APYBAUGIS – tai senovinis lietuvių terminas, reiškiantis globėją, saugotoją, gynėją (dažniausiai dieviškąją būtybę ar dvasią).
Pavyzdžiai:
1. Mitologijoje – namų apybaugis (globėjas šeimai ir sodybai).
2. Senuosiuose raštuose – žemės apybaugis (saugantis kraštą).
3. Perkeltine prasme – tėvynės apybaugis (gynėjas tautos).
Terminas siejamas su veiksmažodžiu saugoti ir dabar vartojamas retai, daugiausia istoriniame ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.