Atprotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išprotėjimą, pamišimą, beprotybę arba siaubą, siaubingą padėtį.
Pavyzdžiai:
1. Po ilgų streso mėnesių jis patyrė visišką atprotį. (išprotėjimas)
2. Kare žmonės matė tokį atprotį, kad negalėjo užmigti naktimis. (siaubas)
3. Tas riaušėse vyravęs atprotis paliko miestą griuvėsiuose. (chaosas, siaubingas padėjimas)
Trumpai: Atprotis – ekstremali psichinė ar fizinė būklė, kuriai būdinga beprotiška arba siaubinga netvarka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.