aptrenkti

treñkti, -ia, -ė.

1. su labai smarkiu garsu mušti, daužti. Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia. Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau. Tiktai žibt, tik medis plumpt, tai, sakau, gal treñkė jin, sako, kad ne. Perkūnas treñkė į medį. Gal jau artie treñkė, kad net ugnis paspylė. Sužaibav [o] i ka treñkė, ko langai neišbyrė [jo]. Vieną kartą treñkė visai arti manęs. Treñkė, net siena sudrebėjo, mės net numirėm. Nelabai treñkė – pliaukšterėjo biškį, girdžiu – rėksmas (kažką nutrenkė) . pataikyti mušant. Griaustinis treñkė į medį. Ka treñkė perkūnija į tą ąžuolą, suskaldė. Ka į kurį medį perkūnija treñka, išeina į miženas. Tų namų perkūnas netreñks. Vienas buvo [perkūno] treñktas šuva, tai labai bijojo. Čiut spėjo paeit kelis žingsnius, ka treñks tam eliksniu [i]. Vienan galan treñkė, o kitan užsidegė [klojimas]. Nesėdėk languos, a tai treñks. Kodėl perkūnas netrenkia šio pasaulio, jei išgali, dulkėmis nepaverčia?! Mano žodžiai trenkia kaip perkūnas. Nelaimė trenkė kaip graustinė, sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys. Kad tave perkūnas trenktum negriovęs! Kad tave žieminis perkūnas trenktų! Kad jį perkūnas treñktų, tą šaltį! Kad perkūnas trenktų į visą jų lizdą! Kad jį griauzmas trenktų̃, tokį vagį! Treñk tave galas! Einam! Kad jo ir perkūnas netreñkia! Kad jau, Dieve, nedavei karvės, tai tegul perkūnas trenkia ir ožką. Į žemaitį perkūnas niekumet netrenka. Nei jį giltinė pjauna, nei perkūnas treñkia. Tankiai žaibuoja, tiktai netrenkia. krėsti. Nekišk nagų prie elektros – treñks. kelti stulbinantį įspūdį: O paskui trenkė vieną rytą žinia: „Vilties“ klubas uždarytas, yra areštuotų.

2. griausmingai sudundėti, sugriaudėti: Treñks minos, vos gyvas liksi. Kad treñkė kaip iš armatos, mažne ir ausys apkurto. dundėti, griaudėti: Nubudom, kad jau langų nebėra, durų, ir niekas nebetreñkia. Kas te trenkia, kas te pyška po žalią girelę. Tas devyngalvis jau junta, kad treñkia žemė. garsiai, kurtinančiai (su) aidėti. Muzika trenkė puikios nakties vidury. Prieplaukoje prie senutės Vytauto bažnyčios trenkė dūdų orkestro maršai. gausti, ūžti: Ale kad Salamiesčio vargonai užsikišę, teipgi duslūs, seniau kas užgros, tai treñkia bažnyčia. Kad pasiuto jaučiai rėkt nesavais balsais, tik pyška, treñkia, ūžia visa ferma. | O kad įėjo Jėzus ing namus ano kunigaikščio ir išvydo vamzdinykus ir minią tetrenkiančią. Ūžia, treñkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia. bilsčioti, trinkčioti, dardėti: Par stotį čia pristabdo, ne tiek treñkia [traukiniai]. Tiek treñkia, tiek ūžia tos mašinos – nepatinka ma [n]. Visgi užgirsiu kur trenkiant su rateliais ir eisiu tan balsan ir susitiksiu. Prasidėjo akmenimis grįstas kelias, mūsų vežimai trenkė, tarškėjo. triukšmauti: Vaikai treñkia, laksto po trobą. Savo vaikų jau neapsiklausom, o kai da sueina kaimynų, tai tik treñkia, bilda. Vaikai treñkė, alasijo, net nusbodo.

3. staigiai, stipriai suduoti (ppr. su garsu), kirsti, daužti: Vis trenk ir dauž. Jis galva į sieną treñkė. Treñkti ranka, kumščiu į stalą. Treñkti sau į krūtinę. Kad tik nesupančioji [karvės],
treñkia kelius kartus ir ištraukia kuolą. Į geležį treñk tei [p],
i ta lūžta, o čia žmogus! suduoti uždarant, smarkiai užverti, užvožti (ppr. duris): Tortas ka kepi, negali duris treñkti, suzmenga. Treñkia duris, net vaikas suburzda. Dėdė Mikas, durim trenkęs, nužingsniavo pro palanges. Treñkė skrynę, neprileido pri audeklų. mušti, įkirsti, sudrožti: Trenk į kuprą su kumste, teeinie zurnydamas. Treñkti kam akmeniu į galvą. Danutė trenkia jam per ausį ir nubėga. Ka treñktumėt mane, ir ištikšč. Kaip treñksiu, tai žinosi! Kogi steni po perkūnais!? Ona akies mirksnyj [e],
įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį. Prie gelžkelio pylimo trys kasėjai staigiai mirė saulės trenkti.

4. staigiai, stipriai bloškiant suduoti į ką: Nelūžta – treñk į žemę, mažu luš. Vėtra laivą treñkė į uolą. Aš tą palivoną ka trenkiaũ į akminą, tik šukės liko. Perpykęs mozūras išnešė laukan tą dyną, kaip trenks int akmenį, … zuikis pašokęs – bėgt. Trenkia piktai verpstį į sieną. Užeina skaudėti, nors galvą treñk į sieną. Automobilis treñkėsi į medį. Eidamas kai trenkiaũs stulpan, net akỹs sužaibavo. Čia toks Pilypaitukas iš Smalgių, girtas lėkė motociklu ir trenkėsi į autobusą. koja suduoti (treptelėjant ar spiriant): Kaip te mes vienas kitas susijuokėm, tai kad treñkė koja padlagan [mokytojas]. I vis su ta basoja [koja] treñka į žemę. Arklys nekantriai prunkščia, trenkia užpakalinėm kojom ir uodega daužo šonus. daužyti, trankyti: Pradėjo treñkt durysan, Liucijon, kelkis! | Kelias, kad jį mėgina treñkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka. kratyti: Ratai treñkia. Nebekrato, nebetreñkia važiuojant. | Kaip greit paleido, kaip ratai trenkė per tais šaknis, dugninė nulūžo, pametė pinigus.

