aptriesti

tríesti, tríedžia (tríema), tríedė (tríedo). triẽsti.

1. sirgti vidurių paleidimu, viduriuoti: Nuo vikių arkliai didžiai triedžia. Pratrydėlis tankiai tríedžia. Triedė kregždė iš lizdo savo. Paukščiai tik tríedžia ant takų, lenda kaip smala. Runkulių gauna karvė i tríedžia. Tríedo veršiukas kai iš vamzdžio. Aštiš lauk! – papras po trobą čia tríesti. Driežgegužiai – bjaurios žolės, ka užėsi – tríesi kaip vel [nia] s. O vema, o tríeda – visi galai pasileida. Grūdo reikia [vištoms],
bulba tai nelabai, iš bado; nuo bulbos tai tik triẽdžia. Negerai vienos bulbos – pradeda triẽst [vištos],
ir duona viena negerai. Jau gerai, jau paršai nebetríedžia. Kai dantes dygsta mažam – tai labai triedžia. Liš aš susapnuoju, kad tríemu, viskas bus negerai. Užėjo noras kaip nuogam tríest. Valna triest (šikt) in savo kelnes. Jaunas beskiedi, senas betriedi. Pats trieda ir ant kito svieda. Netriesk miltais – malūnai sustos. Balta avytaitė, juodai tríema (Šakalys dega, juodi angliai griūna žemė̃n). Juodas jautis per sieną triedžia. Eik triest kiaurą butelį!. Kol priprasias pri naujo katilo (naujos šeimininkės), tríesias. teršti: Paukštis ir tai savo lizdo netriedžia.

2. be reikalo jaudintis, karščiuotis, nekantrauti: Ko čia triedì – gerk kokių vaistų. Sustvarkysim – ko čia tríedi! Sakau, netriesk, neširsk, ale paūtaryk. Be reikalo tríedai – viskas gerai išejo. Jy čia sujudino visus ir šituos [kupečius] dėt – triẽdžia triẽdžia. Da nieks nė sako, nė daro, o jy jau triẽdžia! Jau triedì, jau bijai. Nustok jau netriedus!. Tu netríeskias – viską padarysma. labai norėti, meilyti: Bobos, kur matė, tríeda, ka į liūdininkus įdėtų. Jau, prabarštėli, visi triẽdžia an šitos pievos. Gali tu čia tríest i su koja kast, o žmona nė iš vietos.

3. tuščiai, niekus plepėti: Tríedžia tríedžia ir nieko gero nepasako. Kokia čia jo kalba – tik tríedžia tríedžia kaip skystas. Tríedžia ė tríedžia boba.
ant kulnų̃ (ant síenų) tríesti labai jaudintis, rūpintis, karščiuotis: Netríesk ant kulnų̃! Kai pirmininkas pričiups, tai visi tríesim ant síenų.
aukščiaũ savę̃s tríesti vaizduoti didelį, pūstis: Ką anas tríedžia aukščiaũ savę̃.
į kélnes (į deviñtą vainìką, į rãgą, į riñkę, į sáują) tríesti (tríestis) labai, perdėtai rūpintis, baimintis, nerimauti: Tríeda į kélnes del tų metų. Jis vis taip: sėdžia sėdžia, laukia laukia, o kai čėso nebėr, tada triẽdžia ragañ. Triẽdžia devintañ vainìkan. Ko čia tríedi rãgą! O jau tas žentas triedžia į rinkę. Ka tik pamato, kad jau vokiečiai ateina, i tríedžia ant rãgą! Aš kai paimsiu į nagą, tai tu triesi į ragą. Galybes rodo, o paskui tríedžia į riñkę [dėl ligos]. Kad kas pagandint, tai tríestųs sáujon.
Zãpės pinigaĩs (ligà.
) tríesti. karščiuotis, jaudintis: Netriẽsk Zãpės pinigaĩs.
aptríesti. aptriẽsti, aptriẽdžia, àptriedė.

