atlaikyti

laikýti, laĩko, laĩkė.

1. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę. Laikýti kūdikį ant rankų. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo. Šuo laĩko dešrą dantyse. Aš laikau juos atkišęs: kaip tik duok, aš tuojau – še. Jis laikė už parankės merginą šviesia suknele ir kažką jai kalbėjo. Gerai padarei, sesužėle, kad tu nelaikei bėrus žirgelius. Beliko tik viena išeitis: laikyti Vilių, laikyti ir kuo stipriau jį prie savęs pririšti. Motinėlė mano sakydavo: „Vaikai, vaikai – pakol skverne laikai, o kai paleidai, – nebesuvaikai“. Laikyk arklį, kol vadžios ranko [je]. Aš už ragų karvę laikysiu, o tu sau melši!. Žiūri – stovi žmogus ir laikosi kūjį. Ogi pamatė sėdint žmogų ir laikanties jos plunksnas. Jam besilaikant tą zuikį ant turgavietės, atėjo toks vokietis ir klausia: „Kas šits per gyvulys?“. stabdyti bėgantį: Laikykit, laikykit zuikį, laikykit!

2. turėtis įsitvėrus, įsikibus: Laikykitės tvirčiau mano rankos. Ar tu misli visada motkos sijono laikýtis?

3. turėti nuosavybėje: Taip kalbėdami, atėjo į miestą ir užėjo į vieną viešbutį, kurį laikė tokia našlė. Nuo tų maždaug metų ir žemaičiai pradėjo laikyti traktierius ir alines. valdyti, vesti, tvarkyti: Žentas laikąs ūkį kuo gražiausiai. turėti ką savo naudai, auginti, prižiūrėti: Ir jų laikoma arklys. Čia mano arklys laikýtas, todėl gerai žinau. Avis laikom vilnai ir mėsai, karves – daugiausia pienui. Nesa yra žmonės, pekų laikantis. Bet Joniukas ir neatmena, kad jo tėvelis būtų kada žąsis laikęs. Kas nuo seniau, jais. laĩko, tai apie jais daugiau supranta. Kam tatą laiko? Už tai, ką duoną raiko. O kamgi šuva ir laikomas, jei ne lot?!. Du paršu laĩkėsi. turėti ką savo nuožiūroje, pasisamdžius, naudojantis jo darbu: Jis laikė pas save berną ir slūginę daug metų. Seniau žėdnas kaimas kalvį laĩkė.

4. duoti išlaikymą: Senatvėje tėvus vaikai laĩko. Kad būtų geriau laikomas buvęs, nebūtų iš ten bėgęs duonos ieškoti.

5. elgtis su kuo kokiu nors būdu, turėti priežiūroje: Kalinį aštriau laikýti. Nebijok, gerai tave laikysiu: kasdien tris kartus lupsiu, kartą valgyti duosiu.

6. turėti ką kur padėjus: Palikimai laĩkomi muziejuje. Gyvuliai, laikomi troboje, žmonėms ir orą gadina. | Taip Petras buvo laikomas kalėjime. Avių kitur žmonės ir šilimai laikosi žiemą trobose.

7. būti kur padėtam: Kad tiej pinigai labai nesilaĩko (greit išeina, išsieikvoja) . Klausyk, sūnau mano, žodžių tėvo, kurie visada tegul atmintė [je] tavo laikosi.

8. taupyti, tausoti, palikti: Ana laĩko alų krikštynoms. Laiko užsigniaužęs tuos kelis rublius, niekam neduoda. Paukščiai nelaĩko uogų – vos išsirpusias nulesa. Aš jam arbatos laikýdavau, aš jam išvirus nunešdavau. Duok man žmones, o lobį laikyk sau. Duoną laikyk rytojui, o ne darbą. Arklių kitiems neduos, sau laikysis. Gana man, manas brolau, laikykis, ką turi (palaikyk sau).

9. saugoti, neduoti žūti: Visas devynias [šakas] vėtružė laužė, man; Dieve, laikyk viršūnelę raibai gegulei atsitūpti, ryts vakarelis pakukuoti. Dieve, laikyk dukrelę, jaučiu kitą žentelį. Laikyk tiktai mus gyvus. Kol Dievas laikys, gal mitys. Dievas laiko kaip savo vaiką.

10. leisti pasilikti, apsistoti: Tu, mano motinele, močiute širdužele! Laikyk, nakvink jaunus svetelius nors šią tamsią naktelę. | Laikydamos saviep drėgmę, [girios] dariusios daugybę pelkių ir balų.

