atrajuočius

„Atrajuočius“ – tai veiksmažodžio „atrajuoti“ būtojo kartinio laiko dalyvis, vyriškosios giminės, daugiskaitos vardininke. Reiškia „kurie (vyrai, gyvūnai) atrėjo“, t. y. atsitraukė, pasišalino, nubėgo atgal ar į šalį (dažnai apie avis, galvijus, paukščius).

Pavyzdžiai:
1. Avys atrajuočius nuo griovio.
2. Paukščiai atrajuočius, išgirdę triukšmą.
3. Arklys atrajuočius, kai pamatė gyvatę.

Pastaba:
Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „atsitraukę“, „nubėgę atgal“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Atrajuočius“ – tai veiksmažodžio „atrajuoti“ būtojo kartinio laiko dalyvis, vyriškosios giminės, daugiskaitos vardininke. Reiškia „kurie (vyrai, gyvūnai) atrėjo“, t. y. atsitraukė, pasišalino, nubėgo atgal ar į šalį (dažnai apie avis, galvijus, paukščius). Pavyzdžiai: 1. Avys atrajuočius nuo griovio. 2. Paukščiai atrajuočius, išgirdę triukšmą. 3. Arklys atrajuočius, kai pamatė gyvatę. Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „atsitraukę“, „nubėgę atgal“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.