aptrepsėti

trepsė́ti, trèpsi (trèpsia. trèpsti), -ė́jo.

1. mušti koja žemėn, tankiai trypti: Ans nušalęs trepsi su viena koja. Trepsti kojomis. Kojomis trepsė́ti. Ji kalba rūsčiai, trepsė́dama. Iš pradžių šokėjai trepsėdami paeina į vieną ir į kitą pusę, paskui vienas kitam poroje graso [šokdami klumpakojį]. Kieme trepsi prie šulinio brolių girdomi arkliai. Pradėjo trepsė́t, kad skamba [tuštuma po žeme]. Karvė jau teliuosis – trèpsi. Piktas, neit trèpsi iš piktumo. Trèpsi senis, pyksta. Eina [vaikaitis],
kojytėmi trèpsi. Trèpsi i dejuoja, tuoj prišlapis kelnes. Su naujais čebačiukais mama eina i trèpsi. Tai gražu, kad trèpsi šokdami. Žiūri – tiktai pilna dūmų kambaryje ir kažin kas trepsi, bet ji nieko nemato. Trèpsi su koja kaip avelė šunį pamačius. Palaikyk žirgelį, kad nė netrepsė́tų. Uliavojo paukštužiai su kojom trepsė́dami, su sparnais plesčiodami. Įsigėręs i trèpsi kap ėrukas. Be smuiko nešoksi, be batų netrepsėsi. Širdžia gedėk, koja trepsėk. Du bėga, du vejasi, o keturi trèpsi. šokti: Kaip pagėrę, tai visi šoką, trèpsią. Dabar nežinai, katras su katra trèpsi, vienas vienam kampe šoka, kitas kitam. Tos didelės klumpės vestuvės' trepsė́ti. Trepsė́k trepsė́k, brolužėli, dar gali trepsė́tie, gero jukto kamašukai dar gali turėtie. Svočiutė aslo [je] trepsė́jo, svoteliai labai smūtnėjo.

2. mindžiukuoti, trypinėti: Trepsė́ti vietoje. Dabar tylu, nieko nėr, niekas nètrepsi až durų, nieko nebijom. Trepsią̃s vis, trepsią̃s, o vidun neina. Ko trepsì, ar nenustovi vietoj?! Atsisėsk nors netrepsė́jęs! Tas. trepsėj [o] trepsėj [o],
mislij [o] mislij [o] – nežino, kas sakyt. Trepsi kap avis vilką pamačius. Trèpsi kaip avis į uodegą įkirpta. Trepsi kaip ožys (ožka) ant ledo. Ko trepsì kaip kuilys ant pervazo? nerimti, nenustygti: Trepsė́ [jo],
kad greičiau išvažiuot. Jau burokų mašina trèpsi (vairuotojas ragina greičiau sumesti burokus) . Mūs ūlyčioj Jonas vis trepsė́jo ženyties. Ko tu te trepsì kap šuva an šalnos?! pataikaujamai tūpčioti, suktis, sukinėtis: Da ir jis apie taũ trepsė́jęs, ale jam da ne laikas buvęs [vesti]. Jau tiek trepsė́jai apie tą dėdę, o nieko nepešei. Jaunos buvom gražios, bernai trepsė́jo aplink. Alvite, po staklelių, dvi višteli kveksi, penki šeši bernužėliai apie mane trèpsi.

3. skleisti trypimo garsą: Batai trepsi, naginės čiukši, bešokant ant grindų.

4. smulkiais žingsneliais eiti, minti; pamažu vaikštinėti: Trèpsi trèpsi – vis ant vietos. Vietoj trèpsi – nei ėjimas, nei stovėjimas. Seniau būdavo nemožna per geležis perlipt, dabar visi trèpsia dyki. Mineikienė pykčiu netverdama trepsėjo pirma, šlamėdama šilko rūbeliu.

