apveikti

veĩkti, -ia, -ė

1. imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veikì? – Bevargstu. Ką veikęs? Prastą veikiu. Ką danguj beveikia mano tėveliai? Be pinigo nieko tenai neveĩksite. Tau čia nėra ko veĩkti. Ji kažką paslaptomis veĩkia. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksì namie?! Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką veĩkt žmogus. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksì? O mudu du senuku, ką mudu veĩksiva. Reikia vis kas veĩkt, kad ir senam. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas veĩkt. Nė [ra] ko veĩkt mieste: nė pirkt, nė parduot. Ka neturi ką veĩkt, darbų pačiam reik susirast. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus. Piemuo ne ką veĩkė, tai šakalius kišo [žibinti]. Čia nėr ką veĩkia. Neturit kas veĩkia, tai riejatės. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų. Nėr kas veĩkia be audimo. Neturi ką veĩkt – pirštą kirbyk. O ką gi veiksì daugiau, kad negult. I ką mes be tėtės veĩksme?! Ką jau veĩks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk. Ką veikdamas, jis. vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten beveĩkia mano bernelis. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio. Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveikì, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? Bernužėli dobilėli, ką veikeĩ, ką veikeĩ, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano. Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko veĩkt, kas turėtų garbei Dievo pagadint. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? | Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką veĩksi nedirbęs. Ką veiksim negelbėję. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo [je] kepa. Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio. Ar velnią veiksi nepykęs. Smalą gi veiksì. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi. Ką veiki? – Pradėtą baigiu. Ką veĩksim? – Gi tave peiksim. Ką bèveikat? – Tą nuveĩkę, kitą grobam. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis. Ką veiks kiaulė bažnyčio [je],
– žirnių nėra, knist negali. Vasara klausia, ką žiemą veikei. Ką veikíes (kaip sekasi) ? Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui veĩksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) . Eikit į darbą čia juokų neveĩkę! Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas. Aš nežinau, ką su tais piningais veĩkti. Ką tu veĩksi pinigais? Ką tu su tuomi pradėsi, veĩksi? Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksì su tuo karve. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte. Ką su judiem veĩksi, ka judi vandenio bijota. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? Ką mes veĩksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes veĩksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes veĩksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! Abejavau, ką veikt su tuo daiktu. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur veĩkt su ištikimaisiais Viešpaties. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? dirbti: Veĩkti visokius darbus. Pilvas pragaras: per vasarą veikì veikì, per žiemą pervarai. Gal dar tėveliai veĩkia da an darbo? Neinu an lauko veĩkt, namie veikiù. Sibiriuj anys veĩkė labai sunkiai: smalą rinko. Pradėjom sunkius darbus veĩkt. Negaliu nieko veĩkt galva. Kelsies rytelį nebudinta, veiksì darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v] andenelio. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis veĩkia. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ. Jau septyniolikiai metai, kap veĩkia fermoj duktė. Reikia veĩkt, tėvai neleidžia mokyklon. Anas kalviu veĩkia. Mano atminty dar veĩkė daraktoriai. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą. Dar̃ tik veĩkiamės, bulbas sodinam. Mamunė veĩkas, o aš ilsuos. Čia daugiausia veĩkiasi, tai ir dulkių daug. dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę veĩkiam arkliu. Ėmėm an pusės žemę ir veĩkėm. Ilgus metus veĩkė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei. Dar pirma veĩkė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu. Kada laukas veĩkėsi ingi Klevyčią?

2. elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį. Ir mokia juos, kaip turi veĩktis prieg dvari jo. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai neveĩkias. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis. užsiimti, bendrauti: Jau ana veĩkia ir veĩkia su berniukais. gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veikíesi?

3. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? Ką jūs veĩksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio?

4. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Veĩkti bendrai, išvien. Pagal įstatymą veĩkti. Kai ateis laikas (metas) veĩkti. Veĩkti jis veĩkia, bet nieko nenuveikia. Matai, kad kas valdžio [je] – turi veĩkt, nesėdėt sudėjęs rankų. Jau Mažeikiūse daugiau veĩkė patys lietuviai, o čia – latviai veĩkė. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa. Veĩkti prieš, priešingai. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? Jis. tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį. Viešpatis drauge su jais. veĩkė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo. Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus veĩkia bačkoj.
veiktinaĩ.

5. funkcionuoti, dirbti. Mašina tebeveĩkia, nesugedusi. Telefonas neveĩkia. Televizorius neveĩkia, nėr kas veikt. Vėjinis malūnas veĩkia, kada vėjo yra. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas veĩkia. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia. Keltas per įlanką naktimis neveikė. Stabdis ano. nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti. Man akiniaĩ nèveikia (nerodo, per silpni) . | Veikiantis vulkanas. Veĩkė keliolika mokyklų. Paštas pradėjo veĩkti. Pieninės veĩkė gerai, tvarka buvo geresnė. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų. Veikiančioji armija. Veĩkiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan. Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika. Širdis sustoja veĩkusi, ir žmogus miršta iš badaus. Protas neveĩkia, ir daro kitaip. Tenai. galvos veĩka, o mas molio mynėjai. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika. Daug visko moku, bet galvelė neveĩkia. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai neveĩkia. Da šita ranka jo neveĩkia, o šiaip jau gerai. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos. Kad ir sansenis esu, bet akys veĩka. Gerklė neveĩkia jau, nieko. Mu [n] skilvys nèveikia. Skrandys veĩkia gerai, ant šito negaliu [skųstis]. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai veĩkt. Jau jo nervai nebeveĩkia. | Mano sveikatėlė nelabai veĩkia. Sveikata nèbveika jau. Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) . Lukšiu [i] pakaušy tai veĩkia (galvotas) , ale padaugina gert. Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka. Jei neveĩks galva, nieko nepadirbsi. reikštis galiai: Tas įstatymas nebeveĩkia, panaikintas. | Dvasia Š, kuryji visa visuose veĩkia. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį. Veikiamóji rūšis. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Esamasis veikiamàsis dalyvis. Veĩktinojo veiksmo [dalyviai].

6. daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti. Oras veĩkia sveikatą. Alkoholis blogai veĩkia sveikatą. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga. Geri pavyzdžiai geriausiai veĩkia vaiką, jo charakterį. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą. Žmogus veĩkia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra veĩkiamas. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį. Jo žodžiai visus veĩkia. Praeitis veĩkia dabartį. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti. Veĩka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu. Vaiko neveikė raminimas. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų. Vaistas pradeda veĩkti. Greit veĩkiantys vaistai. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau neveĩks. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebeveĩkia nieko. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko neveĩks. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus neveĩks. Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia. Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia. daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) veĩkia (griauna). Dantį skausta – širdį veĩka, nebgaliu iškentėti. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip veĩkia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę veĩkė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus.

7. įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį veĩkčiau įristi į vežimą. Nieko neveĩksi, vaikeli, prieš tokią galybę. Norėjau peršokti, bet neveĩkęs atsisėdau. Ar veĩksi suvalgyti? Jis. parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau neveĩkiam. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės neveĩkia. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti. Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama. Alaus žmonys nèveika. Vedu tos meisos neveĩksiav ne par metus. Jautį prarijęs uodegos nebveikė. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų neveĩkęs tose muštynėse.
veiktinaĩ. Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai.

8. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą. [Žirgas, ] šerno neveĩkęs, ejo šalin.

9. varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis. Kaip anie muni veĩka su valgymu. Toks lakstymas ir jaunus veĩkia. Veĩka muni šilima – tokia nusilpusi. Senius veĩka tie klumpiai, medpadžiai.

10. kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo. Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu. Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje.

11. nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau. Išginiau [vyrą],
daugiau nėkas nèbveika. Ko tu muni veikì, ko tu nori nu munęs! Ponas visus veĩkė. Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė. Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios veĩkias.

12. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis veĩkia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia. Užgulti, spausti ką, veikti. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje.

13. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Veĩkiantieji asmenys. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą.

14. vaidinti (scenoje).

15. dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas veĩkias. Kas čia veĩkias? Ir kasg vienok su manim veĩksis, maloniausias Jėzau? Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais veĩkės ir kas tur veĩktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu veĩkias. Appjaustymas veĩkės peiliais uolos, nes uola buvo Christus.
báimę veĩkti nerimauti: O mes báimę veĩkėm, kad vaikas nuskendo.
apveĩkti, -ia (àpveikia), àpveikė

1. padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): Darbus apveĩkę, galim pailsėt. Darbo daug – darbų neapveikiù. Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį. Skaudžiai apsiveiksiù.

2. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Ančerius. savo lauką apveĩkia ir gamina puodus.

3. įveikti, nugalėti, nurungti: Ar apveĩksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? Ar tu mane apveĩktum, įveiktum, nuveiktum? Kol vaiką àpveiki, duok (perk) . Mes ją apveĩksme, pamatyste. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apveĩkt, surišt, o vaikai neapveĩks jo. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną],
o jis muni apveĩkdavo. Apveikt priešą ar mirt … ketinam. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau. Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia. Ale čia anus. rado ir apveikė. kalba nurungti: Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs.

4. įstengti, pajėgti ką padaryti: Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam. pajėgti suėsti: Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais. pajėgti suvalgyti.

5. nuvarginti, nukamuoti: Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito.
atveĩkti, -ia, àtveikė

1. atidirbti: Žino, kad aš atveiksiù. Atveiksì, tai ir gausi. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti.

2. priešingai veikti, atsiginti, priešintis: Aš prieš visus vienas negaliu atveĩkti, t. y. atstengti. atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą.

3. atgrasyti, atšaldyti: [Lenkai] išjuokdinė [jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius].

4. įgristi, įkyrėti: Mum jau atsìveikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom.

5. kariaujant ateiti: Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį.
daveĩkti, -ia, dàveikė.

1. pabaigti daryti, dirbti.

2. įveikti, nugalėti, nurungti: Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau.

3. privarginti, prikamuoti: Tai jau dàveikė mane linų rovimas. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė.

4. įgristi, įkyrėti: Tie mažiejie. jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk. Teip dasìveikė tėvam [marti],
teip dasìveikė kartu gyvent.
įveĩkti, -ia (į̃veikia), į̃veikė.

1. padaryti: Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įveĩkti, trauka sėsties, i tiek. atlikti, įvykdyti: Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįveĩksu. Velnią inveiksì tenai an gektaro to. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka. Suvienytomis sylomis daug įveiksime.

2. nugalėti, nurungti: Įveikiu, pergaliu. Įveikt neprietelių. Apgalėti, pergalėti, įveikti. Miestą įveikti. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos. gebėję įveikti. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiamì milžinai. Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įveĩksit. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įveĩksiu. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo. Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù. Tu visus įveikì, ale bitìs nevalioji. I tą marčią aš į̃veikiu. Tos bobos tą vyrą tik į̃veikė i nieko neleido jam pavogt. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįveĩkdavo. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̃veikė tą jaučioką. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįveĩks karalius. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia. Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti. Senatvia parvis stipresnė, visus į̃veika. Vyrait, tu degtienės neįveĩksi, tavi kaip šipulį įveĩks. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją. Lanka į̃veika pjovėjį. Ka jau dideliu išdirbimu jas. į̃veikei, tai – gerai. Klevo neinmanoma buvo bet kuo inveĩkt, kap indžiūsta. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̃veikė tos pušies. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus. Apėmė neįveikiama baimė. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti. Jis įveĩkia pavojus ir sunkenybes. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų. Norint jį. ir įveikė [Evangelijos dvasia],
tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo. Ana. viena tik antveĩkia pragaro pagaires. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įveĩkt negali. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių. Permanau, protu įveikiu. Kas save įveĩks, tam kito nereiks. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi. Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia. Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama. Ir uodai arklius įveikia. Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsìveikė. Katras įsiveĩksiva, tas laimėsiva. Eikim veltynių, katras įsiveiksim.