11. duoti pabūti kam kur kurį laiką: Laikyk linus marko [je],
kol reik. Kur jau duonos į sykį (normalaus didumo kepalai), tai laikydavau tris valandas, kur jau numanydavau biskį didesnės, laikýdavau keturias valandas [krosnyje].

12. turėti ką kokioje būklėje: Kadangi asla buvo stiklinė ir reikėdavo ją be galo švariai laikyti, darbas buvęs visai nelengvas. Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę laikė žmonės lyg kokią didžią šventenybę. Prie geležinkelio pylimo piemenys laikė krūvon suvarę gyvulius. Piemenys visą naktį laikė arklius supančiotus. Šuva vis laikomas pririštas. Laikýk ant manęs rankas uždėjęs. Nelaikýk iškišęs kojų, da užklius. Kojas laikyk šiltai, pilvą lengvai, o galvą – šaltai, ir būsi sveikas. Tą dirvą laikýsime dar ir kitus metus dobilais. Apkandęs laiko. | Labai svarbu tą reikalą laikyti didžiausioj paslapty. Laikýkit mane geroj atminty (neminėkite bloguoju) . Tas menininkas laikomas visų savo draugų didelėj garbėj (labai gerbiamas) . Didėj garbėj laikau. Dieną naktį laiko akis atdaras.

13. būti kokioje būklėje: Kiaurbeza arklys liesas telaikos ir dėl to neturia išeigos (silpnas) . Dabar oras laĩkosi vienodai. Į kokį darbą kibsime dabar, kol dar laikosi rogių kelias? Kad alkierius šiltas laikytumias, reik apspaliuoti trobas. Jeigu pats žmogus laikaisi gerai, ir kiti užlaikys. Kolei tyka laikosi, nėra nė vieno sujudinimo vandenų. Laikykies tylomis per visą naktį.

14. stovėti vietoje, nepasiduoti išjudinamam: Tiek buvo ans nusilakęs, kad nė ant kojų nebsilaikė. Braukiant visai nesilaiko [linai] – eina po mintuvais. Rugiai tik tik besilaiko varpoje. Jei tu mano metų būtai, tai an lazdos nesilaikýtai iž senumo. Karalius buvo geras raitelis, laikėsi tvirtai balne. Turi pirmu užlaistomą medį įkapoti, kad molis stipriaus ant jo laikytumias. Bet senelis vėl sako: „Marškinėlius visai suvilkėjau, nebesilaiko ant nugaros“. Kad ir geria, da laikos [tarnyboje].

15. būti pritvirtintam prie ko: Galva laikėsi ant trumpo kaklo. Atsuks jo galvą prie sparnų taip, kad ji nenutrūktų visiškai, bet laikytųsi kaklo.

16. būti kur: Šunvotės laĩkė (buvo iškilusios), rankas gėlė – nieko negalėjau paveikti. Fronto delegacija laikėsi krūvoje. Reikia vienybėje laikytis. Ant galo turime su visais pakajuje laikytis. Kaip sąnariai to paties surinkimo krūvoje laikėvos. Mato: Raulas pajuodijęs ir šaly kažkodėl laikos, lyg tartum žmonių jis bijos. | An žąsies vanduo neslaĩko. Kolei debesis ant jo laikėsi. būti arčiau ko, nenutolti nuo ko: Tu su manim laikykis. Jeigu jau važiuojame drauge, tai mūsų ir laikykis. Tol laikosi lizdo, kol sparnai suauga, o ten, žiūrėk, kiekvienas savo keliu nukriko. Mums beliko vienas kelias – tai laikytis šios upelės. Va, kaip veda keliutytis, tai ir laikykis po dešinei. Nusprendėme keliauti mišku, laikydamiesi apie du šimtus metrų nuo plento į kairę. Jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios. Girk jūrą, bet laikykis sausumos. Aklas laikosi tvoros, o šuva triobos. Ar laikysis rėty vanduo. Pri teisybės laikáus (esu sąžiningas), nevagišauju.

