APYLIUOBA – tai lietuviškas terminas, reiškiantis aplinkos, gamtos, kraštovaizdžio grožį ar harmoniją. Dažnai vartojamas poetiškai ar literatūroje, norint pabrėžti gamtos estetinį patrauklumą.
Pavyzdžiai:
1. Kalnų apyliuoba apžavėjo turistus.
2. Elegijoje poetas gieda gimtosios žemės apyliuobą.
3. Pavasario apyliuoba atgaivina sielą.
Trumpai: tai gamtos grožio išraiška, dažniau naudojama meniniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.