1. apteršti triedalais: Visą kiemą karvės aptríedė. Nutaškuoti kiaušiniai – àptriedė vištos. Bėk jau greitai pro tus medžius; ka neaptriẽstum tas kovarnis. Paukštis koks šatonas – aptríedo langą. Negana, ka musys trieda – i žvirblis aptríedęs!. Lytus ne jautis – nesuės [šieno]. – Ėsti nesuės, bet galia aptríesti (sugadinti) . Tas vienas aptriẽs sienas! Ir tas vienas aptriedžia sienas. Viena karvė triznė visą pulką aptriedžia. Viena karvė visą kaimenę aptriedžia. Ką tu atsiminsi – tu do aptriestaĩs kulnais vaikščiojai (dar buvai maža) . Su piemeniu neprasidėk: ar apries, ar aptries. Kūdikis tavo apsitríedė. Tik sustabdė, o tas i apsìtriedė iš baimės. Apstriedęs kai teliokas. Kas te be žmogus, sako, par vestuves apsítriedė užu stalo. Geras bulius (jaučias) nežiūri, kad karvė apsitriedus.

2. pajėgti padaryti, aprėpti: Vieną dieną neaptríesi visko. Apsiėmei tokį daržą, o ar aptríesi?
ištríesti, ištriẽsti, ištriẽdžia, ìštriedė.

1. viduriuojant su išmatomis pašalinti: Ka triedau, ką grobų neištríedau. Meška iš išgąsčio ištríedė su visom žarnom. Nebeturiu sveikatos, ìštriedžiau sveikatą.

2. kurį laiką triesti, viduriuoti: Apsivalgęs žaliumynų, dvi dieinas ištríedė be perstogės.

3. išleisti, išeikvoti: Lygu gavo algą, tujau ištríedo. Ištaškė, ištríedo tus piningus i paliko be nėko. Į minutą ir ištríeda viską.

4. išbyrėti: Tik sukrutinai – ir išbira [kviečiai]; tridžiai vadindavo – tuoj išsitriẽdžia, ir gatava.
kaĩp ištríestas plonas, laibas: Kai spyna (sudžiūvusi) buvo, tos kojos kaĩ ištríestos.
piemeñs trỹdalo (krẽkenos.
) neištríedęs.
vélnio riẽstas ir ištríestas. Boba vélnio riestà ir ištríesta.
nutríesti, nutriẽsti, nutriẽdžia, nùtriedė.

1. apteršti, nubjauroti triedalais: Varyk tuos ančiukus, ba visą kiemą nutríes. Žąsų vieną metą turėjom, – nūšika, nutríeda: ne gyvoliuo papjauti, ne kiaulei. Ta vel [nia] s atejo sena [karvė],
nutríedė keli. Na, ir pasakei – kap karvė nutríedei. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė. Toliau nutríeda kaip mato (daug nori) .

2. nusituštinti triedalais: Po vaistų išgerk alaus, tai nusitriẽsi kai paršas.

3. triedžiant nueiti: I pastininkavo paskiau jau ka prisivalgė, ta nutríedė lig pat Rietavo.

4. kurį laiką triesti: Kad tu šimtą metų gyventum, kitą šimtą nusitríestum!

5. nusilpti, nusibaigti beviduriuojant: Veislinės kiaulės nusitríes, tos žemės ka priės. Staseli, tu triesi triesi i nusitríesi. Nusitríedusios (suvargusios) čystai tos mergos.

6. netvarkingai, bet kaip išdraikyti, nubarstyti: Išėjo ir neklausęs nùtriedė visą lauką vienom avižom. Kaip čia pjauni, nei pradalgių, nei niek – nutríesta par visą pievą.

7. nušnekėti, nuskiesti: Jau tu nutríedei kažin ką. Kalbėjai kalbėjai ir ant galo nùtriedei. Nėr ko da jos labai klausyt, ba ana per daug ir nutriẽdžia. Nùtriedei kap prūsas nuo tilto.
patríesti. patriẽsti, patriẽdžia, pàtriedė.