5. blokšti nuo savęs, stumti šalin: Kaip čiupo už kalnieriaus, kaip treñkė an grindų! Kad aš taũ treñksiu iš tų rogių! Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo. Kai ją treñkė į vidurį aslos [nuomaris]. Staigiai atsilenkiu, in šoną treñkia mane. | Reikėjo vėl iš kluono treñkt [sukaitusį šieną]. Prisikėlęs smertį trenkė, viernuosius savo aplankė. Netrenk Dievą medžiuosna. Ką tu pririši: anos. iš rankų treñkas i tik mauna numie. Vežimą veržė ir treñkės aukštielnioka. Tuomsyk išrovė kelmą ir trenkėsi kaip perkūnija į marias.

6. smarkiai mesti, sviesti: Paims bulbę, pakels, vėl atgal bliūdan meta, treñkia, ot kiaulė! Pusę viščioko parnešiau [iš kulinarijos],
dvokia – ka trenkiaũ šunim. Klumpes trenkeĩ po laška ir vaikščioji basa. Nusivilkęs trenkė į žemę savo striukę ir dar nusivalė į ją kojas. Velnias kad trenks žmogų į žemę. Lipa lipa diedas dangun, o maišą sunku nešt. Jau treñks, ale da neša. Meskie trenkie marių žolynėlius, bėkie vykie Onutės pulkelį. siųsti (ppr. į nuošalią vietą): Po mokslo treñkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse.

7. liautis, mesti; atsisakyti ką daryti: Tai ji treñkė mėšlus kratyt ir parlėkė namo. Dirbau dirbau, pjoviau pjoviau, rankas nuskaudo ir trenkiaũ. Aš jau trenkiaũ ravėt. Trenk sėt ir eik namo. Tėvas treñkė ir nerūkia.

8. palikti, pamesti: Tokią gerą moteriškę paėmė, atvažiavo Vilniun ir treñkė. Treñk tokį lauk, kam jo. tau reik. Vyras pijokas buvo, tai jy treñkė jį. Pagyveno su jąj ir treñkė jis ją. Treñkia motką (perekšlę) ir eina lest [viščiukai].

9. smogti, turėti atatranką: Būtų geras šautuvas, tik treñkia. Šautuvai inrūdiję, treñkia [petin].

10. judant, daužant rankas ar kojas šildytis: Ir jis dar treñkiasi, šildosi. ramintis, guostis, stengtis prasiblaškyti: Kai dar dirba, treñkiasi – užsimiršta. Treñkias merga, susgavus vaiką.

11. smarkiai ką daryti (šokti, dainuoti ir pan): Ka treñkė trūbininkai, ta treñkė – visa soda skleidės. Šokėjai trenkia, net žemė dreba. Šokiai didžiausi, būdavo, šokam, treñkiam. Ka šoksma, ka treñksma – dulkės rūks. Kai vakare išeisim, tai treñksim dainą visi su broliais.

12. turėti kokį kvapą (ppr. nemalonų), atsiduoti (kuo): Pienas trenkia česnakais. Duonelė šito jau treñkia pelėsiais. Vanduo geležia treñkia. Ka tę kokiom šaknim, kokiu alksniu treñkia [šulinio vanduo]. Vanduo treñkia žolėm. Jau mėsa senumu trenkia. Lašiniai rudi, senumu treñkia, – kaip juos gali valgyt?! Kokia čia mėsa – vėju treñkia. Senos bulbės išleida neskanumą tokį, treñka kaži kum tokiu. Sviestas pelėsiais treñkia. Negardūs nūnai kopūstai, puodu treñkia ir neseka valgyt. Kokis jūs nūnai viralas – dūmais treñkia. Jų alus treñkia burokais. Negaliu gerti [degtinės],
smirda treñka mun iš tolo, dunsu. Treñkia kaži kuo, gal žibalu. Didžiųjų žuvų mėsa nelabai skani – dumblais treñkia. Iš tos šviesios, saulėtos dienos ji dar nenorėjo eiti į tamsią, dūmais trenkiančią gryčią. Iš visų kampų tik raugu treñkia. Palatoje trenkia sukrešėjusiu krauju. priminti ką, panėšėti: Tavo kalba treñkia Jurbarku. Anie. jau teip pasakys, treñkia į žemaičių [tarmę]. Aš jau biškį an berną trenkiu, jau didesnis – par vienus metus paaugau.

13. drausti, barti.

14. greitai važiuoti, bėgti: Jis treñkė namo. Nei dulkių, nei purvo, tik trenk ir trenk.

15. smarkiai, skubiai gabenti: Petras alaus bačką kad treñkia, tai treñkia! Treñkia kaip velnias močią. Kur tave biesas trenka?

16. vykti, dangintis: Ten pirmiau buvo, tegu tę ir dabar treñkias. Pas vieną pristojo – nepabuvo, tai dar treñksis pas kitą. Kur aš treñksiesiu nežinodama nieko? Pasigėrė, tegu namo treñkiasi. Aš niekur netreñksuos, numie sėdėsu. Kožną vakarą kaži kur treñkas i tik apyaušriais pareita. Kur jau vė trenksíes?! Kokio galo trenktis dar kažkur, jeigu ir čia gerai?

17. išgerti, išmesti: Vakar suejom, tai galva galvon po litrą kap treñkėm, nei paeit negalėjom. gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): Ka treñka, ka treñka, žalčiai, sprogsta!

18. drožti, rėžti: Vokyčiai ka treñkė tokį prisakymą – visus gyvolius surašyti. Nu, maželi, treñk lig dešimties!
į gálvą (kam)
treñkia (kas) apsvaigsta: Kai paskaitau, tai galvõn treñkia.
į gálvą treñkti

1. apsvaiginti: Tuoj šnapsas treñkė į gálvą. Rods, mažai išgėriau, ale smarkiai treñkė į gálvą. Saulelės spindulys treñkė man galvõn, labai vėmiau, uždegimas smagenų buvo.