3. padaryti poveikį, paveikti: Ka neįveĩkia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt. Jis. neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę.

4. apdirbti, paruošti sėjai (žemę): Dirvą įveikti.

5. turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: Ji nebeį̃veikė taip daug vaikščioti. Darbą do įveikiù padaryt. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus. Jau neį̃veikia seni, tai ir neima žemės. Toks dykas par dienas, o niekas neįveĩkia jo į darbą nuvaryt. Du sykiu einam miškan, kiek įveĩkiam atsinešt – atsinešam [riešutų]. Aš jau neįveikiù malkas kapot. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt. Žmogus vos vos į̃veikė rugius nupjauti ir susirgo. Kad aš tų arų nebį̃veiku dirbti. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt. Mokėm vaikus, kiek añveikėm. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo. Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti. Negal įveĩkt nupirkt to paršo. | Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus. Žada žada, ale kad neįveĩkia pralyt. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti. Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsiveĩkia. Kaip mes čia įsiveĩksma be arklio apdirbt žemę. Gal įsiveĩksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti]. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu. įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: Aš jau atidirbau, aš jau neįveĩksiu tų žemių. Aš kaži ko šį metą nebį̃veiku to valdiško miško. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįveĩkti. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įveĩkiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu. Karvę į̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̃veikė. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis. Kurių. spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta. Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi. galėti suvalgyti, išgerti: Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįveĩksiu. Putra sūra, negal įveĩkti. Da liko mėsos, da neinveikiù. Taukų ciela bačka mun y [ra],
šįmet neįveĩksiam. Neįveĩks abiejų suėst. To alaus neį̃veiku. Į̃veika dikčium gerti šnapsą. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu. Jau mano dantys neįveĩkia to obuolio. Jautį prarijęs, uodegos nebeį̃veikė. Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsiveĩkčia. įstengti nupirkti, įpirkti: Žuvis neįveikamà (brangi) . Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įveĩkti. Ką bepijokaus, ka negalia beįveĩkti.

6. išlaikyti, ištverti: Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo. Esu įveikąs karštį, galiu perties.

7. įvarginti, iškamuoti, nualsinti: Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau. | Aš paskui akis įveikiù. Į̃veikiu, supunta koja. Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̃veikė. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi. Tie liūb įveĩks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai. Įveĩkdavo tie linai, kaip myti reikėjo. Su linais šeimyną liuob įveĩkti. Nėkas taip nėr įveĩkęs kaip spragilelis. Baisiai muni į̃veikė tas audimas. Rugiapjūtė į̃veikė visus. Tas terliūzijimos į̃veika motriškas. O tai labai į̃veikia tie malimai! Nėkas tiek neį̃veikė, kiek drabužių plovimas. Vežimai kriauti biškį į̃veika. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė. Arklius į̃veikiau, kol rugius užsėjau. Pats neįsiveĩkęs, kito neįveĩksi. Neduok sunkų darbą, kad neįsiveĩktų. Esu įsiveĩkusi visą amžį bedirbdama. Par karus kiek įsìveikiau, baisu! Gerai gyvena, didliai teip i neįsìveika. Ką gi įsiveiksì – negi kūlė. Ana buvo įsiveĩkusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti. Kad įsìveikiau rugius bekirsdamas! Įsìveikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas. Tiek įsìveiku, teip y [ra] blogai širdie. Bijau, ka neįsiveĩktų tas muno vaikas. Įsìveikė su tais vaikiais – penkius užaugino. Įsìveikiau dikčiai su tum kūlimu. Įsìveikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama. Arkliai par dieną įsiveĩkę, išalkę. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks. Save neįsiveikęs, kito nevaliosi. Neveik kito, pats įsiveĩksi.

8. įkyrėti, įgristi, įsipykti: Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu. Tiek į̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įveĩksu i vienam, i kitam. Kap inveĩkia šitas diedas su tuo kalve! Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal [ėj] au galva. Baisiai anos. iñveikė. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̃veika. Žiemą tamsos į̃veika. Da vis pavasarį purvas ne tiek inveĩkia kaip rudenį. Boba su liežuviu labiau į̃veika kaip vyras su kumščia.
įveiktinaĩ. Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų. Anas mum insìveikė. Močekai da insveĩks posūnis. Ai, kaip insveĩkia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk. Ansìveikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen. Par ilga nėr to daikto, kad neinsveĩkt. Seniau mum insveĩkdavo rugiapjūtis. išvesti iš kantrybės: Nu į̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms.

9. barant įgrasinti: Liežuviais kitas kitą į̃veika žmonys. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau.

10. priversti, prispirti, prispausti.

11. susitvarkyti, susitarti: Duok vaiku [i] valią, tai čia su juo neįsiveiksì – tik plok rūron.
išveĩkti, -ia (ìšveikia), ìšveikė.

1. padaryti, nuveikti: Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išveĩkti.

2. padaryti ką kuo (konkretų objektą): Ìšveikė (išminkė) duoną kap košę. Mašina ìšveika (iššukuoja) prasčiausias vilnas. Eisiu pas kučnierių, nešiu išveĩkt (išminkštinti) kailiuką.

3. išdirbti, atidirbti: Aš darbadienius ìšveikiau, o tėvui nereikia. Jeigu neišsiveĩks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime].

