"Ardvė" – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventovę, šventyklą, altorių arba aukštą, garbingą vietą. Vartotas daugiausia religiniame arba poetiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Kunigas stovi prie ardvės. (altoriaus)
2. Kalno viršūnė – gamtos ardvė. (šventa, garbinga vieta)
3. Senovės baltų ardvės buvo giraitėse. (šventovės)
Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.