„Aštriaakis“ – tai retas lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis „aštrų akį turintis“ arba „aštrai, įžūliai žvelgiantis“. Nusako aštrų, penetruojantį žvilgsnį arba smailų, aštrią akies formą.
Pavyzdžiai:
1. Aštriaakė vanagė smauglė stebėjo grobį iš aukšto.
2. Senis žiūrėjo aštriaakiu žvilgsniu, lyg skaitytų mintis.
3. Aštriaakiai paukščiai greitai aptinka judesį tarp medžių.
Trumpai:
Vartojamas apibūdinti aštrų žvilgsnį arba aštrias akis (dažniau apie gyvūnus ar metaforiškai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.