5. lėtai vaikščiojant darbuotis, ruoštis, po truputį tvarkytis: Ką veiks: bètrepsi apie namus. Jis nenurimsta vieto [je]:
trèpsi ir trèpsi aplinkui. Atšilo, tai trepsiù bètrepsiu (dirbinėju apie namus) . Trepsėk ir trepsėk kasdien apkabinus šluotą. Kai trepsė́t po gryčią tai trepsiù, o nešt – tai jau nelabai. Trèpsi trèpsi bobos ir nieko nepadaro. Krautuvėj tai kojų gerų reikia: trepsė́k ir trepsė́k. Mano metų kai sulauksi, kažno ar teip trepsė́si! Miesčionkėlė – trèpsi trèpsi, kokis te jos darbas! Kad tu tep trepsė́tai anta senystos! rūpintis, prižiūrėti, apeiti: Jau apie seną reikia trepsė́t. Aš trepsiù apie gyvulius, apie žąsiokus. Tu trepsė́ [ja] i trepsė́ [ja] i apie gyvulius, ė gyvuliai alkani.
aptrepsė́ti, àptrepsi (àptrepsia), -ė́jo

1. trepsint nusikratyti, nusidaužyti: Apsitrepsėk sniegą nuo kojų.

2. apeiti šokant, muzikuojant: Kai rinko labarytį (mokestį už keltuvių ryto muziką) , tai visus apšoko, aptrepsė́j [o].

3. apruošti, apeiti: Kol apìtrepsiu visus gyvulius, ir praeina diena. Apie namus ji apìtrepsi. Senis visą dvarą apìtrepsi. Viską aptrepsė́ję galėsim gult.
atitrepsė́ti, atìtrepsi (atàtrepsia. atatrèpsi), -ė́jo.

1. trepsint ateiti: Kas gi dabar čia teip vėlai dar atitrepsi? Jau ir vyrai atìtrepsi. Tai vėl atàtrepsi. ko gi da nori? Tai da ta Magdutė jau kada atìtrepsi į Pilviškius.

2. trepsint sušildyti: Tu žiūrėk, judink pirštus klumpėse, o tai sustings – neatitrepsėsi.

3. pakankamai prisišokti.
įtrepsė́ti, į̃trepsi (į̃trepsia), -ė́jo.

1. trepsint įeiti: Vyrai į̃trepsi pirkion. Atgalia ranka braukdama nuo veido lietaus lašus į vidų įtrepsi Šlekienė.

2. įnikti, įsileisti trepsėti.
ištrepsė́ti, ìštrepsi, -ė́jo

1. praleisti kurį laiką trepsint: Vasarą nematai, kada praeina [laikas]:
pardien ištrepsi, atlieka jau kulnai toli (labai pavargsti) . Visą dieną ištrepsė́jot.

2. pakankamai prisivaikščioti, prisitrepsėti.

3. trepsint išeiti: Negražu buvo ištrepsė́t be galo (nesulaukus pabaigos) . Nežinau, kur ji čia ištrepsė́jo.

4. trepsint išmindžioti, ištrypti.

5. trepsint suteršti.

6. trepsint ko pasiekti: Trepsėk netrepsėk, vis tiek nieko neištrepsė́si.
nutrepsė́ti, nùtrepsi, -ė́jo

1. trepsint nukratyti, nudaužyti (ppr. sniegą, nešvarumus): Kam eini į trobą snieginoms kojoms, nutrepsė́k an prygrindo. Nusitrepsėk kojas lauke, kam neši purvus į vidų?!

2. trepsint nueiti, nubėgti, nujoti: Per bažnyčią boba trep trep trep ir nutrepsė́jo. Keli raiteliai nutrepsė́jo keliu. Galiu nutrepsė́t ir į parduotuvę. Tiesiai tiesiai par pievą ir nutrepsė́sit. Norėdama sužinoti, kaip atrodo, tuoj nutrepsėjo prie veidrodžio.

3. nuvargti trepsint, darbuojantis stačiomis: Nieko dora nepadirbau, o jau nusitrepsė́jau. Nusitrepsė́jau per dieną. Per visą rytą nusitrepsė́jau.

