atomistika

Atomistika – tai filosofinė teorija, teigianti, kad visa materija susideda iš nedalomų, amžinų ir nekintančių dalelių – atomų, kurie juda tuštumoje ir skirtingais deriniais sudaro visus daiktus.

Pagrindinės idėjos:
1. Visata sudaryta iš atomų ir tuštumos.
2. Atomai yra nedalomi, amžini ir skiriasi forma, dydžiu ir padėtimi.
3. Atomų judėjimas ir sąveika lemia pasaulio kaitą.

Pavyzdžiai:
- Demokrito ir Leukipo filosofija (V–IV a. pr. Kr.) – klasikinis atomizmo pagrindas.
- Epikūro filosofija – pritaikė atomizmą etikai, teigdamas, kad žmogaus sielą sudaro smulkūs atomai.
- Mokslinis atomizmas (XIX–XX a.) – Daltono, Rutherfordo atomų teorijos, nors ir modifikuotos, iš esmės tęsia atomistinę mintį.

Trumpai: Atomistika – tai idėja, kad viskas susidaro iš mažiausių dalelių (atomų), kuriomis senovės filosofai aiškino pasaulio sandarą, o vėliau – mokslas.

• Tarptautiniai žodžiai: atomistika

Įrašas
Paaiškinimas	Atomistika – tai filosofinė teorija, teigianti, kad visa materija susideda iš nedalomų, amžinų ir nekintančių dalelių – atomų, kurie juda tuštumoje ir skirtingais deriniais sudaro visus daiktus. Pagrindinės idėjos: 1. Visata sudaryta iš atomų ir tuštumos. 2. Atomai yra nedalomi, amžini ir skiriasi forma, dydžiu ir padėtimi. 3. Atomų judėjimas ir sąveika lemia pasaulio kaitą. Pavyzdžiai: - Demokrito ir Leukipo filosofija (V–IV a. pr. Kr.) – klasikinis atomizmo pagrindas. - Epikūro filosofija – pritaikė atomizmą etikai, teigdamas, kad žmogaus sielą sudaro smulkūs atomai. - Mokslinis atomizmas (XIX–XX a.) – Daltono, Rutherfordo atomų teorijos, nors ir modifikuotos, iš esmės tęsia atomistinę mintį. Trumpai: Atomistika – tai idėja, kad viskas susidaro iš mažiausių dalelių (atomų), kuriomis senovės filosofai aiškino pasaulio sandarą, o vėliau – mokslas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.