17. gyventi, buvoti: Kas ant žemės ir vandenyje laikos? Ant laukų laikýtis. Juodu krūvoj laĩkos kaip pats su pačia. Kur tu dabar laikais? Sveikam šile genys nesilaikys. Beuodegės beždžionės laikos kalnuose, ant uolų. Norints kopūstuose laikaus, po vieną lapelį valgau. Ant galo prijojo karalius gyvenimą tų trijų brolių, įėjęs klaus, ar čia nelaĩkos ano žentas? Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly. Vilkai labai dideliuose miškuose tesilaiko. Argi eisi už paiko, kurs name nesilaiko? Tas Vosylius tik laĩkėsi prie žento. Čia stirnų laĩkosi. Ant lygios sienos blakės nesilaĩko. gyvuoti: Tegul sveiki šioj šalelėj visi žmonės laikos! Visi dar laĩkomos neblogiausiai. Senis visą laiką gerai laikosi, nepasiduoda ligoms. Brangi žuvis giliam vandeny tesilaiko. Gerą amatą nelengva įsigyti, bet lengva su juo laikytis.

18. gyventi nesantuokoje; draugauti: Jis su ta merga laĩkos. Eina, tiesa, visokių kalbų, kad Anskis laikąsis su kai kuriomis ūkininkėmis. Jis jau seniai su ištekėjusia boba laĩkės, o dabar susišnekėjo ir pabėgo. Ar nežinote, kad kas su kekše laikosi, tas yra vienas kūnas su ja.

19. nenutolti nuo kokio nusistatymo, nuo kokių pažiūrų, papročių: [Tie vabalai] visos giminės bei tėvų paprotį laiko. Lapei reik sandorą su paukščiais laikyti. Gerai, laikykime tiktai vienybę, o vis bus gerai. | Seniau ir pasnykus laikiaũ. Vilkas atsiminė trečiadienio nelaikąs, – jis ėda mėsą, kada gaudamas, – ir įsilipo į žabangas. | Jei kas mane myli, tas laikys mano žodžius. Darau susimylimą tiemus, kurie … laiko priesakymus mano. Abrahamas klausė mano balso ir laikė mano tiesą, mano prisakymus. Ir mokykiat juos laikyti vis, ką aš jumus prisakiau. švęsti: Todėlei jūs šitą dieną laikysite ir visi jūsų patamkai. vadovautis kuo, sekti kuo: Jis laĩkosi daugumos nuomonės. Šitam vadovėliui yra paimta rašyba, kurios laikydavosi mūsų Mokslų draugija. Jis šventai laikėsi revoliucinių demokratų teiginio – menas liaudžiai. Aš laikaũs senos tvarkos: kap mane mama išmokino, tep ir kalbu. | Emilijai patarta, laikantis didžiausio atsargumo, grįžti į Senapilę. | Nelabai laikaus ir gydytojo nustatytos dietos. Išalkęs jokių valgių nesilaiko.

20. turėti ką kuo: Jis yra laĩkomas protingu žmogumi. Šie žemaičių vietovardžiai dėl jų geografijos laikytini yra kuršiškais. Kuo tu mane laikai? Tu manęs kvailiu (= per kvailį, už kvailį) nelaikyk. Ankstus rytelis, didis vargelis, nelaikys mane pataikūnėle. Tu … nories didžiu laikoms. Ta merga laikoma yra viežlyba. Per ger, per didį laikyti. Aš laikau jį per išmintingą. Aš tai visai per nieką laikaũ. Rudikį, kaip girdi, ant turgaus laĩkė per vagį. Lietuvininką (būrą) per vyžą laiko. Už teisybę laiko tai, ko niekados nebuvo ir būti negali. Jei rasim seną moterį, laikýsim už motiną. Jį laiko šunio vietoj. Mane auto vietoje laiko. | Šie sakiniai laikytini vientisiniais sakiniais. lygų su kuo turėti: Šeši mėnesiai sunkiojo kalėjimo laikomi tolygūs metams grasos kalėjimo. manyti: Pora dešimčių kaimo vyrų ant pergų ir luotų vijosi Erdivilo pulkelį, laikydami, jog žirgai ganosi artimoje pievoje tarpu krūmų. jausti, suvokti: Kiekvienas žmogus, patekęs Maskvon, laiko savo pareiga aplankyti tą puikų teatrą. Laikyčiau sau už garbę atiduoti savo gyvenimą jos didybei tarnauti. Aš laikau sau didele garbe ir laime, kad galiu jį vadinti savo tautos, savo literatūros ir savo paties draugu ir bičiuliu.