1. betriedžiant sunykti, sublogti, nusibaigti: Paršeliai čyst pasitríedo. Višta tą. parmynė, pasitríedo nabagelis. Tos bulvės pasitríedusios, brandumo neturia. Paseno merga – ubagui, pasitríedo veršis – kunigui.

2. bet kaip, retai pabarstyti, pasėti: Sėklos pristigo, tai tik bet patriedė. Geltonąją kielę artojas patríedė (kielių atsiranda, kai pradedama arti) .

3. susirūpinti: Toks pasitríedęs – riūkia ir riūkia (skundžiasi, inkščia) .

4. tuščiai pasakyti, pašnekėti: Ką kokia boba patriẽs, tu ir klausysi!
partríesti.

1. labai įsividuriuoti: Jau senelis visai parsitríedęs. Ką tu parsitríedusį daiktą da veži! Parsivežėm buliuką parsitríedusį, tuoj būtų stipęs.

2. pareiti baiminantis: Partríedė namo iš lauko.
pérsitriesti, persitríesti; sulysti, suvargti beviduriuojant: Pársitriedus ir valgyt nebeina. Pársitriedęs kai arklys nuo žolės.
pratríesti. pradėti viduriuoti.
pritríesti. pritriẽsti, pritriẽdžia, prìtriedė. pribjauroti, priteršti triedalais: Katė, peleną pritríedusi, trainos. Nelaid' (nemelžk) karvių ant kiemo, bo pritriẽs. Kelnias pritríedė vaikas. Kad suskrebėt [kas naktį],
tai pritriẽst [ų] kelnias. Susmagojau (suklimpau) šūduosna – pritríesta [karvės] tvarte. Lapė tą kukulėlį išgriaužus – minkštimą iškabinus, pritriedus vidurį ir užtaisius. Kas iš tavo aukso žiedo, kad lopšelį jau pritriedė (gimė vaikas) . prišiukšlinti: Ne drabužių neišplovė, visos kertės pritríestos.
sutríesti, sutriẽsti, sutriẽdžia, sùtriedė.

1. tuštinantis suteršti skystomis išmatomis: Padėsi žolę karvei, tai sumuš, sutriẽs.

2. suviduriuoti: Poneli muno, muno ožkelė (žmonelė) mocniai sutríedė, ryto nėkaip negalėsu ateiti rugių pjauti. susidergti: Kap ėm [ė] malt (mušti), šuoj i sustríedė. Vienam kai griebė, tas susitríedė. Laksto kaip susitríedęs. Kad kalikė nebūtų susitriedusi, būtų zuikį sugavusi.

3. niekus taukšti, plepėti.

4. prastas, netikęs, nevykęs: Kokis tavo sùtriestas reikalas?!. Ee, kokia boba susitríedus dviračiu važiuoja, o aš nepavažiuosiu?! Paršiukai kad susitríedę!
užtríesti.

1. užteršti triedalais: Klizmas bobom daro – ažtriẽs visą Vilnių. Visą ūlyčią gyvis buvo ažtríedę. Užtríedžiu tau!

