„Atalapakaklis“ yra neribota, nevaldoma kalba, plepalai, tuščias žvangėjimas. Tai žodis, kilęs iš lietuvių mitologinės būtybės Atalapos (plepalų, tuščios kalbos demono), su priesaga -kaklis („kaklaraištis“ arba „kas veržiasi į gerklę“). Vartojamas apibūdinti tuščią, bereikšmę kalbą ar žmogų, kuris nuolat plepa.
Pavyzdžiai:
1. Nustokite tą atalapakaklį – nieko išmintingai nepasakote!
2. Jis – tikras atalapakaklis, kalba valandas, bet prasmės nulis.
3. Susirinkimas virto grynu atalapakakliu.
Trumpai: Tai plepalai arba plepys (žmogus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.