21. būti atrama, remti: [Salės] skliautus laiko parėmusios baltos grakščios kolonos. Lubas laĩko keli stulpai. Tai tik anas vienas namus ir laiko. Jos darbštumu daugiausia ir laikosi tėvo ūkis. Visa draugija tiktai juo (jo dėka) laikosi. Durtuvais galima kurį laiką viešpatauti, bet ilgai laikytis jais negalima. Duonelė prastas daiktas, bet ja visas svietas laikos. Gaspadoriaus akimi namų tvarka laikosi.

22. būti kieno pusėje, remti: Daktaras taip pat laikęs Ievutės ir Stašenienės pusę. Jis už tą užveizdą laikė.

23. spirtis, nepasiduoti: Vyrai, laikykitės!

24. ištesėti, išpildyti: Argi jis ką sakytų, o nedarytų? Pažadėtų, o nelaikytų? Laikyk žodį, vyrs būdamas. Ką jisai žada, tai laiko (išpildo) tikrai.

25. tverti, būti tinkamam: Nenumirsim badu, kad tik sveikata laikytų! Ar tu manai, kad tos dovanos jam ilgai laikys? Ar ilgai laĩkė tas pirktinis apsiaustas? Tas ratlankis laikýs ilgiau už bele kokį naują. Padarei kaip atžagariom rankom. – Laikỹs tam sykiui. | Y [ra] sveiku anie, ale nieko nelaiko (nesočios) – reik sūrimo. išbūti kurį laiką nesugedusiam: Kad taip jie. tokie rūgštūs, bet nesilaiko [per žiemą]. Mėsa laikos, nepašvinksta.
2
6. trukti, nesibaigti: Smarkesnis plaučių uždegimas daugiau nelaiko, kaip tris dienas. Šiltas kambariukas, dvi dieni laikė šilimą. Pūtė žiaurūs šiaurės vėjai. Laikėsi šalčiai. Aukšta temperatūra ilgai nesilaiko. Kai yra tebesilaikančių sąnarių skausmų ir pakitimų sąnariuose, galima taikyti gydymą dumblu ir durpėmis. Laikos giedra jau antras mėnuo, net šunys gyliuo [ja]. Tinimas laikosis. | Laiko praėjo nemaža, bet mieste stipriai tebesilaikė nauja tvarka. | Audimo, ypač dekoratyvinių audinių, tradicijos kiek stipriau laikosi pietryčių Lietuvoje.
2
7. užtekti, netrūkti: Paėdė jau tas vanduo visą rudenaitį, dargi ir Kalėdoms laikė. Da vis laĩkosi bulbės. Kai ne sykiu atiduoda cukrų, tai ilgiau jis laĩkosi.
2
8. Antai, Greičiaus talka nuėjo namo pietus laikýt. Vakarienę laikyti. Nei viens pons pusryčių nelaiko, burną neprausęs. Liūtas, nutvėręs kur ėriuką, pusryčius laikė. Ar vištupį laĩkot tamso [je] susėdę? Dirba, bėga, nei parpietės nelaiko. Kur rugiapjūtę laikei, ar ne pas brolį? Bitkopį laikyti. Dėl senystos jis tarnystos nebegal laikýt. Surinkimą laikýti. Paskaitas laikýti. Jis laĩkė graudingą kalbą. Reiks pirmia [u] laikýt dalybas. Dukryte mano, jaunoji mano, kur šią naktį nakvosi, nakvynužę laikysi? Tę ant kalno laikýdavo šokius, vakarukus visokius. Mišę belaikant, jis miegojo. | Kitą metą stosi – vėl laikýsi [egzaminus]. | Tylą laikyti (nekalbėti) .
2
9. valdytis, tvardytis: Laikaus nuo keiksmo, nuo arielkos. Kad juodu būtų kur nors laukuose, kaip ji juoktųsi, ak, kaip ji juoktųsi, kad visi laukai skambėtų. Bet dabar reikia laikytis, kad niekas neišgirstų.
