kniáuti, -ja (-na), knióvė
1. kniaukti, miaukti.
2. mušti, barti: Jis kniovė mane. Ką tu čia dabar kniáuji tuos mažus vaikus?! Tėvokui šito tiktai ir reikia – tuoj prigriebia tave, kniauja, kamantinėja. Tai kogi jie čion kniovėsi?! Kad knióvėsi, tai knióvėsi! Kniáusitės, kol katras verksit.
atsikniáuti atkilti, atsiknoti: Jau šašas nuo žaizdos visai atsiknióvęs.
sukniáuti. sušalti, sustingti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.