4. trepsint numindžioti, nuteršti: Atslinko permirkęs, nutrepsėtais pusbačiais. Brista, šokta, šokinėta – vainikėlis nutrepsėta.

5. trepsint įveikti, atlikti: Tokį kelią nutrepsėjai. nušokti, atšokti: Vestuves šaunias nutrepsė́jom. įveikti (imtynėse): [Blaivą] sunkiai įveikia, o įgėrusį lengvai nutrepsė̃s.
patrepsė́ti, pàtrepsi (pàtrepsia), -ė́jo.

1. kiek trepsėti, stuksėti: Patrepsė́k su batais, su naginėmis pačiuksėk. Gerai patrepsė́tum, tavęs klausytų. Insisuka tan auksan, tyčiom pàtrepsi papadėm; tas auksas prilimpa. Patrepsė́k gerai, ir išbėgs katės. Patrepsė́k – greičiau sušils kojos. Ale nepaspėjau aš patrepsėt, kaip mano čebatukų pabiro tik šmotai. Per dvarelį tykiai ėjau, pas dureles patrepsėjau. Visi sukasi pasitrepsėdami vienon pusėn. trepsint kiek pašokti: An proanūkės veseilios neatbūtinai būtau – nor patrepsė́tau! Ka ir sėdėdama, ale patrepsė́tau. Gauna garmošką, pagroja i pàtrepsi visi. Šok, sesute, patrepsėk, čebatėlių negailėk.

2. kiek žingsniuoti, mindžiukuoti vietoje.

3. kiek padirbėti, pasiruošti: Išlipus iš lovos da kiek pàtrepsiu. Gal reiks duot atsigert, pàtrepsia ir jis apie alų.
partrepsė́ti, par̃trepsi (par̃trepsia), -ė́jo. trepsint pareiti: Kelio daug, saulė neaukštai, tai, kol partrepsė́siu namo, ir sutems. Jonas jau partrepsė́jo iš bažnyčios.
pértrepsėti. trepsint suavėti: O jūsų brolyčiukas tai jau pasenėjęs, dešimti kamašėliai – ir tie pertrepsėti.
pratrepsė́ti, pràtrepsi (pràtrepsia), -ė́jo. praleisti trepsint, pamažu dirbant: Visą dieną pratrepsė́jau. Du teliuku, du paršiuku turi, gyvulių turi – teip ir pràtrepsi.
pritrepsė́ti, prìtrepsi (prìtrepsia), -ė́jo

1. trepsint nuteršti: Vaikai par savaitę visus stalus ir suolus prìtrepsi.

2. trepsint, vaikščiojant, ruošiantis privargti: Prisitrepsė́jom per dieną.
sutrepsė́ti, sùtrepsi (sùtrepsia), -ė́jo

1. trumpai pritrepsėti: Visi šoka du dvigubuosius žingsnius į scenos gilumą ir sutrepsi. Kai sùtrepsi, tai kituokart i skyla [medpadžiai]. Tik sùtrepsi tėvas – vaikai kaip šventi. Meška, gulėdama an lovos, … liepė sutrepsėt ir nuvaikyt pelytę. Jam bešylant tamsumoj kažin kas sutrepsėjo, jis šovė ir nušovė laukinę ožką. Kad sutrepsėtų bėras žirgelis, kad sujudintų pilką žemelę. Žirgas sutrepsė́jo, balnas pasvyrėjo. Per dvarelį tykiai ejau, an gonkelių sutrepsėjau. An žirgelio sėdau, žirgas sutrepsėjo, žalių rūtų vainikėlis ugnin įriedėjo.

2. sunešti, sugabenti, parūpinti: [Vyras] viską suneša, sùtrepsi, tai jai lengviau.
užtrepsė́ti, ùžtrepsi (ùžtrepsia), -ė́jo

1. pradėti trypti, trepenti: Kaip Jurgis užtrepsė́jo atsistojęs, tai visi išlakstė. Aš jam užtrepsė́siu!

2. užsinorėti, užsigeisti: Užsitrepsė́j [o] iš karto tos žemės, o paskui nei vienas nenupirko.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptrepseti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x