30. elgtis: Ji bauginosi parodyti susidomėjimą Povilu ir laikėsi atsargiai. Tamošius užu stalo laikosi kukliai be galo. Su manim taip teikeis laikytis, kaip tėvas su sūnumi. Kaipo žinote, kokiu būdu prieš kiekvieną iš jūsų (kaipo tėvas prieš vaikus savo) laikėmės.
3
1. kainoti, vertinti. Po kam laikaĩ rėtį, ar brangus? Ei, Jurgi, Jurgiukai, po kiek šluotą laikai? Gerai daro valdžia, kad kuo brangiausiai šnapsą laĩko.
3
2. būti vyresniu, nukirsti. Parkirsk šitą, juk čia tik dešimkė laĩko! Žiūrėk tik, mano devynakė laĩko!
3
3. turėti savo sudėtyje: Linų šiaudas plieką laiko, dėl to lininis stogas stipresnis.
ant dantų̃ (ant juõko, antjuõk, ant šaipõkų) laikýti erzinti, juoktis iš ko: Jį visas kaimas ant dantų laiko. Tą mergą visi antjuok laiko, o ji vis tiek nesupranta. Jį ten visi tik ant šaipokų laiko.
ant gãlo liežùvio laĩkosi. nebegali prisiminti gerai žinomo dalyko.
ant kójų laikýtis pragyventi: Bet bajorai, nors ir neblaivūs, dar ant kojų laikos.
bùrną laikýti. tylėti: O jūs, moters su mergoms, laikýkite bùrnas!
dūšià laĩkosi kū́ne dar gyvas: Dūšia kūne vos belaikosi, o dar bylinėtis nor.
kietaĩ laikýti būti griežtam: Mumis tėvelis kietai laĩkė: kad duos – kiaurai skūros ejo.
liežùvį laikýti [už dantų̃] tylėti, nesakyti: Laikyk liežuvį, o ne, tai jis tave laikys. Zelkė gudrus, moka laikyti liežuvį už dantų: niekada nepasakys, kam ką pardavė. Jei matei, tai laikyk liežuvį už dantų, kad niekas nežinotų! Laikyk arklį už nasrų, o liežuvį už dantų!
liežùvį laikýti paláidą niekus plepėti; kalbėti, kas nereikia: Liežuvį reik palaidą nelaikyti.
liežùvis nesilaĩko už dañtų daug plepa: Geras liežuvis, tik už dantų nesilaiko.
prie brìzgilo laikýti neduoti valios, tvardyti: Kad savo pajudinimus prie brizgilo laikyti neįstengiam.
prie savę̃s laikýti maitinti krūtimi, žindyti: Visus vaikus pri savę̃s laikiau po šešius mėnesius. Vaikas dar pry savęs laikomas.
rãgą laikýti turėti kur nors pirmenybę: Paantvardy tai Pranusė ragą laĩko.
sàvo rañkose laikýti pačiam tvarkyti, valdyti: Užkurys tvirtai laikė savo rankose ūkį ir rūpinosi juo kaip savuoju.
snùkį laikýti tylėti: Laikyk burną, snukį.
širdyjè laikýti nuolat prisiminti: Jo motina laikė visus šituos dalykus savo širdyje. Cit neverk, mergelė, neraudok, jaunoji, trejus metelius širdyj laikomoji! Mergyte, tavo vardą aš širdyje laikau.
trū̃ks laikỹs žūtbūt, su rizika: Aš parduosiu, ir gana – truks laikỹs.
už dantų̃ laikýti tylėti, nesakyti: Nelaikýk už dantų – supus! Ji, matyt, ką nors žino, bet už dantų laĩko.
víeną rañką (kùmštį.
) laikýti išvien eiti: Jie vieną ranką laĩko, nieko su jais nepadarysi.
aplaikýti.