2. užsikarščiuoti: Užtriẽdžia ir padaro daug klaidų. Kad tu čia ažtríesi, ta ir klausis tavęs kas!.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tríesti, </b>tríedžia (tríema), tríedė (tríedo). triẽsti. <br/>1. <span class="explanation">sirgti vidurių paleidimu, viduriuoti: </span> Nuo vikių arkliai didžiai triedžia. Pratrydėlis tankiai tríedžia. Triedė kregždė iš lizdo savo. Paukščiai tik tríedžia ant takų, lenda kaip smala. Runkulių gauna karvė i tríedžia. Tríedo veršiukas kai iš vamzdžio. Aštiš lauk! – papras po trobą čia tríesti. Driežgegužiai – bjaurios žolės, ka užėsi – tríesi kaip vel [nia] s. O vema, o tríeda – visi galai pasileida. Grūdo reikia [vištoms], bulba tai nelabai, iš bado; nuo bulbos tai tik triẽdžia. Negerai vienos bulbos – pradeda triẽst [vištos], ir duona viena negerai. Jau gerai, jau paršai nebetríedžia. Kai dantes dygsta mažam – tai labai triedžia. Liš aš susapnuoju, kad tríemu, viskas bus negerai. Užėjo noras kaip nuogam tríest. Valna triest (šikt) in savo kelnes. Jaunas beskiedi, senas betriedi. Pats trieda ir ant kito svieda. Netriesk miltais – malūnai sustos. Balta avytaitė, juodai tríema (Šakalys dega, juodi angliai griūna žemė̃n). Juodas jautis per sieną triedžia. Eik triest kiaurą butelį!. Kol priprasias pri naujo katilo <span class="explanation"> (naujos šeimininkės), </span> tríesias. <span class="explanation">teršti: </span> Paukštis ir tai savo lizdo netriedžia. <br/>2. <span class="explanation">be reikalo jaudintis, karščiuotis, nekantrauti: </span> Ko čia triedì – gerk kokių vaistų. Sustvarkysim – ko čia tríedi! Sakau, netriesk, neširsk, ale paūtaryk. Be reikalo tríedai – viskas gerai išejo. Jy čia sujudino visus ir šituos [kupečius] dėt – triẽdžia triẽdžia. Da nieks nė sako, nė daro, o jy jau triẽdžia! Jau triedì, jau bijai. Nustok jau netriedus!. Tu netríeskias – viską padarysma. <span class="explanation">labai norėti, meilyti: </span> Bobos, kur matė, tríeda, ka į liūdininkus įdėtų. Jau, prabarštėli, visi triẽdžia an šitos pievos. Gali tu čia tríest i su koja kast, o žmona nė iš vietos. <br/>3. <span class="explanation">tuščiai, niekus plepėti: </span> Tríedžia tríedžia ir nieko gero nepasako. Kokia čia jo kalba – tik tríedžia tríedžia kaip skystas. Tríedžia ė tríedžia boba. <br/><b> ant kulnų̃ (ant síenų) tríesti</b> <span class="explanation">labai jaudintis, rūpintis, karščiuotis: </span> Netríesk ant kulnų̃! Kai pirmininkas pričiups, tai visi tríesim ant síenų. <br/><b>aukščiaũ savę̃s tríesti</b> <span class="explanation">vaizduoti didelį, pūstis: </span> Ką anas tríedžia aukščiaũ savę̃. <br/><b>į kélnes (į deviñtą vainìką, į rãgą, į riñkę, į sáują) tríesti (tríestis) </b> <span class="explanation">labai, perdėtai rūpintis, baimintis, nerimauti: </span> Tríeda į kélnes del tų metų. Jis vis taip: sėdžia sėdžia, laukia laukia, o kai čėso nebėr, tada triẽdžia ragañ. Triẽdžia devintañ vainìkan. Ko čia tríedi rãgą! O jau tas žentas triedžia į rinkę. Ka tik pamato, kad jau vokiečiai ateina, i tríedžia ant rãgą! Aš kai paimsiu į nagą, tai tu triesi į ragą. Galybes rodo, o paskui tríedžia į riñkę [dėl ligos]. Kad kas pagandint, tai tríestųs sáujon. <br/><b>Zãpės pinigaĩs (ligà</b>. <br/><b>) tríesti</b>. <span class="explanation">karščiuotis, jaudintis: </span> Netriẽsk Zãpės pinigaĩs. <br/><b>aptríesti</b>. aptriẽsti, aptriẽdžia, àptriedė. <br/>1. <span class="explanation">apteršti triedalais: </span> Visą kiemą karvės