4. paruošti sėjai (žemę): Kur žemės ìšveiktos, geriau auga [javai]. Ir lauko ìšveikė iš medžio (miško) . Visur laukai išveiktì.
5.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apveikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>veĩkti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: </span> Ką veikì? – Bevargstu. Ką veikęs? Prastą veikiu. Ką danguj beveikia mano tėveliai? Be pinigo nieko tenai neveĩksite. Tau čia nėra ko veĩkti. Ji kažką paslaptomis veĩkia. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksì namie?! Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką veĩkt žmogus. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksì? O mudu du senuku, ką mudu veĩksiva. Reikia vis kas veĩkt, kad ir senam. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas veĩkt. Nė [ra] ko veĩkt mieste: nė pirkt, nė parduot. Ka neturi ką veĩkt, darbų pačiam reik susirast. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus. Piemuo ne ką veĩkė, tai šakalius kišo [žibinti]. Čia nėr ką veĩkia. Neturit kas veĩkia, tai riejatės. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų. Nėr kas veĩkia be audimo. Neturi ką veĩkt – pirštą kirbyk. O ką gi veiksì daugiau, kad negult. I ką mes be tėtės veĩksme?! Ką jau veĩks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk. Ką veikdamas, jis. vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten beveĩkia mano bernelis. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio. Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveikì, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? Bernužėli dobilėli, ką veikeĩ, ką veikeĩ, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano. Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko veĩkt, kas turėtų garbei Dievo pagadint. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? \| Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką veĩksi nedirbęs. Ką veiksim negelbėję. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo [je] kepa. Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio. Ar velnią veiksi nepykęs. Smalą gi veiksì. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi. Ką veiki? – Pradėtą baigiu. Ką veĩksim? – Gi tave peiksim. Ką bèveikat? – Tą nuveĩkę, kitą grobam. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis. Ką veiks kiaulė bažnyčio [je], – žirnių nėra, knist negali. Vasara klausia, ką žiemą veikei. Ką veikíes <span class="explanation"> (kaip sekasi) </span> ? Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui veĩksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs. <span class="explanation">atlikti, padaryti: </span> Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks <span class="explanation"> (patarlių nesurinks) </span>. Eikit į darbą čia juokų neveĩkę! Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas. Aš nežinau, ką su tais piningais veĩkti. Ką tu veĩksi pinigais? Ką tu su tuomi pradėsi, veĩksi? Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksì su tuo karve. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte. Ką su judiem veĩksi, ka judi vandenio bijota. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? Ką mes veĩksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes veĩksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes veĩksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! Abejavau, ką veikt su tuo daiktu. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur veĩkt su ištikimaisiais Viešpaties. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? <span class="explanation">dirbti: </span> Veĩkti visokius darbus. Pilvas pragaras: per vasarą veikì veikì, per žiemą pervarai. Gal dar tėveliai veĩkia da an darbo? Neinu an lauko veĩkt, namie veikiù. Sibiriuj anys veĩkė labai sunkiai: smalą rinko. Pradėjom sunkius darbus veĩkt. Negaliu nieko veĩkt galva. Kelsies rytelį nebudinta, veiksì darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v] andenelio. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis veĩkia. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ. Jau septyniolikiai metai, kap veĩkia fermoj duktė. Reikia veĩkt, tėvai neleidžia mokyklon. Anas kalviu veĩkia. Mano atminty dar veĩkė daraktoriai. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą. Dar̃ tik veĩkiamės, bulbas sodinam. Mamunė veĩkas, o aš ilsuos. Čia daugiausia veĩkiasi, tai ir dulkių daug. <span class="explanation">dirbti, taisyti sėjai (žemę): </span> Žemelę veĩkiam arkliu. Ėmėm an pusės žemę ir veĩkėm. Ilgus metus veĩkė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei. Dar pirma veĩkė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu. Kada laukas veĩkėsi ingi Klevyčią? <br/>2. <span class="explanation">elgtis: </span> Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį. Ir mokia juos, kaip turi veĩktis prieg dvari jo. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai neveĩkias. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis. <span class="explanation">užsiimti, bendrauti: </span> Jau ana veĩkia ir veĩkia su berniukais. <span class="explanation">gyvuoti, laikytis: </span> Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veikíesi? <br/>3. <span class="explanation">gaminti, daryti (konkretų objektą): </span> Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? Ką jūs veĩksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? <br/>4. <span class="explanation">imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: </span> Veĩkti bendrai, išvien. Pagal įstatymą veĩkti. Kai ateis laikas (metas) veĩkti. Veĩkti jis veĩkia, bet nieko nenuveikia. Matai, kad kas valdžio [je] – turi veĩkt, nesėdėt sudėjęs rankų. Jau Mažeikiūse daugiau veĩkė patys lietuviai, o čia – latviai veĩkė. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa. Veĩkti prieš, priešingai. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? Jis. tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį. Viešpatis drauge su jais. veĩkė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo. Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus veĩkia bačkoj. <br/><b>veiktinaĩ</b></b>. <br/>5. <span class="explanation">funkcionuoti, dirbti</span>. Mašina tebeveĩkia, nesugedusi. Telefonas neveĩkia. Televizorius neveĩkia, nėr kas veikt. Vėjinis malūnas veĩkia, kada vėjo yra. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas veĩkia. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia. Keltas per įlanką naktimis neveikė. Stabdis ano. nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti. Man akiniaĩ nèveikia <span class="explanation"> (nerodo, per silpni) </span>. \| Veikiantis vulkanas. Veĩkė keliolika mokyklų. Paštas pradėjo veĩkti. Pieninės veĩkė gerai, tvarka buvo geresnė. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų. Veikiančioji armija. Veĩkiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan. Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika. Širdis sustoja veĩkusi, ir žmogus miršta iš badaus. Protas neveĩkia, ir daro kitaip. Tenai. galvos veĩka, o mas molio mynėjai. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika. Daug visko moku, bet galvelė neveĩkia. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai neveĩkia. Da šita ranka jo neveĩkia, o šiaip jau gerai. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos. Kad ir sansenis esu, bet akys veĩka. Gerklė neveĩkia jau, nieko. Mu [n] skilvys nèveikia. Skrandys veĩkia gerai, ant šito negaliu [skųstis]. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai veĩkt. Jau jo nervai nebeveĩkia. \| Mano sveikatėlė nelabai veĩkia. Sveikata nèbveika jau. Biskį nèveikė jam į galvą <span class="explanation"> (apykvailis) </span>. Lukšiu [i] pakaušy tai veĩkia <span class="explanation"> (galvotas) </span>, ale padaugina gert. Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka. Jei neveĩks galva, nieko nepadirbsi. <span class="explanation">reikštis galiai: </span> Tas įstatymas nebeveĩkia, panaikintas. \| Dvasia Š, kuryji visa visuose veĩkia. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį. Veikiamóji rūšis. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Esamasis veikiamàsis dalyvis. Veĩktinojo veiksmo [dalyviai]. <br/>6. <span class="explanation">daryti poveikį, įtaką: </span> Užgulti, spausti ką, veikti. Oras veĩkia sveikatą. Alkoholis blogai veĩkia sveikatą. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga. Geri pavyzdžiai geriausiai veĩkia vaiką, jo charakterį. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą. Žmogus veĩkia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra veĩkiamas. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį. Jo žodžiai visus veĩkia. Praeitis veĩkia dabartį. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti. Veĩka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu. Vaiko neveikė raminimas. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų. Vaistas pradeda veĩkti. Greit veĩkiantys vaistai. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika. Arbotą gerte <span class="explanation"> (gerkit) </span> tik iš pradžių, vėliau neveĩks. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebeveĩkia nieko. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko neveĩks. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus neveĩks. Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia. Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia. <span class="explanation">daryti neigiamą poveikį: </span> Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) veĩkia (griauna). Dantį skausta – širdį veĩka, nebgaliu iškentėti. <span class="explanation">svaiginti: </span> Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda. <span class="explanation">skatinti: </span> Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip veĩkia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę veĩkė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus. <br/>7. <span class="explanation">įstengti, pajėgti ką padaryti: </span> </span> Netikiu, kad aš tą akmenį veĩkčiau įristi į vežimą. Nieko neveĩksi, vaikeli, prieš tokią galybę. Norėjau peršokti, bet neveĩkęs atsisėdau. Ar veĩksi suvalgyti? Jis. parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau neveĩkiam. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės neveĩkia. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti. Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti. <span class="explanation">įstengti suvalgyti, išgerti: </span> Pyrago neveiksi dvare būdama. Alaus žmonys nèveika. Vedu tos meisos neveĩksiav ne par metus. Jautį prarijęs uodegos nebveikė. <span class="explanation">suėsti, suryti: </span> Šuo kraujo būtų neveĩkęs tose muštynėse. <br/><b>veiktinaĩ</b></b>. Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai. <br/>8. <span class="explanation">įveikti, nugalėti: </span> Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą. [Žirgas, ] šerno neveĩkęs, ejo šalin. <br/>9. <span class="explanation">varginti, kamuoti: </span> Veikti, žudyti, spausti. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis. Kaip anie muni veĩka su valgymu. Toks lakstymas ir jaunus veĩkia. Veĩka muni šilima – tokia nusilpusi. Senius veĩka tie klumpiai, medpadžiai. <br/>10. <span class="explanation">kovoti, imtis, rungtis: </span> Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo. Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu. Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje. <br/>11. <span class="explanation">nuolat barti, uiti, graužti: </span> Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika. Ko tu muni veikì, ko tu nori nu munęs! Ponas visus veĩkė. Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė. Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios veĩkias. <br/>12. <span class="explanation">versti ką daryti, spausti, spirti: </span> Marti mumis veĩkia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia. Užgulti, spausti ką, veikti. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje. <br/>13. <span class="explanation">būti dramos kūrinio veikėju, personažu: </span> Veĩkiantieji asmenys. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą. <br/>14. <span class="explanation">vaidinti (scenoje). </span> <br/>15. <span class="explanation">dėtis, darytis, vykti, atsitikti: </span> Reikia suprastie viską, kas veĩkias. Kas čia veĩkias? Ir kasg vienok su manim veĩksis, maloniausias Jėzau? Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais veĩkės ir kas tur veĩktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu veĩkias. Appjaustymas veĩkės peiliais uolos, nes uola buvo Christus. <br/><b> báimę veĩkti</b> <span class="explanation">nerimauti: </span> O mes báimę veĩkėm, kad vaikas nuskendo. <br/><b>apveĩkti, </b>-ia (àpveikia), àpveikė<br/>1. <span class="explanation">padaryti, atlikti, apdirbti (darbus): </span> Darbus apveĩkę, galim pailsėt. Darbo daug – darbų neapveikiù. Kap apsiveiksiù, insisėsiu, tai reiks dengt dangstį. Skaudžiai apsiveiksiù. <br/>2. <span class="explanation">apdirbti, paruošti sėjai (žemę): </span> </span> Ančerius. savo lauką apveĩkia ir gamina puodus. <br/>3. <span class="explanation">įveikti, nugalėti, nurungti: </span> </span> Ar apveĩksi jį, t. y. ar apgalėsi, ar valiosi? Ar tu mane apveĩktum, įveiktum, nuveiktum? Kol vaiką àpveiki, duok <span class="explanation"> (perk) </span>. Mes ją apveĩksme, pamatyste. Kai anas insiunta, kad jį [kas] apveĩkt, surišt, o vaikai neapveĩks jo. Aš keliais metais buvau vyresnė [už žąsiną], o jis muni apveĩkdavo. Apveikt priešą ar mirt … ketinam. Aš jau vieną tokį galinčių apveikiau. Jį gali apveikti tik jo paties burtų galia. Ale čia anus. rado ir apveikė. <span class="explanation">kalba nurungti: </span> Aš su juom pradėjau kalbėti, mislydamas, kad jį su kalba apveiksiąs. <br/>4. <span class="explanation">įstengti, pajėgti ką padaryti: </span> </span> Ką mes darysim, kad mes dviese beàpveikiam. <span class="explanation">pajėgti suėsti: </span> Atolo neàpveika gyvoliai lytotais metais. <span class="explanation">pajėgti suvalgyti. </span> <br/>5. <span class="explanation">nuvarginti, nukamuoti: </span> Titus dūmojo, kad jis, šį kartą nuo gailesčio ir nusiminimo apveiktas, tuojau mirti turėsiąs, ir ūmai apalpo ir ant žemės sukrito. <br/><b>atveĩkti, </b>-ia, àtveikė<br/>1. <span class="explanation">atidirbti: </span> Žino, kad aš atveiksiù. Atveiksì, tai ir gausi. Visi nariai gali nieko neveikti – už juos atveiks tie, kuriems nevalia atsisakyti. <br/>2. <span class="explanation">priešingai veikti, atsiginti, priešintis: </span> Aš prieš visus vienas negaliu atveĩkti, t. y. atstengti. <span class="explanation">atsakyti į veiksmą veiksmu, atsiliepti: </span> Mes atveikiame todėl, kad kitas savo ruožtu veikia mus. Mes veikiame religiškai todėl, kad atveikiame į Dievo veiksmą. <br/>3. <span class="explanation">atgrasyti, atšaldyti: </span> [Lenkai] išjuokdinė [jo] vis ir atveikė nuo lietuvių [Vilniaus krašto lietuvius]. <br/>4. <span class="explanation">įgristi, įkyrėti: </span> </span> Mum jau atsìveikė avelės su tuo raišiojimu, tai daugiau nebelaikom. <br/>5. <span class="explanation">kariaujant ateiti: </span> Kryžokams kovosa su senaisiais pagoniškaisiais lietuvininkais iki tenai atsiveikus, jie pabudavojo ant Ventės Rago drūtą pilį. <br/><b>daveĩkti, </b>-ia, dàveikė. <br/>1. <span class="explanation">pabaigti daryti, dirbti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įveikti, nugalėti, nurungti: </span> </span> Aš dàveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, parmanginau. <br/>3. <span class="explanation">privarginti, prikamuoti: </span> Tai jau dàveikė mane linų rovimas. Tiek dàveikė, ka mušties ėmė. <br/>4. <span class="explanation">įgristi, įkyrėti: </span> </span> Tie mažiejie. jam kai dàveikė, tai prašo: – Bobut, tik vieną atsinešk. Teip dasìveikė tėvam [marti], teip dasìveikė