2. staiga susigalvoti, rastis mintyse: Tai jam treñkia į gálvą. Kas vaikuo į gálvą treñks, negali žinoti.
į nósę treñkti skleisti stiprų, dažnai nemalonų kvapą: Treñka vaistai į nósę, su kum tavi ištepė? Surūgę drobužiai, jau taip treñka į nósę. Susistovėję purvai treñka į nósę. Vyrams reik tokio dikalono (odekolono), ka treñktų biškį į nósę.
liežùviais treñkti liežuvauti: Moters liežùviais treñkia tep.
[šlapiù] maišù (mazgotè) treñktas. labai keistas, kvailokas: Sako, jos ir vyras maišù treñktas. Anas buvo maišù treñktas, nesuskalbėsi, būdavo. Šlapiù maišù treñktas tu, ar ką? Jis kiuoktelėjęs, mazgotè treñktas.
úodegą į žẽmę treñkti padvėsti: Tai jau mūsų širvoji turbūt treñks úodegą į žẽmę.
žõdį (žodžiù) treñkti piktai ką pasakyti, drožti, rėžti: Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Jis papratęs žodžiù treñkt.
aptreñkti, -ia (àptrenkia), àptrenkė.

1. apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente.

2. aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas.

3. smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. . Dabar ką gi, apsitrenkęs ir ligoninėj gulėjau.

4. apibarti, sudrausti: Jei mergelė susidėjo su kavalieriais, aš apšumysu, aptreñksu.

5. judant kiek apšilti: Buvau sušalęs, bet palėkiau varstą tekinas ir apsìtrenkiau. Pabėk paskum rages, apsitreñk – juk sustyrai. Ar da vis kojos šąla, ar jau kiek apsitrenkei? Iš pradžios buvo šalta, o paskui, kai pradėjau dirbt, apsitrenkiau.

6. atšvęsti (ppr. triukšmingai): Gerą balių aptrenkėm par Uršulines.

7. apsiprasti, nebejausti skirtumo: Iš karto tik bloga naujoj vietoj, o paskum apsitreñksi, ir bus gerai. atbukti, pasidaryti nelabai jautriam: Vienas tiktai jo žodis, jog mano ausys, nuo lenkiškos kalbos apsitreñkę, nebenumaną lietuviškų žodžių smagumo (kirčio).
atitreñkti, -ia (atìtrenkia), atìtrenkė.

1. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt. Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm. | Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt.

2. smūgiu priversti atšokti: Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros. Mušk su pilvu, tai atsitrenks. Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia. triukšmingai, smarkiai atidaryti: Jis atatrenkė duris. Staigiu judesiu atitrenkia jas. plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia.

3. suduoti, atmušti (į ką): Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neatìtrenkiau. Tos durys àttrenka į tą benkį. Dar važiuojant atìtrenka, matyt, kad dar yra pašalo. Atsitreñkti į akmenį. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko. Atsìtrenkė į lenciūgą [veršis],
ka virto, i kojos pasistatė į viršų. Atsìtrenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį. Kur ratai atsìtrenkia [į pašalusią žemę],
tai lengva važiuot. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė. In jį atsitrenkì kai į sieną. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos.

4. atblokšti, atsviesti: Atgalion atitrenkė.

5. judant atšildyti: Atitrenkė pirštus sušalusius. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki. Led atitrenkiau kojas – tep šalta. Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks.

6. smūgiu pakenkti, atkrėsti: Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė. Vyru [i] tai arklys atìtrenkė širdį. Atsìtrenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė.

7. triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti: Kas čia atatreñkia (atbarška). Tuoj po vidudienio tik atatreñkia vaikai iš paežerės rėkdami, kad Algis prigėrė. Galų gale atitrenkia gydytojas. Pamatėm – širmu kumeliu atatreñkia pusbroliai. Atatreñkia, atūžia arklys piestu. Tik atatrenkia, atjoja vienas raitas per ūlyčią. Atitreñkia, atvažiuoja kaži kas. Užgirdo apie vidunaktį – kas tę atatrenkia. Kas ten do vienas atsitreñkia?

8. atvykti, atsidanginti (ppr. be reikalo): Buvo atsitreñkę tie pijokai čia, išginiau. Atsitreñkusios bobos iš kaži kur. Ko čia ta boba atsìtrenkė neprašyta? Vėl tas prieplaka čia atsìtrenkė.
įtreñkti, -ia (į̃trenkia), į̃trenkė

1. trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė. Jeigu perkūnas į̃trenkė, i sudegdavo namai. Perkūnas kluoną į̃trenkė. Perkūnas teip skaudžiai treikė [ja],
veizėk, būs kur i įtreñkęs. Jeigut kur į̃trenka į medį, medį suplėšo. Į trobą į̃trenkė, o žmona į stubą buvo. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų. Dabar žaibas į tą medį į̃trenkė. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu. Jei perkūnas į ledus į̃trenka (esant užšalusioms upėms) , nelauk gero pavasario. Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė.

2. įdaužti, įskelti: Marti į̃trenkė bliūdą, ir įplyšo. Iñtrenktas kiaušinis. Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor.

3. sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̃trenkė. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją. Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia. Šėpis į uolą įsidaužė, įsìtrenkė. Dovydas įsitrenkė į vartus. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą. pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų.

4. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį]. Intreñksim, ir suės tave kiaulės. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį],
ir važiuok. Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą.

5. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė. vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms.

6. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks.

7. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių. Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai. Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį.

8. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi.

9. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė.
į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai. Jau jis įtreñkęs į metùs. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi.
ištreñkti, -ia (ìštrenkia), ìštrenkė

1. trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį. pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės.

2. staigiu smūgiu išmušti: Brolis ìštrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu.

3. išdaužti, iškulti: Langą ìštrenkė, tik dundena dundena (šaudo) .

4. smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus. | Jau šieną ìštrenkė (iškrovė) . [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties]. pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio. | Iš traktoristų ìštrenkė. Itą mokytoją ìštrenkė kitur.

5. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir ìštrenkiau ją. Kašiką ištreñk priemenion. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką.

6. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė. Išsìtrenkiau koją iš nario.

7. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį ìštrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės.

8. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, ìštrenkė. Sėdo ir ìštrenkė kaip grausmu. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion. Jau valanda bus, kaip ìštrenkė kermošiun.

9. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsìtrenkė kur, tai paryčiu grįžta. Perkūnai žino, kur ans išsìtrenkė! Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu. Kur jau išsìtrenkė tiej vaikai? Išsìtrenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi!

10. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai ìštrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės. Puslitrį ìštrenkė ir eina galvas užlaužę. Ìštrenkė pusbutelį bematant.

11. suruošti, surengti: Balių ìštrenkė dideliausį.
bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?!
kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas.
nutreñkti, -ia (nùtrenkia), nùtrenkė

1. užmušti. Perkūnas jį nùtrenkė. Nuo perkūno nutrenktas. Perkūno nùtrenktas. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan. Ganinklos [e] nū̃trenkė žmogų an vietos. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai. Jį nutreñks tos lektros (elektra), ka tei [p] girtas eis. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą. Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas. | A perkūnija nùtrenka, aba teip vė [ja] s išverta [medžius]. Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės. Kad jį perkūnas nutreñktų! Kad tave perkūnas (kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?!. Tas nusìtrenkė su elektra, gražus vyras buvo. ištikti, paralyžiuoti: Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari. Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties.

2. užmušti, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė. Ale būtų nutreñkęs vietoj [e],
i viskas. Perėmė ir nùtrenkė. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus. Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas. Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė. smūgiu apsvaiginti: Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti. priblokšti, apstulbinti: Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą.

3. mušant, kliūvant užgauti, atmušti: Jis rankas nutrenkė lauždamas medį. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau. Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką. Nusitrenkiu koją. Koją nusitrenkti į ką. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė. Nusìtrenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva. Nusìtrenkiau alkūnę į sieną. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo. numušti, užgauti suduodant: Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks. Sako [gydytojai],
a kokią gyslą a nė [ra] nutreñkę galvo [je]. | Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo.

4. daužant atskirti, numušti: Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų. Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų. pririštam nusitraukti: Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo. numušti, sumažinti: Nùtrenkė mokestį.

5. staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: Jį arklys nùtrenkė nuo balno. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno. Būt nutreñkęs arklys. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi! Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes!. Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį. Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną!. Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių.

6. smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį. Tuos nùtrenkei [marškinius],
kitus apsivilkai. Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Ar čia tavo kaliošai nutrenktì? Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė. išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas. liautis, atsisakyti ką daryti: Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru. palikti, apleisti, pamesti: Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką.

7. trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): Nutrenkiu, nukurtinu. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas. | Pagadinau aš ausį: ma [n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį. užgožti: Nutreñkti (balsą). Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių. nustelbti: Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą. pašalinti veikimą: Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola. sumažinti, susilpninti: Skausmą laikinai nùtrenkė.

8. greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos.

9. nudanginti (ppr. be reikalo): Kur tave nelabasis nùtrenkė!. Bala jį žino, kur jis nusìtrenkė. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių!

10. nuraminti, nuslopinti, numaldyti: Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau (nemokyčiau), o pats kaltas būčiau. Jie patys. tur nusitrenkti ir pulti (mirti) .