aptríedė. Nutaškuoti kiaušiniai – àptriedė vištos. Bėk jau greitai pro tus medžius; ka neaptriẽstum tas kovarnis. Paukštis koks šatonas – aptríedo langą. Negana, ka musys trieda – i žvirblis aptríedęs!. Lytus ne jautis – nesuės [šieno]. – Ėsti nesuės, bet galia aptríesti <span class="explanation"> (sugadinti) </span>. Tas vienas aptriẽs sienas! Ir tas vienas aptriedžia sienas. Viena karvė triznė visą pulką aptriedžia. Viena karvė visą kaimenę aptriedžia. Ką tu atsiminsi – tu do aptriestaĩs kulnais vaikščiojai <span class="explanation"> (dar buvai maža) </span>. Su piemeniu neprasidėk: ar apries, ar aptries. Kūdikis tavo apsitríedė. Tik sustabdė, o tas i apsìtriedė iš baimės. Apstriedęs kai teliokas. Kas te be žmogus, sako, par vestuves apsítriedė užu stalo. Geras bulius (jaučias) nežiūri, kad karvė apsitriedus. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti padaryti, aprėpti: </span> Vieną dieną neaptríesi visko. Apsiėmei tokį daržą, o ar aptríesi? <br/><b>ištríesti, </b>ištriẽsti, ištriẽdžia, ìštriedė. <br/>1. <span class="explanation">viduriuojant su išmatomis pašalinti: </span> Ka triedau, ką grobų neištríedau. Meška iš išgąsčio ištríedė su visom žarnom. Nebeturiu sveikatos, ìštriedžiau sveikatą. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką triesti, viduriuoti: </span> Apsivalgęs žaliumynų, dvi dieinas ištríedė be perstogės. <br/>3. <span class="explanation">išleisti, išeikvoti: </span> Lygu gavo algą, tujau ištríedo. Ištaškė, ištríedo tus piningus i paliko be nėko. Į minutą ir ištríeda viską. <br/>4. <span class="explanation">išbyrėti: </span> Tik sukrutinai – ir išbira [kviečiai]; tridžiai vadindavo – tuoj išsitriẽdžia, ir gatava. <br/><b> kaĩp ištríestas</b> <span class="explanation">plonas, laibas: </span> Kai spyna <span class="explanation"> (sudžiūvusi) </span> buvo, tos kojos kaĩ ištríestos. <br/><b>piemeñs trỹdalo (krẽkenos</b>. <br/><b>) neištríedęs</b>. <br/><b>vélnio riẽstas ir ištríestas</b>. Boba vélnio riestà ir ištríesta. <br/><b>nutríesti, </b>nutriẽsti, nutriẽdžia, nùtriedė. <br/>1. <span class="explanation">apteršti, nubjauroti triedalais: </span> Varyk tuos ančiukus, ba visą kiemą nutríes. Žąsų vieną metą turėjom, – nūšika, nutríeda: ne gyvoliuo papjauti, ne kiaulei. Ta vel [nia] s atejo sena [karvė], nutríedė keli. Na, ir pasakei – kap karvė nutríedei. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė. Toliau nutríeda kaip mato <span class="explanation"> (daug nori) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nusituštinti triedalais: </span> Po vaistų išgerk alaus, tai nusitriẽsi kai paršas. <br/>3. <span class="explanation">triedžiant nueiti: </span> I pastininkavo paskiau jau ka prisivalgė, ta nutríedė lig pat Rietavo. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką triesti: </span> Kad tu šimtą metų gyventum, kitą šimtą nusitríestum! <br/>5. <span class="explanation">nusilpti, nusibaigti beviduriuojant: </span> Veislinės kiaulės nusitríes, tos žemės ka priės. Staseli, tu triesi triesi i nusitríesi. Nusitríedusios <span class="explanation"> (suvargusios) </span> čystai tos mergos. <br/>6. <span class="explanation">netvarkingai, bet kaip išdraikyti, nubarstyti: </span> Išėjo ir neklausęs nùtriedė visą lauką vienom avižom. Kaip čia pjauni, nei pradalgių, nei niek – nutríesta par visą pievą. <br/>7. <span class="explanation">nušnekėti, nuskiesti: </span> Jau tu nutríedei kažin ką. Kalbėjai kalbėjai ir