.
trūkė́ti, trūki (-ė́ja), -ė́jo
1. kiek traukti.
2. veržtis, sklisti: Švelniai gaivinąs oro kvapas trūkėjo pro atdarą langą.
atitrūkė́ti. atitraukti. . Atstojo atbulai (atsitrūkėjo atgalios) ir parpuolė ant žemės.
patrūkė́ti
1. trūktelėti, timptelėti: Tada anas patrūkė́jo. neištraukia. Patrūkės patrūkės i pakėlė samtį [žvejodami]. Tarzanas. piktai sucipo, patrūkėtas už uodegos.
2. kiek patraukti: Patrūkė́k vežimą į šoną.
3. pagauti, pačiupti, pagriebti: Kad taũ velnias patrūkė́tų!
4. sudominti, pamasinti: Kunigui reikia mokėti juos. patrūkė́ti, paakvatyti ir paraginti, kad gerai imtųsi šio mokslo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.