nusikveñkšti, -čia, nusìkvenkštė. kvenkščiant numirti: Kvenkštė kvenkštė ir nusìkvenkštė (nusibaigė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.