atbučiavimas

Atbučiavimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) bučiniais malšina, globoja ar guodžia kitą asmenį (pvz., tėvą, senelius), ypač per sveikinimus, atsisveikinimus ar simpatijos išraišką.

Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
Senelį atbučiavo anūkai, kai jis atvyko svečiu.
2. Simpatijos išraiška:
Mama atbučiavo verkiančią dukrą, kad ją nuramintų.
3. Tradicijoje:
Kūčiąse vaikai atbučiavo tėvus, linkėdami sveikatos ir gerovės.

Pastaba: Žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesnėje kalboje. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „apkabinti ir (pa)bučiuoti“ arba tiesiog „(pa)guosti bučiniais“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atbuciavimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Atbučiavimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) bučiniais malšina, globoja ar guodžia kitą asmenį (pvz., tėvą, senelius), ypač per sveikinimus, atsisveikinimus ar simpatijos išraišką. Pavyzdžiai: 1. Šeimoje: Senelį atbučiavo anūkai, kai jis atvyko svečiu. 2. Simpatijos išraiška: Mama atbučiavo verkiančią dukrą, kad ją nuramintų. 3. Tradicijoje: Kūčiąse vaikai atbučiavo tėvus, linkėdami sveikatos ir gerovės. Pastaba: Žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesnėje kalboje. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „apkabinti ir (pa)bučiuoti“ arba tiesiog „(pa)guosti bučiniais“.