1. prižiūrėti: Nemoka bičių aplaikýti. Rūbą aplaikýk, tai daug ilgiau nešiosi. Gyvuliai aplaĩkomi gerai. Reikia švariai apsilaikýtie. duoti pragyvenimą: Reikia tėvai aplaikýt kap pats save. Nejau jam ten nedavė valgyt ar jo neaplaĩkė? Kad ne anas, tai nebūt kam ir aplaĩko.

2. išsaugoti: Dantis aplaikyti. Turime kone daugiausiai rūpintis, idant aplaikytumėm ir nepragaišintumėm mūsų kalbą ir tautos (giminės) ypatingus privalumus.

3. užsilikti: Seni, katrie apsilaĩkę, nemiršta.

4. pasilikti: Kad tu neaplaikýsi tėviškės, tai kas sau išsidraskys. Ir jūs, turėdamys tiek mažai pašaro, apsilaikėt tiek daug gyvolių.

5. šiek tiek palaikyti: Vyną reikia aplaikýti, o paskui gerti, tai bus macnus.

6. laikyti paslėpus, slėpti: Jūs aplaĩkot lietuvius.

7. (otrzymać) gauti: Aplaikiau nog tavęs gromatą ir siuntinį.
atlaikýti.

1. neleisti ką padaryti, sukliudyti, sutrukdyti, suturėti: Atlaikiaũ virstantį. Vandenį atlaikýti. Dabar ir jam jau sunku atlaikyti ašaras. Ar atlaikýsi, jeigu ji norės už jo išeiti! Arklius nebuvo galima taip greitai atlaikyti. Jis atlaikė nuo mokyklos tą povaikį. būti tvirtam, galėti suturėti ką: Pavartė, pakilnojo [žuobrį],
užgulė rankenas – nieko, ielakstis atlaikys, tik išara išsiklibinus. Bačkos neatlaiko tokio alaus. Jis manė, kad joks laivas negalės atlaikyti ledų spaudimo.
neatlaikýtinai. Turia verst jį neatlaikytinai.
neatlaĩkomai. Šypsena veržėsi iš jos sielos ir neatlaikomai nušviesdavo visą jos veidą net ir tada, kai ji to nenorėjo. Aš neatlaikomai šalin bėgu nuo trenksmo.

2. susiturėti, susitvardyti: Aš negalėjau atsilaikýti nesijuokęs. Jie turėdavo nuo mėsos, sviesto, kiaušių atsilaikyti.

3. pakelti, išlaikyti ant savęs: Vieną žmogų ji. turi atlaikyt. Nulinkusios obelų šakos vos atlaiko tamsiai raudonų ir auksu spindinčių obuolių pynes.

4. pakelti ką nemalonų, iškęsti, ištverti, nepasiduoti: Vieną kulką jis atlaikys, kad ir tokia siaura jo krūtinė. Pušys atlaikys audras. Visame mūsų darbe mums tekdavo atlaikyti labai smarkius puolimus iš įvairių pusių. Neatlaiko akmenėliai armotų balselių, o mes turim atlaikyti, jaunieji broleliai. Visas ligas atlaikiaũ. Kokias aš tąsyk kančias atlaikiaũ! Tėvas, neatlaikęs dukters žvilgsnio, nukreipė į šalį akis ir vėl ėmė ieškoti pypkės. Butelys viską atlaĩko (girtas viską pakelia) . Ne tas stiprus, kurs muša, bet tas, kurs atlaiko. Neatlaĩko juoku (nesitveria juokais) . Retas žmogus galėjo prieš jų rūstų žvilgsnį atsilaikyti. Negalėjau atsilaikyti prieš pagundą pamatyti tokį nepaprastą reginį.

5. padaryti netinkamą, pagadinti, nudėvėti: Dvejus batus atlaikiau – taip šokau per vestuves. Gerų gerą kalvaratą atlaikiau: susproginėjo, lauke beverpant. Ir dalgę atlaikiau, atlašas bepjaudamas. užmušti: Strypas kliuvo jai par galvą, ir ant vietos atlaikė.

6. valdyti, tvarkyti: Juk ji tik ir atlaĩko tą gyvenimą: jis ant lovos treji metai. Kol gyvas buvo dėdė, tai jis atlaĩkė ūkį, o dabar turėjo parduot iš varžytinių.

7. leisti gyventi, išsaugoti: Kaip taũ Dievas lig šiolei atlaĩkė? išgelbėti: Ir kamparo daviau, ir spiritu tryniau, ir dviejų neatlaikiau – nustipo.

8. pašalinti, išleisti: Gaspadorius berną savo greitai atlaikė.

9. gauti: Jeigut ką atlaikysiu, tai atsiųsiu pagal tamstos norą.

10. atbūti ką: Sėdėjo ilgus metus, ale, jau atlaikę savo, sugrįžo namo pas tą durnių.

11. Atlaikėm večerę. Mišią atlaiko, poterius atkalba. Atlaikius pasisveikinimus, gaidys suplasnojo su sparnais ir pragydo. Ten atlaikę pakastynes, su didele rauda įdėjo jį į duobę. Varniūse su dide iškilme atlaikė budynę. Tą sunkią kelionę kas noris jaunesnis atlaikys. Klebonas atsilaĩkė [mišias] ir išėjo. | Mišios labai greit atsilaĩko.

12. atšvęsti: Čia Velykas atlaikiaũ. Atlaikyti garbingą dieną.

13. baigti duoti išlaikymą: Jau savo dienas piemenį atlaikiau.
dalaikýti. išpildyti: Prisižadojimą reikia dalaikytie. Per keiksmus žmogus nedalaiko žodžio.
įlaikýti

1. neleisti, suturėti: Visi aplink stovintieji kvapą įlaikė, nėsa tas raudonasis kreipė savo šoblę.

