.
kaũlyti, -ija, -ijo. ginčytis, vaidytis, bartis: Kaulijo apie pirmą vietą. Ko teip kaũlijys dėl nėkų! Nekaũlykis (neišmoniauk), ėsk, kas padėta! Ir barosi (kaulijosi) su juo didei.
apkaũlyti. apmušti: Jis savo brolį apkaulijo. Kad apkaũlijo [važiuodamas] arklį, net stipo.
atsikaũlyti; . atsikirsti: Ans niekaip negalėjo atsikaũlyt.
iškaũlyti. smarkiai išbarti. .
sukaũlyti
1. sumušti: Kai sukaũlijo, tai nosį tuoj nuleidė.
2. susibarti, susivaidyti: Ir anys susikaulijo su Mozešiumi, bylodami: duokiat mumus vandenį gerti. Susikaulijot pas susikaulijimo vandenį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.