11. pasmerkti: Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptrenkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>treñkti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">su labai smarkiu garsu mušti, daužti</span>. Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia. Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau. Tiktai žibt, tik medis plumpt, tai, sakau, gal treñkė jin, sako, kad ne. Perkūnas treñkė į medį. Gal jau artie treñkė, kad net ugnis paspylė. Sužaibav [o] i ka treñkė, ko langai neišbyrė [jo]. Vieną kartą treñkė visai arti manęs. Treñkė, net siena sudrebėjo, mės net numirėm. Nelabai treñkė – pliaukšterėjo biškį, girdžiu – rėksmas <span class="explanation"> (kažką nutrenkė) </span>. <span class="explanation">pataikyti mušant</span>. Griaustinis treñkė į medį. Ka treñkė perkūnija į tą ąžuolą, suskaldė. Ka į kurį medį perkūnija treñka, išeina į miženas. Tų namų perkūnas netreñks. Vienas buvo [perkūno] treñktas šuva, tai labai bijojo. Čiut spėjo paeit kelis žingsnius, ka treñks tam eliksniu [i]. Vienan galan treñkė, o kitan užsidegė [klojimas]. Nesėdėk languos, a tai treñks. Kodėl perkūnas netrenkia šio pasaulio, jei išgali, dulkėmis nepaverčia?! Mano žodžiai trenkia kaip perkūnas. Nelaimė trenkė kaip graustinė, sudužo ir sutrupėjo puikios jo viltys. Kad tave perkūnas trenktum negriovęs! Kad tave žieminis perkūnas trenktų! Kad jį perkūnas treñktų, tą šaltį! Kad perkūnas trenktų į visą jų lizdą! Kad jį griauzmas trenktų̃, tokį vagį! Treñk tave galas! Einam! Kad jo ir perkūnas netreñkia! Kad jau, Dieve, nedavei karvės, tai tegul perkūnas trenkia ir ožką. Į žemaitį perkūnas niekumet netrenka. Nei jį giltinė pjauna, nei perkūnas treñkia. Tankiai žaibuoja, tiktai netrenkia. <span class="explanation">krėsti</span>. Nekišk nagų prie elektros – treñks. <span class="explanation">kelti stulbinantį įspūdį: </span> O paskui trenkė vieną rytą žinia: „Vilties“ klubas uždarytas, yra areštuotų. <br/>2. <span class="explanation">griausmingai sudundėti, sugriaudėti: </span> Treñks minos, vos gyvas liksi. Kad treñkė kaip iš armatos, mažne ir ausys apkurto. <span class="explanation">dundėti, griaudėti: </span> Nubudom, kad jau langų nebėra, durų, ir niekas nebetreñkia. Kas te trenkia, kas te pyška po žalią girelę. Tas devyngalvis jau junta, kad treñkia žemė. <span class="explanation">garsiai, kurtinančiai (su) aidėti</span>. Muzika trenkė puikios nakties vidury. Prieplaukoje prie senutės Vytauto bažnyčios trenkė dūdų orkestro maršai. <span class="explanation">gausti, ūžti: </span> Ale kad Salamiesčio vargonai užsikišę, teipgi duslūs, seniau kas užgros, tai treñkia bažnyčia. Kad pasiuto jaučiai rėkt nesavais balsais, tik pyška, treñkia, ūžia visa ferma. \| O kad įėjo Jėzus ing namus ano kunigaikščio ir išvydo vamzdinykus ir minią tetrenkiančią. Ūžia, treñkia galvoj – nebėr dora, kad greičiau tik numirčia. <span class="explanation">bilsčioti, trinkčioti, dardėti: </span> Par stotį čia pristabdo, ne tiek treñkia [traukiniai]. Tiek treñkia, tiek ūžia tos mašinos – nepatinka ma [n]. Visgi užgirsiu kur trenkiant su rateliais ir eisiu tan balsan ir susitiksiu. Prasidėjo akmenimis grįstas kelias, mūsų vežimai trenkė, tarškėjo. <span class="explanation">triukšmauti: </span> Vaikai treñkia, laksto po trobą. Savo vaikų jau neapsiklausom, o kai da sueina kaimynų, tai tik treñkia, bilda. Vaikai treñkė, alasijo, net nusbodo. <br/>3. <span class="explanation">staigiai, stipriai suduoti (ppr. su garsu), kirsti, daužti: </span> Vis trenk ir dauž. Jis galva į sieną treñkė. Treñkti ranka, kumščiu į stalą. Treñkti sau į krūtinę. Kad tik nesupančioji [karvės], treñkia kelius kartus ir ištraukia kuolą. Į geležį treñk tei [p], i ta lūžta, o čia žmogus! <span class="explanation">suduoti uždarant, smarkiai užverti, užvožti (ppr. duris): </span> Tortas ka kepi, negali duris treñkti, suzmenga. Treñkia duris, net vaikas suburzda. Dėdė Mikas, durim trenkęs, nužingsniavo pro palanges. Treñkė skrynę, neprileido pri audeklų. <span class="explanation">mušti, įkirsti, sudrožti: </span> Trenk į kuprą su kumste, teeinie zurnydamas. Treñkti kam akmeniu į galvą. Danutė trenkia jam per ausį ir nubėga. Ka treñktumėt mane, ir ištikšč. Kaip treñksiu, tai žinosi! Kogi steni po perkūnais!? Ona akies mirksnyj [e], įsispjovus į saują, trenkė tam šiaučiui į ausį. Prie gelžkelio pylimo trys kasėjai staigiai mirė saulės trenkti. <br/>4. <span class="explanation">staigiai, stipriai bloškiant suduoti į ką: </span> Nelūžta – treñk į žemę, mažu luš. Vėtra laivą treñkė į uolą. Aš tą palivoną ka trenkiaũ į akminą, tik šukės liko. Perpykęs mozūras išnešė laukan tą dyną, kaip trenks int akmenį, … zuikis pašokęs – bėgt. Trenkia piktai verpstį į sieną. Užeina skaudėti, nors galvą treñk į sieną. Automobilis treñkėsi į medį. Eidamas kai trenkiaũs stulpan, net akỹs sužaibavo. Čia toks Pilypaitukas iš Smalgių, girtas lėkė motociklu ir trenkėsi į autobusą. <span class="explanation">koja suduoti (treptelėjant ar spiriant): </span> Kaip te mes vienas kitas susijuokėm, tai kad treñkė koja padlagan [mokytojas]. I vis su ta basoja [koja] treñka į žemę. Arklys nekantriai prunkščia, trenkia užpakalinėm kojom ir uodega daužo šonus. <span class="explanation">daužyti, trankyti: </span> Pradėjo treñkt durysan, Liucijon, kelkis! \| Kelias, kad jį mėgina treñkt šokinėdami ratai, nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka. <span class="explanation">kratyti: </span> Ratai treñkia. Nebekrato, nebetreñkia važiuojant. \| Kaip greit paleido, kaip ratai trenkė per tais šaknis, dugninė nulūžo, pametė pinigus. <br/>5. <span class="explanation">blokšti nuo savęs, stumti šalin: </span> Kaip čiupo už kalnieriaus, kaip treñkė an grindų! Kad aš taũ treñksiu iš tų rogių! Tai kad trenks jį aukštielnioką, net žiežirbos iš akių išėjo. Kai ją treñkė į vidurį aslos [nuomaris]. Staigiai atsilenkiu, in šoną treñkia mane. \| Reikėjo vėl iš kluono treñkt [sukaitusį šieną]. Prisikėlęs smertį trenkė, viernuosius savo aplankė. Netrenk Dievą medžiuosna. Ką tu pririši: anos. iš rankų treñkas i tik mauna numie. Vežimą veržė ir treñkės aukštielnioka. Tuomsyk išrovė kelmą ir trenkėsi kaip perkūnija į marias. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai mesti, sviesti: </span> Paims bulbę, pakels, vėl atgal bliūdan meta, treñkia, ot kiaulė! Pusę viščioko parnešiau [iš kulinarijos], dvokia – ka trenkiaũ šunim. Klumpes trenkeĩ po laška ir vaikščioji basa. Nusivilkęs trenkė į žemę savo striukę ir dar nusivalė į ją kojas. Velnias kad trenks žmogų į žemę. Lipa lipa diedas dangun, o maišą sunku nešt. Jau treñks, ale da neša. Meskie trenkie marių žolynėlius, bėkie vykie Onutės pulkelį. <span class="explanation">siųsti (ppr. į nuošalią vietą): </span> Po mokslo treñkė nutrenkė į kokį kaimą tolybėse. <br/>7. <span class="explanation">liautis, mesti; atsisakyti ką daryti: </span> Tai ji treñkė mėšlus kratyt ir parlėkė namo. Dirbau dirbau, pjoviau pjoviau, rankas nuskaudo ir trenkiaũ. Aš jau trenkiaũ ravėt. Trenk sėt ir eik namo. Tėvas treñkė ir nerūkia. <br/>8. <span class="explanation">palikti, pamesti: </span> Tokią gerą moteriškę paėmė, atvažiavo Vilniun ir treñkė. Treñk tokį lauk, kam jo. tau reik. Vyras pijokas buvo, tai jy treñkė jį. Pagyveno su jąj ir treñkė jis ją. Treñkia motką <span class="explanation"> (perekšlę) </span> ir eina lest [viščiukai]. <br/>9. <span class="explanation">smogti, turėti atatranką: </span> Būtų geras šautuvas, tik treñkia. Šautuvai inrūdiję, treñkia [petin]. <br/>10. <span class="explanation">judant, daužant rankas ar kojas šildytis: </span> Ir jis dar treñkiasi, šildosi. <span class="explanation">ramintis, guostis, stengtis prasiblaškyti: </span> Kai dar dirba, treñkiasi – užsimiršta. Treñkias merga, susgavus vaiką. <br/>11. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (šokti, dainuoti ir pan): </span> Ka treñkė trūbininkai, ta treñkė – visa soda skleidės. Šokėjai trenkia, net žemė dreba. Šokiai didžiausi, būdavo, šokam, treñkiam. Ka šoksma, ka treñksma – dulkės rūks. Kai vakare išeisim, tai treñksim dainą visi su broliais. <br/>12. <span class="explanation">turėti kokį kvapą (ppr. nemalonų), atsiduoti (kuo): </span> Pienas trenkia česnakais. Duonelė šito jau treñkia pelėsiais. Vanduo geležia treñkia. Ka tę kokiom šaknim, kokiu alksniu treñkia [šulinio vanduo]. Vanduo treñkia žolėm. Jau mėsa senumu trenkia. Lašiniai rudi, senumu treñkia, – kaip juos gali valgyt?! Kokia čia mėsa – vėju treñkia. Senos bulbės išleida neskanumą tokį, treñka kaži kum tokiu. Sviestas pelėsiais treñkia. Negardūs nūnai kopūstai, puodu treñkia ir neseka valgyt. Kokis jūs nūnai viralas – dūmais treñkia. Jų alus treñkia burokais. Negaliu gerti [degtinės], smirda treñka mun iš tolo, dunsu. Treñkia kaži kuo, gal žibalu. Didžiųjų žuvų mėsa nelabai skani – dumblais treñkia. Iš tos šviesios, saulėtos dienos ji dar nenorėjo eiti į tamsią, dūmais trenkiančią gryčią. Iš visų kampų tik raugu treñkia. Palatoje trenkia sukrešėjusiu krauju. <span class="explanation">priminti ką, panėšėti: </span> Tavo kalba treñkia Jurbarku. Anie. jau teip pasakys, treñkia į žemaičių [tarmę]. Aš jau biškį an berną trenkiu, jau didesnis – par vienus metus paaugau. <br/>13. <span class="explanation">drausti, barti. </span> <br/>14. <span class="explanation">greitai važiuoti, bėgti: </span> Jis treñkė namo. Nei dulkių, nei purvo, tik trenk ir trenk. <br/>15. <span class="explanation">smarkiai, skubiai gabenti: </span> Petras alaus bačką kad treñkia, tai treñkia! Treñkia kaip velnias močią. Kur tave biesas trenka? <br/>16. <span class="explanation">vykti, dangintis: </span> Ten pirmiau buvo, tegu tę ir dabar treñkias. Pas vieną pristojo – nepabuvo, tai dar treñksis pas kitą. Kur aš treñksiesiu nežinodama nieko? Pasigėrė, tegu namo treñkiasi. Aš niekur netreñksuos, numie sėdėsu. Kožną vakarą kaži kur treñkas i tik apyaušriais pareita. Kur jau vė trenksíes?! Kokio galo trenktis dar kažkur, jeigu ir čia gerai? <br/>17. <span class="explanation">išgerti, išmesti: </span> </span> Vakar suejom, tai galva galvon po litrą kap treñkėm, nei paeit negalėjom. <span class="explanation">gerti (ppr. svaigiuosius gėrimus): </span> Ka treñka, ka treñka, žalčiai, sprogsta! <br/>18. <span class="explanation">drožti, rėžti: </span> Vokyčiai ka treñkė tokį prisakymą – visus gyvolius surašyti. Nu, maželi, treñk lig dešimties! <br/><b> į gálvą</b> (kam) <br/><b>treñkia</b> <span class="explanation"> (kas) apsvaigsta: </span> Kai paskaitau, tai galvõn treñkia. <br/><b>į gálvą treñkti</b><br/>1. <span class="explanation">apsvaiginti: </span> Tuoj šnapsas treñkė į gálvą. Rods, mažai išgėriau, ale smarkiai treñkė į gálvą. Saulelės spindulys treñkė man galvõn, labai vėmiau, uždegimas smagenų buvo. <br/>2. <span class="explanation">staiga susigalvoti, rastis mintyse: </span> Tai jam treñkia į gálvą. Kas vaikuo į gálvą treñks, negali žinoti. <br/><b>į nósę treñkti</b> <span class="explanation">skleisti stiprų, dažnai nemalonų kvapą: </span> Treñka vaistai į nósę, su kum tavi ištepė? Surūgę drobužiai, jau taip treñka į nósę. Susistovėję purvai treñka į nósę. Vyrams reik tokio dikalono <span class="explanation"> (odekolono), </span> ka treñktų biškį į nósę. <br/><b>liežùviais treñkti</b> <span class="explanation">liežuvauti: </span> Moters liežùviais treñkia tep. <br/><b> [šlapiù] maišù (mazgotè) treñktas</b>. <span class="explanation">labai keistas, kvailokas: </span> Sako, jos ir vyras maišù treñktas. Anas buvo maišù treñktas, nesuskalbėsi, būdavo. Šlapiù maišù treñktas tu, ar ką? Jis kiuoktelėjęs, mazgotè treñktas. <br/><b>úodegą į žẽmę treñkti</b> <span class="explanation">padvėsti: </span> Tai jau mūsų širvoji turbūt treñks úodegą į žẽmę. <br/><b>žõdį (žodžiù) treñkti</b> <span class="explanation">piktai ką pasakyti, drožti, rėžti: </span> Aš jam kad sutikęs treñksiu žõdį! Jis papratęs žodžiù treñkt. <br/><b>aptreñkti, </b>-ia (àptrenkia), àptrenkė. <br/>1. <span class="explanation">apmušti, apdaužyti: </span> Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente. <br/>2. <span class="explanation">aptrypti, aplyginti: </span> Kelias neaptrenktas. <br/>3. <span class="explanation">smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. </span>. Dabar ką gi, apsitrenkęs ir ligoninėj gulėjau. <br/>4. <span class="explanation">apibarti, sudrausti: </span> Jei mergelė susidėjo su kavalieriais, aš apšumysu, aptreñksu. <br/>5. <span class="explanation">judant kiek apšilti: </span> Buvau sušalęs, bet palėkiau varstą tekinas ir apsìtrenkiau. Pabėk paskum rages, apsitreñk – juk sustyrai. Ar da vis kojos šąla, ar jau kiek apsitrenkei? Iš pradžios buvo šalta, o paskui, kai pradėjau dirbt, apsitrenkiau. <br/>6. <span class="explanation">atšvęsti (ppr. triukšmingai): </span> Gerą balių aptrenkėm par Uršulines. <br/>7. <span class="explanation">apsiprasti, nebejausti skirtumo: </span> Iš karto tik bloga naujoj vietoj, o paskum apsitreñksi, ir bus gerai. <span class="explanation">atbukti, pasidaryti nelabai jautriam: </span> Vienas tiktai jo žodis, jog mano ausys, nuo lenkiškos kalbos apsitreñkę, nebenumaną lietuviškų žodžių smagumo (kirčio). <br/><b>atitreñkti, </b>-ia (atìtrenkia), atìtrenkė. <br/>1. <span class="explanation">trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: </span> Atatreñka žolę grausmas. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt. Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm. \| Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt. <br/>2. <span class="explanation">smūgiu priversti atšokti: </span> Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros. Mušk su pilvu, tai atsitrenks. Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia. <span class="explanation">triukšmingai, smarkiai atidaryti: </span> Jis atatrenkė duris. Staigiu judesiu atitrenkia jas. plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia. <br/>3. <span class="explanation">suduoti, atmušti (į ką): </span> Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neatìtrenkiau. Tos durys àttrenka į tą benkį. Dar važiuojant atìtrenka, matyt, kad dar yra pašalo. Atsitreñkti į akmenį. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko. Atsìtrenkė į lenciūgą [veršis], ka virto, i kojos pasistatė į viršų. Atsìtrenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį. Kur ratai atsìtrenkia [į pašalusią žemę], tai lengva važiuot. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė. In jį atsitrenkì kai į sieną. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos. <br/>4. <span class="explanation">atblokšti, atsviesti: </span> Atgalion atitrenkė. <br/>5. <span class="explanation">judant atšildyti: </span> Atitrenkė pirštus sušalusius. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki. Led atitrenkiau kojas – tep šalta. Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks. <br/>6. <span class="explanation">smūgiu pakenkti, atkrėsti: </span> Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė. Vyru [i] tai arklys atìtrenkė širdį. Atsìtrenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė. <br/>7. <span class="explanation">triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti: </span> Kas čia atatreñkia (atbarška). Tuoj po vidudienio tik atatreñkia vaikai iš paežerės rėkdami, kad Algis prigėrė. Galų gale atitrenkia gydytojas. Pamatėm – širmu kumeliu atatreñkia pusbroliai. Atatreñkia, atūžia arklys piestu. Tik atatrenkia, atjoja vienas raitas per ūlyčią. Atitreñkia, atvažiuoja kaži kas. Užgirdo apie vidunaktį – kas tę atatrenkia. Kas ten do vienas atsitreñkia? <br/>8. <span class="explanation">atvykti, atsidanginti (ppr. be reikalo): </span> Buvo atsitreñkę tie pijokai čia, išginiau. Atsitreñkusios bobos iš kaži kur. Ko čia ta boba atsìtrenkė neprašyta? Vėl tas prieplaka čia atsìtrenkė. <br/><b>įtreñkti, </b>-ia (į̃trenkia), į̃trenkė<br/>1. <span class="explanation">trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: </span> Perkūnija įtrenkė. Jeigu perkūnas į̃trenkė, i sudegdavo namai. Perkūnas kluoną į̃trenkė. Perkūnas teip skaudžiai treikė [ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs. Jeigut kur į̃trenka į medį, medį suplėšo. Į trobą į̃trenkė, o žmona į stubą buvo. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų. Dabar žaibas į tą medį į̃trenkė. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu. Jei perkūnas į ledus į̃trenka <span class="explanation"> (esant užšalusioms upėms) </span>, nelauk gero pavasario. Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! <span class="explanation">įsiskverbti, patekti: </span> Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė. <br/>2. <span class="explanation">įdaužti, įskelti: </span> Marti į̃trenkė bliūdą, ir įplyšo. Iñtrenktas kiaušinis. Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor. <br/>3. <span class="explanation">sumušti, suduoti, užgauti: </span> Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̃trenkė. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją. Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia. Šėpis į uolą įsidaužė, įsìtrenkė. Dovydas įsitrenkė į vartus. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą. <span class="explanation">pažeisti: </span> Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų. <br/>4. <span class="explanation">įstumti, įsviesti, įmesti: </span> Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį]. Intreñksim, ir suės tave kiaulės. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok. Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą. <br/>5. <span class="explanation">įkristi, pataikyti: </span> Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė. <span class="explanation">vožtelėti, suduoti: </span> Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms. <br/>6. <span class="explanation">netikėtai duoti, apdovanoti: </span> Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks. <br/>7. <span class="explanation">greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: </span> Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių. Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai. Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį. <br/>8. <span class="explanation">įgerti, įmesti: </span> Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi. <br/>9. <span class="explanation">įtaigiai pasakyti, išrėžti: </span> Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė. <br/><b> į metùs (į ámžių) įtreñkti</b> <span class="explanation">pasenėti: </span> Įtreñkę į metùs jau gerai. Jau jis įtreñkęs į metùs. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi. <br/><b>ištreñkti, </b>-ia (ìštrenkia), ìštrenkė<br/>1. <span class="explanation">trenkiant padaryti, išmušti: </span> Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį. <span class="explanation">pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): </span> O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės. <br/>2. <span class="explanation">staigiu smūgiu išmušti: </span> Brolis ìštrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu. <br/>3. <span class="explanation">išdaužti, iškulti: </span> Langą ìštrenkė, tik dundena dundena <span class="explanation"> (šaudo) </span>. <br/>4. <span class="explanation">smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): </span> Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus. \| Jau šieną ìštrenkė <span class="explanation"> (iškrovė) </span>. [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties]. <span class="explanation">pašalinti, išblokšti: </span> Ištreñkti mušeiką pro duris. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio. \| Iš traktoristų ìštrenkė. Itą mokytoją ìštrenkė kitur. <br/>5. <span class="explanation">išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): </span> Užpykau ir ìštrenkiau ją. Kašiką ištreñk priemenion. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką. <br/>6. <span class="explanation">smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: </span> Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė. Išsìtrenkiau koją iš nario. <br/>7. <span class="explanation">kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): </span> Visą naktį ìštrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai išskubėti: </span> Išvažiavo, ìštrenkė. Sėdo ir ìštrenkė kaip grausmu. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion. Jau valanda bus, kaip ìštrenkė kermošiun. <br/>9. <span class="explanation">išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): </span> Vakare jau žiūrėk – išsìtrenkė kur, tai paryčiu grįžta. Perkūnai žino, kur ans išsìtrenkė! Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu. Kur jau išsìtrenkė tiej vaikai? Išsìtrenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! <br/>10. <span class="explanation">išgerti, išmesti: </span> </span> Susėdę vyrai ìštrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės. Puslitrį ìštrenkė ir eina galvas užlaužę. Ìštrenkė pusbutelį bematant. <br/>11. <span class="explanation">suruošti, surengti: </span> Balių ìštrenkė dideliausį. <br/><b> bùrną ištreñkti</b> <span class="explanation">išgerti (svaigalų): </span> O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! <br/><b>kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas</b> <span class="explanation">labai greitai (bėga): </span> Parbėgo kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas. <br/><b>nutreñkti, </b>-ia (nùtrenkia), nùtrenkė<br/>1. <span class="explanation">užmušti</span>. Perkūnas jį nùtrenkė. Nuo perkūno nutrenktas. Perkūno nùtrenktas. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan. Ganinklos [e] nū̃trenkė žmogų an vietos. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai. Jį nutreñks tos lektros <span class="explanation"> (elektra), </span> ka tei [p] girtas eis. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą. Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas. \| A perkūnija nùtrenka, aba teip vė [ja] s išverta [medžius]. Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės. Kad jį perkūnas nutreñktų! Kad tave perkūnas (kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?!. Tas nusìtrenkė su elektra, gražus vyras buvo. <span class="explanation">ištikti, paralyžiuoti: </span> Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari. Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties. <br/>2. <span class="explanation">užmušti</span>, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė. Ale būtų nutreñkęs vietoj [e], i viskas. Perėmė ir nùtrenkė. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus. Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas. Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė. <span class="explanation">smūgiu apsvaiginti: </span> Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti. <span class="explanation">priblokšti, apstulbinti: </span> Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą. <br/>3. <span class="explanation">mušant, kliūvant užgauti, atmušti: </span> Jis rankas nutrenkė lauždamas medį. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau. Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką. Nusitrenkiu koją. Koją nusitrenkti į ką. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė. Nusìtrenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva. Nusìtrenkiau alkūnę į sieną. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo. <span class="explanation">numušti, užgauti suduodant: </span> Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks. Sako [gydytojai], a kokią gyslą a nė [ra] nutreñkę galvo [je]. \| Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo. <br/>4. <span class="explanation">daužant atskirti, numušti: </span> Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų. Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų. <span class="explanation">pririštam nusitraukti: </span> Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo. <span class="explanation">numušti, sumažinti: </span> Nùtrenkė mokestį. <br/>5. <span class="explanation">staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: </span> Jį arklys nùtrenkė nuo balno. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno. Būt nutreñkęs arklys. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi! Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes!. Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį. Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną!. Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: </span> Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį. Tuos nùtrenkei [marškinius], kitus apsivilkai. Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Ar čia tavo kaliošai nutrenktì? Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė. <span class="explanation">išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): </span> Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas. <span class="explanation">liautis, atsisakyti ką daryti: </span> Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru. <span class="explanation">palikti, apleisti, pamesti: </span> Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką. <br/>7. <span class="explanation">trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): </span> Nutrenkiu, nukurtinu. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas. \| Pagadinau aš ausį: ma [n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį. <span class="explanation">užgožti: </span> Nutreñkti (balsą). Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių. <span class="explanation">nustelbti: </span> Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą. <span class="explanation">pašalinti veikimą: </span> Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola. <span class="explanation">sumažinti, susilpninti: </span> Skausmą laikinai nùtrenkė. <br/>8. <span class="explanation">greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: </span> Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos. <br/>9. <span class="explanation">nudanginti (ppr. be reikalo): </span> Kur tave nelabasis nùtrenkė!. Bala jį žino, kur jis nusìtrenkė. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių! <br/>10. <span class="explanation">nuraminti, nuslopinti, numaldyti: </span> Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau <span class="explanation"> (nemokyčiau), </span> o pats kaltas būčiau. Jie patys. tur nusitrenkti ir pulti <span class="explanation"> (mirti) </span>. <br/>11. <span class="explanation">pasmerkti: </span> Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

aptrenkti

#