trejóti, -ója, -ójo.
1. trečią kartą arti ar akėti (dirvą): Netrejótas pūdymas – nori, kad žolių nebūt! Kad ir pūdymas trejótas, bet varpučio pilna. Pūdymą reik trejót: pirmą sykį rudenį, o paskui iš pavasario anksti antrą sykį, o paskui aria rudenį į lysves rugius sėt. Kai kur žiemkenčiams suardavo dirvą pavasarį, vasarą apmėždavo mėšlu ir kartodavo, likus porai savaičių iki sėjos – trejodavo. Tu mano bernužėli, tėvelio sūnužėli, tu nemoki trejóti, nepritiks ma [n] nešioti [nuometėlį].
2. trigubinti: Trejója (tris eiles sviesto tepa) .
3. dalyti į tris dalis.
aptrejóti. trečią kartą aparti (dirvą): Jau antrą šniūrą baigiu aptrejót.
atitrejóti. trečią kartą išarti (dirvą), atkartoti: Atatrejójo ir sako, kad jeigu dabar nebus (neužderės javai), tai nigdi nebus.
ištrejóti. trečią kartą išarti (dirvą): Pūdymas ištrejótas, tik sėk o sėk. Ir ištrejóta buvo, o nei ženklo – tas pats, kap ir visur. Žirniam [dirvą] ištrejók, tai nieko nebus (nederės) . Ar jau išsitrejójot pūdymą?
nutrejóti. trečią kartą išarti (dirvą): Mes pūdymą jau nutrejójom.
patrejóti. trečią kartą išarti (dirvą): Čia buvo patrejóta, tai ir rugiai gražūs. Patrejójau, tai bulbos kai rūtos – net kūpa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.