2. įsibūti kur, įsigyventi.

3. būti, tilpti: Prisakymas … žodyje trumpai įsilaiko.
išlaikýti

1. išturėti rankoje: Širdį drąsią ir ginklą rankoj išlaikyk! Tas kvailys sako: „Nebegaliu durių išlaikyti, mesiu!“. neleisti ištrūkti, suvaldyti: Vienas jautis Jonui ištrūko, nubėgęs ir atsigėrė, o kitą jis išlaikė. Tu jam neduok kurt ugnies: neišlaikýsi puodų.

2. išauginti, išmaitinti: Pavyzdingai išlaikė ir atšėrė arklius. Jie išlaikytą (peržiem išmaitintą) karvę pardavė. Karvę išsilaikýdavo, bulbių pasisodindavo. Tu negalėjai nė ožkos išsilaikýtis. duoti pragyvenimą, lėšas pragyventi: Povilui teko iš algos išlaikyti abu senuosius. Turi savo šeimyną išlaikyti. išgyventi, pramisti: Kaip jūsų mylista žiemos bėdoj išsilaĩkėt? Kone per visą vasarą jie. stokojo ir vargingai išsilaikė.

3. išsaugoti, neprarasti: Obalius išlaikiaũ lig šiam laikui. Sunku tai išlaikyti, kas daugiem tink. Jis vos savo gyvastį gal išlaikýti. Padorumą išlaikýti. Partija visą laiką išlaikė vadovaujančios jėgos poziciją. Reiks parduot [daiktai] ir vaikam pinigai išlaikyt. Išlaikė paslaptį kaip moteriškė. Nariai šįkart nė tylos nebesugebėjo išlaikyti. Kursai raitas joja, savą gyvastį neišlaikys. Idant sėklą iš savo tėvo išlaikytumbim. Mergaitė ne rugių aruodas – neišlaikýsi. Jampi … išsilaikykiam.

4. išsaugoti ką kokioje padėtyje, palikti sveiką, gyvą, nesugadintą: Te išlaiko jis visus sveikus ir linksmus. Visi giminės kalė jam į galvą, kad jis turi išlaikyti viską tvarkoje. Sėmens gerai išlaikytos, tai ir linai geri. Natūralią lino spalvą galima išlaikyti. Išmilaikai tu gundymuos, taipojau visose bėdos. | Norėdamas išlaikyti visus teismo formalumus, teisėjas paklausė pirklio, ar jis pripažįsta, kad ąsotis tas pats. Šeši daiktai yra, kurie mergystą apvalo, išsaugoja ir išlaiko. Čia taip pat daugybė meldyklų ir kitos jų labai gražios ir gerai išsilaikiusios. Vyne, sultyse ir kituose vaisių bei uogų gėrimuose iš dalies išsilaiko ir vitaminai. Raštas gerai išsilaikęs. Ir kad namai patys tarp savęs nesutinka, tai jie negal išsilaikytis. | Išsilaikykit (susilaikykite) … ir nuo kraujo. | Jis vienas teišsilaikė (liko gyvas) . | Bulbės nesušalusios per žiemą išsilaĩkė žemėse. O ir aš pati vos išsilaikiau po rūtų pašakėle, po juodu vainikėliu.

5. išbūti, ištverti kurį laiką: Statiniai [obuoliai] išlaĩkė [žiemą]. Nevalgęs ilgai neišlaikysi.

6. likti atspariam, atsispirti spaudimui, tempimui…: Svogūno laiškas nebeišlaikė, pukšt – ir nutrūko. Katilas išlaikė visus mėginimus. | Kolūkinė santvarka garbingai išlaikė rūsčiuosius Didžiojo Tėvynės karo išmėginimus. Ir neproginis eilėraštis toli gražu ne visada išlaiko metų bandymą. Neišlaikyti kritikos. Ir Domui sunku išsilaikyti ant kojų. Vaitas, neišsilaikęs balne, kaip pėdas krito į arimą. | Tik kovodami tegalime išsilaikyti. Ant jų kelio negali išsilaikyt nė trobos, kurias tarytum vėjas nuneša.

7.
ne~. neištverti, neiškęsti, nesusivaldyti: Pakalnienė prisiglaudė prie lango ir neišlaikiusi pravirko. Vieną vakarą nors ir kantri Juozo širdis neišlaikė.

8. būti tinkamam, tverti: Tie drabužiai munie dvejus metus išlaikė.