ant galo nùtriedei. Nėr ko da jos labai klausyt, ba ana per daug ir nutriẽdžia. Nùtriedei kap prūsas nuo tilto. <br/><b>patríesti</b>. patriẽsti, patriẽdžia, pàtriedė. <br/>1. <span class="explanation">betriedžiant sunykti, sublogti, nusibaigti: </span> Paršeliai čyst pasitríedo. Višta tą. parmynė, pasitríedo nabagelis. Tos bulvės pasitríedusios, brandumo neturia. Paseno merga – ubagui, pasitríedo veršis – kunigui. <br/>2. <span class="explanation">bet kaip, retai pabarstyti, pasėti: </span> Sėklos pristigo, tai tik bet patriedė. Geltonąją kielę artojas patríedė <span class="explanation"> (kielių atsiranda, kai pradedama arti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">susirūpinti: </span> Toks pasitríedęs – riūkia ir riūkia <span class="explanation"> (skundžiasi, inkščia) </span>. <br/>4. <span class="explanation">tuščiai pasakyti, pašnekėti: </span> Ką kokia boba patriẽs, tu ir klausysi! <br/><b>partríesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai įsividuriuoti: </span> Jau senelis visai parsitríedęs. Ką tu parsitríedusį daiktą da veži! Parsivežėm buliuką parsitríedusį, tuoj būtų stipęs. <br/>2. <span class="explanation">pareiti baiminantis: </span> Partríedė namo iš lauko. <br/><b>pérsitriesti, </b>persitríesti; <span class="explanation">sulysti, suvargti beviduriuojant: </span> Pársitriedus ir valgyt nebeina. Pársitriedęs kai arklys nuo žolės. <br/><b>pratríesti</b>. <span class="explanation">pradėti viduriuoti. </span> <br/><b>pritríesti</b>. pritriẽsti, pritriẽdžia, prìtriedė. <span class="explanation">pribjauroti, priteršti triedalais: </span> Katė, peleną pritríedusi, trainos. Nelaid' <span class="explanation"> (nemelžk) </span> karvių ant kiemo, bo pritriẽs. Kelnias pritríedė vaikas. Kad suskrebėt [kas naktį], tai pritriẽst [ų] kelnias. Susmagojau <span class="explanation"> (suklimpau) </span> šūduosna – pritríesta [karvės] tvarte. Lapė tą kukulėlį išgriaužus – minkštimą iškabinus, pritriedus vidurį ir užtaisius. Kas iš tavo aukso žiedo, kad lopšelį jau pritriedė <span class="explanation"> (gimė vaikas) </span>. <span class="explanation">prišiukšlinti: </span> Ne drabužių neišplovė, visos kertės pritríestos. <br/><b>sutríesti, </b>sutriẽsti, sutriẽdžia, sùtriedė. <br/>1. <span class="explanation">tuštinantis suteršti skystomis išmatomis: </span> Padėsi žolę karvei, tai sumuš, sutriẽs. <br/>2. <span class="explanation">suviduriuoti: </span> Poneli muno, muno ožkelė <span class="explanation"> (žmonelė) </span> mocniai sutríedė, ryto nėkaip negalėsu ateiti rugių pjauti. <span class="explanation">susidergti: </span> Kap ėm [ė] malt <span class="explanation"> (mušti), </span> šuoj i sustríedė. Vienam kai griebė, tas susitríedė. Laksto kaip susitríedęs. Kad kalikė nebūtų susitriedusi, būtų zuikį sugavusi. <br/>3. <span class="explanation">niekus taukšti, plepėti. </span> <br/>4. <span class="explanation">prastas, netikęs, nevykęs: </span> Kokis tavo sùtriestas reikalas?!. Ee, kokia boba susitríedus dviračiu važiuoja, o aš nepavažiuosiu?! Paršiukai kad susitríedę! <br/><b>užtríesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užteršti triedalais: </span> Klizmas bobom daro – ažtriẽs visą Vilnių. Visą ūlyčią gyvis buvo ažtríedę. Užtríedžiu tau! <br/>2. <span class="explanation">užsikarščiuoti: </span> Užtriẽdžia ir padaro daug klaidų. Kad tu čia ažtríesi, ta ir klausis tavęs kas!.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.