„Atažagariai“ – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas terminas, reiškiantis įvairius smulkius, paprastai nereikalingus daiktus, niekuo vertus drožlėms, laužą ar netvarkingai sukrautoms smulkmenoms. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiamu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Tvirtinant tvarką: „Išvalyk kambarį, čia pilna atažagarių!“
2. Apie nereikalingus daiktus: „Sandėlyje sukrauta visokių atažagarių – nuo sulūžusių žaislų iki senų laikraščių.“
3. Perkeltine prasme (apie menką turinį): „Jo kalba buvo tik atažagarių rinkinys, be pagrindinės minties.“
Trumpai: Tai – nereikalingos smulkmenos, laužas ar netvarka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.