9. ištesėti, išpildyti: Jis duotojo žodžio neišlaiko. Jei prižadą išlaikysi, tai padėsiu, o taip – eik sau.

10. praturėti kurį laiką: Penkis metus išlaĩkėm tą karvę. Gaidys, išlaikytas par devynelius metus, sudeda kiaušinį, iš kurio, sako, možna esą išperėtie aitvaras. palaikyti kurį laiką atvirą (fotoaparato objektyvą): Nuotrauka, skirta astrometrijos darbui, išlaikoma tik tiek, kad rūpimos žvaigždės išeitų smulkiais, gerai pro mikroskopą įžiūrimais taškais.

11. išbūti, užtrukti, nepraeiti: Kai pradėjo šalt, tai ligi pačių Velykų ir išlaikė. Patvinęs Nemuno vanduo išsilaikė ligi 6 val. Gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt alba išsilaiko. Dvi dienas išsilaikė puikus oras.

12. apimti, talpinti: Pradeda basu, o baigia altu, vadinas, išlaiko oktavą.

13. Jeigu išlaikys egzaminus, galės eit toliau [mokytis]. Jis mišią jau išlaikęs.

14. laimėti ką laikant, neliečiant ko: Avižas reikia pjauti, ką čia iš jų išlaikýsi.
nulaikýti.

1. išturėti rankoje, prie savęs: Tokia sunki kartis – negaliu nulaikýti. Sunku yra puokus (pūkus) nulaikýti. neleisti judėti, suvaldyti: Negaliu arklių nulaikýti. Nenulaiko broleliai žirgelių. Dyki, gerai šeria, tai nenulaĩkomi arkliai. Tos mergos nė pririšęs namie nenulaikytum. sugebėti valdyti (rankomis): Petriukas plūgo dar nenulaiko. | Nulaiko natą, gal giedoti chore.

2. išlaikyti, neprarasti: Duok, sakau, man, ne bobiškom rankom auksinius nulaikyti. Nori darbą nulaikýti (toliau dirbti) – išsižiojęs nestovėsi.

3. išturėti ką kokioje padėtyje: Jonelis ant galvos jau kepurę nulaiko. Galvos nebenulaĩko ir dar neina dribt. Aukštybėse mažiau beslėgdamas, oras negali taip aukštai nulaikyti gyvojo sidabro stulpelio. Lašeliai nenusilaiko ore ir krinta žemyn lietumi. Pripyliau lėkštę, kad vos nusilaiko (vos nesilieja per kraštus) . Pilni viedrai, kap tik nusilaĩko benešant.

4. susivaldyti, prisiversti ištverti: Pamatė toj pana, kad jau tas pats vaikščioja, kuris ją išgelbėjo, ji iš gailesčio nenusilaiko verkimu iš džiaugsmo.

5. nepraleisti skverbtis: Sopagai nulaĩko vandenį. Kailiniai nulaĩko šaltį. suturėti nuo ko: Nuog mokslo nulaikyt.

6. auginti, prižiūrėti: Nulaikysi gerą arklį ažu itokių gaspadorių. duoti išlaikymą: Už tą žemę ją nulaikyt apsiėmė.

7. prastai prižiūrint, blogai šeriant, nusilpninti: Tep nulaĩkė arklį, kad prieš kalną kojas pakratė.

8. pakelti, įveikti: Darbai mano nulaikomi, kad tik būčiu sveikas.

9. pakęsti: Jį ne bile kas nulaikys.

10. atsisakyti, netekti (?): Alvienas, kursai kaujasi, nuog visų daiktų nuosilaiko.

11. tikti vartojimui, tverti: Pūdyto molio krosnis ilgiau nulaiko.

12. Draugystė nulaikė dainų vakarą. Nutarta kartu su Kintų gaisrininkais didesnius pratimus nulaikyti. Susiėjimas nulaikomas lietuviškai. Tai bent kiekvieną žodį supranti.
dantiẽs ant dantiẽs nenulaikýti drebėti iš šalčio: Spoksojo Šešelga į Girdvainį, negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant danties.
širdiẽs negalė́ti nulaikýti būti graudu, imti verksmui: Širdies negal nulaikyti, kad ima į karą vyrą paskutinį.
skūrojè (káilyje) nenusilaikýti būti labai smarkiam, nesuvaldomam: Avižom liuobiami arkliai nebenuslaiko skūroj.
palaikýti

1. paturėti rankoje, neleisti nukristi: .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atlaikyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x