kartu gyvent. <br/><b>įveĩkti, </b>-ia (į̃veikia), į̃veikė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti: </span> Arkliai pačtiniai pristojo, nė botagas nieko neįveikia. Apejau porą sykių aplink stalą, nieko negal įveĩkti, trauka sėsties, i tiek. <span class="explanation">atlikti, įvykdyti: </span> Sakau, aš toks nedrąsus, aš čia nieko neįveĩksu. Velnią inveiksì tenai an gektaro to. Tokį milžino darbą įveikei, o dabar nosį pakabinai! Podukra turėjo dirbti neįveikiamus darbus. Kiek įveikiu, tiek ir užtenka. Suvienytomis sylomis daug įveiksime. <br/>2. <span class="explanation">nugalėti, nurungti: </span> Įveikiu, pergaliu. Įveikt neprietelių. Apgalėti, pergalėti, įveikti. Miestą įveikti. Tuomi misdamys [lietuviai] teip juos. gebėję įveikti. Svietas stebėjosi iš narsumo lietuvių; jiem matėsi, kad Ringaudo kareiviai yra neįveikiamì milžinai. Eikit mintynių (imtynių, ristynių), katras katrą įveĩksit. Ką pagriebsiu, tol duosiu, kol įveĩksiu. Ir teip tas vaikas labai drūtas pastojo, kad jį nei vienas įveikt negalėjo. Jonas nedrūtas vyras, aš jį įveikiù. Tu visus įveikì, ale bitìs nevalioji. I tą marčią aš į̃veikiu. Tos bobos tą vyrą tik į̃veikė i nieko neleido jam pavogt. Arkliniai vilkai kumeliukus, teliukus pjaudavo, arklio gal neįveĩkdavo. Tai ne vienas vilkas gal buvo, kad jau į̃veikė tą jaučioką. Bet atplauks smakas šešioms galvoms, nebįveĩks karalius. Susėdo kaziruot – geria tą degtinę ir žaidžia, tas vaikinas tą velnią vis įveikia. Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pančius sudaužė ir niekad jo negalėjo įveikt. Kad kareiviai iž aukštos vietos, iž vietos, iž kalno arba iž pilies prieš neprietelius mušasi, pigai juos pergali ir įveikia. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti. Senatvia parvis stipresnė, visus į̃veika. Vyrait, tu degtienės neįveĩksi, tavi kaip šipulį įveĩks. Jei ne šalo, tai buvo geriau už šaltį įveikianti dargana su šlapiu sniegu. Trumpos birželio mėnesio naktys negreit ir ne visai įveikia saulės šviesos prisisunkusį dangų ir žemę. Per mėnesį pakartojo jis gramatiką, įveikė visas taisykles, išimtis ir nustebino savo mokytoją. Lanka į̃veika pjovėjį. Ka jau dideliu išdirbimu jas. į̃veikei, tai – gerai. Klevo neinmanoma buvo bet kuo inveĩkt, kap indžiūsta. Kirviai tižo, pjūklai lūžo i nebį̃veikė tos pušies. Ant žaginio šienas geriau džiūsta ir neiñveikia lietus. Apėmė neįveikiama baimė. Žmonės dažnai įveikia kliūtis, tik jausdamiesi tikrai įstengsią jas nugalėti. Jis įveĩkia pavojus ir sunkenybes. Jai pavyko laimingai įveikti daug didesnių ir mažesnių vargų. Norint jį. ir įveikė [Evangelijos dvasia], tai tačiau ne taip ūmai jį pergalėjo. Ana. viena tik antveĩkia pragaro pagaires. Daug su jumis gal kariauti, bet jus negalės įveikti. Antiochas jų negalėjo įveikti, bet turėjo atstoti. Velinas negal įveikti žmogaus be pavelijimo Kristaus. Heretikai … tiesos niekad bažnyčios š. visatimės pagadint, įveĩkt negali. Reikia ižveržt šarvus ir rūžias neprieteliui, kuriomis mus įveikia. Neieškok būt sūdžiu, jei negali įveikt neteisybių. Permanau, protu įveikiu. Kas save įveĩks, tam kito nereiks. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi. Kur pats velnias neįveikia, į ten bobą nusiunčia. Kas vienam nepakeliama, tas visų įveikiama. Ir uodai arklius įveikia. Mynėsi pusę valandos ir vienas antro neįsìveikė. Katras įsiveĩksiva, tas laimėsiva. Eikim veltynių, katras įsiveiksim. <br/>3. <span class="explanation">padaryti poveikį, paveikti: </span> Ka neįveĩkia šitie vaistai – kap užeina sunkumas, nežinau kur dingt. Jis. neperstoja dvasiškai įveikti jaunuomenę. <br/>4. <span class="explanation">apdirbti, paruošti sėjai (žemę): </span> </span> Dirvą įveikti. <br/>5. <span class="explanation">turėti jėgų, įstengti, pajėgti ką daryti: </span> Ji nebeį̃veikė taip daug vaikščioti. Darbą do įveikiù padaryt. Nebeįveikiù [vandens atsinešti] žiemą, tai sniego sušildau ir valgyt išsiverdu. Neįveikiù to vaiko panešt, sunkus. Jau neį̃veikia seni, tai ir neima žemės. Toks dykas par dienas, o niekas neįveĩkia jo į darbą nuvaryt. Du sykiu einam miškan, kiek įveĩkiam atsinešt – atsinešam [riešutų]. Aš jau neįveikiù malkas kapot. Aš teip pavargau, kad nei arklio nebeįveikiù nukinkyt. Žmogus vos vos į̃veikė rugius nupjauti ir susirgo. Kad aš tų arų nebį̃veiku dirbti. Aš viena neįveiksiù visų gyvulių apliuobt. Mokėm vaikus, kiek añveikėm. Tas Šliūpas įveikia važinėtis: toks senas, dar į Ameriką iškilo. Ne, sesel, tokio pusbernio prilupt jau nebeįveiksiù. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti. Negal įveĩkt nupirkt to paršo. \| Ak, ji nežinojo, kad to griovio įveikti neįmanoma – toks jis platus ir gilus. Žada žada, ale kad neįveĩkia pralyt. Žmonės, neįveikdamys šaltose trobose gyventi, netekę medžių, pradėjo kasti pelkėse velėnas šilumai ir kūlei. Vaiposi vargšai, ale tiesos neįveikia ginčyti. Jos jau nebedirbs, sako, nebeįsiveĩkia. Kaip mes čia įsiveĩksma be arklio apdirbt žemę. Gal įsiveĩksme ir vieni be talkinykų [bulves nukasti]. Aš matau, kad įsiveiksiù, tai da ir dirbu. <span class="explanation">įstengti sudoroti, apdirbti, sutvarkyti: </span> Aš jau atidirbau, aš jau neįveĩksiu tų žemių. Aš kaži ko šį metą nebį̃veiku to valdiško miško. O kitims, sako, tokias normas uždeda – negal beįveĩkti. Namų ruoša, gyvuliai – tai da man įveĩkiama, o jau prie kitų darbų nebegaliu. Karvę į̃veikiau, da šiaip teip pamelžiau. Vėtra didelė buvo ir nugriovė vieną galą – viso neį̃veikė. Vacius, prieš tai gerai užsikosėjęs, pagaliau maišą įveikia, metasi ant peties ir kurį laiką eina mėtomas į šalis. Kurių. spaustukais neįveikia, tuos dantimis kremta. Kalk geležį, kol karšta, paskui neįveiksi, mokyk vaiką, kol mažas, paskui nepriveiksi. <span class="explanation">galėti suvalgyti, išgerti: </span> Tiek daug pridėjot, kad aš vienas neįveĩksiu. Putra sūra, negal įveĩkti. Da liko mėsos, da neinveikiù. Taukų ciela bačka mun y [ra], šįmet neįveĩksiam. Neįveĩks abiejų suėst. To alaus neį̃veiku. Į̃veika dikčium gerti šnapsą. Vienu prisėdimu neįveiks visos statinės. Ką sutiksiu, tą prarysiu, ko neintveiksiù, tą paliksiu. Jau mano dantys neįveĩkia to obuolio. Jautį prarijęs, uodegos nebeį̃veikė. Gana ir vieno [balandėlio] – didelis, kad tik įsiveĩkčia. <span class="explanation">įstengti nupirkti, įpirkti: </span> Žuvis neįveikamà <span class="explanation"> (brangi) </span>. Kaina buvo jau nedidliai brangi, galėjo įveĩkti. Ką bepijokaus, ka negalia beįveĩkti. <br/>6. <span class="explanation">išlaikyti, ištverti: </span> Įveiką̃s darbininkas darbo nebijo. Esu įveikąs karštį, galiu perties. <br/>7. <span class="explanation">įvarginti, iškamuoti, nualsinti: </span> Jezau, kaip tas vaikas par dieną muni į̃veika: toks smagus i krioklys, kriupėža! Bobos juodauna iš juoko – tiek iñveikiau. \| Aš paskui akis įveikiù. Į̃veikiu, supunta koja. Reikėjo viską dirbti jau teip sunkiai, tuokart baisiai į̃veikė. Aš labai įveiktà darbų buvau, pražuvusi. Tie liūb įveĩks musintais rudinį, tie kūlimai visoki, tie mašinavonės darbai. Įveĩkdavo tie linai, kaip myti reikėjo. Su linais šeimyną liuob įveĩkti. Nėkas taip nėr įveĩkęs kaip spragilelis. Baisiai muni į̃veikė tas audimas. Rugiapjūtė į̃veikė visus. Tas terliūzijimos į̃veika motriškas. O tai labai į̃veikia tie malimai! Nėkas tiek neį̃veikė, kiek drabužių plovimas. Vežimai kriauti biškį į̃veika. Žvėdų kareiviams suvalgius grūdus, o javus ant lauko ištrypus, Žemaičiūse kilo maro liga, kuri visą mūsų pusę baisiai įveikė. Arklius į̃veikiau, kol rugius užsėjau. Pats neįsiveĩkęs, kito neįveĩksi. Neduok sunkų darbą, kad neįsiveĩktų. Esu įsiveĩkusi visą amžį bedirbdama. Par karus kiek įsìveikiau, baisu! Gerai gyvena, didliai teip i neįsìveika. Ką gi įsiveiksì – negi kūlė. Ana buvo įsiveĩkusi, kaip mamos nebuvo, nėkas nebipadėjo darbų nudirbti. Kad įsìveikiau rugius bekirsdamas! Įsìveikėt dvi dieni iš eilės po tas bulbienas. Tiek įsìveiku, teip y [ra] blogai širdie. Bijau, ka neįsiveĩktų tas muno vaikas. Įsìveikė su tais vaikiais – penkius užaugino. Įsìveikiau dikčiai su tum kūlimu. Įsìveikė jijė apie jį betūpčiodama, jį bemarydama. Arkliai par dieną įsiveĩkę, išalkę. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau. Kurs tikt už piningus šlūžija, tas … nieku čia neįsiveiks. Save neįsiveikęs, kito nevaliosi. Neveik kito, pats įsiveĩksi. <br/>8. <span class="explanation">įkyrėti, įgristi, įsipykti: </span> Iñveikė ana par tiek laiko su savo tevernojimu. Tiek į̃veikė, ka nusispjovusi išejo kitur gyventi. Įkyrėsu aš lig kraujo anai, įveĩksu i vienam, i kitam. Kap inveĩkia šitas diedas su tuo kalve! Tai iñveikė veselioj šito muzika, negal [ėj] au galva. Baisiai anos. iñveikė. Lytus veikiau pagrysta kaip šiluma, greičiau lytus į̃veika. Žiemą tamsos į̃veika. Da vis pavasarį purvas ne tiek inveĩkia kaip rudenį. Boba su liežuviu labiau į̃veika kaip vyras su kumščia. <br/><b>įveiktinaĩ</b>. Gyvolio dūsavimas įveiktinai sunkus su didžiu nuovarginimu šonų. Anas mum insìveikė. Močekai da insveĩks posūnis. Ai, kaip insveĩkia tas [vaiko] rėkimas, nor iš namų bėk. Ansìveikė ponui gaidys, anas liepė jį anmest arkliuosen. Par ilga nėr to daikto, kad neinsveĩkt. Seniau mum insveĩkdavo rugiapjūtis. <span class="explanation">išvesti iš kantrybės: </span> Nu į̃veikė vis tiek pat ana visus su savo toms ligoms. <br/>9. <span class="explanation">barant įgrasinti: </span> Liežuviais kitas kitą į̃veika žmonys. Įveikiau aš sūnų, t. y. įbaráu, prie darbo prispaudžiau. <br/>10. <span class="explanation">priversti, prispirti, prispausti. </span> <br/>11. <span class="explanation">susitvarkyti, susitarti: </span> Duok vaiku [i] valią, tai čia su juo neįsiveiksì – tik plok rūron. <br/><b>išveĩkti, </b>-ia (ìšveikia), ìšveikė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, nuveikti: </span> Neraštingas žmogus, ne ką ans tegalėjo išveĩkti. <br/>2. <span class="explanation">padaryti ką kuo (konkretų objektą): </span> Ìšveikė <span class="explanation"> (išminkė) </span> duoną kap košę. Mašina ìšveika <span class="explanation"> (iššukuoja) </span> prasčiausias vilnas. Eisiu pas kučnierių, nešiu išveĩkt <span class="explanation"> (išminkštinti) </span> kailiuką. <br/>3. <span class="explanation">išdirbti, atidirbti: </span> Aš darbadienius ìšveikiau, o tėvui nereikia. Jeigu neišsiveĩks anksčiau, tai [bus] ilga sėdėt [kalėjime]. <br/>4. <span class="explanation">paruošti sėjai (žemę): </span> Kur žemės ìšveiktos, geriau auga [javai]. Ir lauko ìšveikė iš medžio <span class="explanation"> (miško) </span>. Visur laukai išveiktì. <br/>5.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apveikti

#