aptavalioti

tavalióti, -iója, -iójo. tàvalioti, -ioja, -iojo. tãvalioti, -ioja, -iojo.

1. tasyti, kiloti ką sunkų: Tàvaliojo tàvaliojo – niekaip negal įkelti. Ilgai tàvaliojom tą ąžuolą, bet ant rogių neuždėjom. Vienas tàvalioju tokias sunkias duris, o niekas neateina padėt įkabyt. Maža geryba, ka reik sulytą šieną iš kukščių tàvalioti.

2. pajėgti valdyti, pajudinti. . Ligonis jau neįstengia tàvalioties, t. y. pasiverstie.

3. trinti nešiojant: Nėra reikalo gero daikto kišenėse tàvalioti. Tai tie [receptai] nereikalingi, kam anus tàvaliot be reikalo. Kam daba tàvalioji bažnyčinius drobužius!. Mėsa po tarbą ubago tàvaliojas, kad eita. Žiūrėk, ten skurliai po kojoms tàvaliojas. terlioti, gniaužyti, mankyti: Netàvaliok męsą, paskui niekas nenorės pirkti. Duoną su rankoms tàvalio [ja]. Visą dieną tešlą tàvaliojo, o dar duonos neiškepė. Ką čia tàvaliojys (vartai, žiūrinėji, rankiojiesi) – jei jemi, ta imk! apipilti, aplieti: Tàvaliota šutynė.

4. be reikalo valkiotis.
aptavalióti. aplieti, apipilti: Tirštai virtos bulvės, aptàvaliotos riebalais.
ištavalióti.

1. išnešioti, išdėvėti: Par visą dieną apsiaustus ištàvalioti – nepatogu.

2. išterlioti, išvalkioti: Ne taip, ne taip džiauni! Ant žemės ištavaliosi [skalbinius].
nutavalióti.

1. nuvalkioti, sutrinti, nuvadaloti: Nutàvaliojo tą pūslę visi – kas aną beims?! Su tokiais savo nutàvaliotais rūbais gali tik pri pečiaus sėdėti, ne žmonims į akis rodyties.

2. nuvaldyti, nulaikyti: Žambrio tokie vaikesai nenūtavalió [ja]. | Anas užrėkt gali, tik balso nenutavaliója. Nutavaliójom (sudainavome) tą dainą. Jis nenusitavaliója kur reikia.
patavalióti.

1. įstengti pakiloti: Ans tų maišų nepatàvalioja – par pilni pripilti. Ans to kirvio nepatàvalios.

2. pajėgti pajudėti, pasivaldyti: Kurs neriebus, pakibšnesnis, gal pasitàvalioti lovo [je],
t. y. voliotis. Kaulus gelia, negaliu gerai nė pasitàvalioti.
sutavalióti.

1. sutvarkyti, sudėti, sukrauti: Tiek privertė šieno, kad vos iki vakaro sutavaliójau. Jų javų šiais metais tiek daug, kad negali sutavaliótie. Negaliu aš tų siūlų sutavaliót. Po vieną abudu sutàvaliojo. Suskirstyk verpalus posmais, ba teip palaidai nesutavaliósi. Susivėlę plaukai, vos sutavaliójau. Jonai, susitavaliok vadžias! Negaliu susitàvalioti [skaros].

2. priversti paklusti, suvaldyti: Kur toks vaikas sutavalios tokius arklius! Stiprus bulius: penki vyrai jį nesutavaliótų. Da dalgės gerai nesutavaliója. Jis tais vadeles visai nesutàvalioja. Tas botagas tau per ilgas, tu jo nesutavalióji. Ot vyniojas kap gyvatė, ir nesutavalióju.

3. susitrinti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tavalióti, </b>-iója, -iójo. tàvalioti, -ioja, -iojo. tãvalioti, -ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">tasyti, kiloti ką sunkų: </span> Tàvaliojo tàvaliojo – niekaip negal įkelti. Ilgai tàvaliojom tą ąžuolą, bet ant rogių neuždėjom. Vienas tàvalioju tokias sunkias duris, o niekas neateina padėt įkabyt. Maža geryba, ka reik sulytą šieną iš kukščių tàvalioti. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti valdyti, pajudinti. </span>. Ligonis jau neįstengia tàvalioties, t. y. pasiverstie. <br/>3. <span class="explanation">trinti nešiojant: </span> Nėra reikalo gero daikto kišenėse tàvalioti. Tai tie [receptai] nereikalingi, kam anus tàvaliot be reikalo. Kam daba tàvalioji bažnyčinius drobužius!. Mėsa po tarbą ubago tàvaliojas, kad eita. Žiūrėk, ten skurliai po kojoms tàvaliojas. <span class="explanation">terlioti, gniaužyti, mankyti: </span> Netàvaliok męsą, paskui niekas nenorės pirkti. Duoną su rankoms tàvalio [ja]. Visą dieną tešlą tàvaliojo, o dar duonos neiškepė. Ką čia tàvaliojys <span class="explanation"> (vartai, žiūrinėji, rankiojiesi) – </span> jei jemi, ta imk! <span class="explanation">apipilti, aplieti: </span> Tàvaliota šutynė. <br/>4. <span class="explanation">be reikalo valkiotis. </span> <br/><b>aptavalióti</b>. <span class="explanation">aplieti, apipilti: </span> Tirštai virtos bulvės, aptàvaliotos riebalais. <br/><b>ištavalióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išnešioti, išdėvėti: </span> Par visą dieną apsiaustus ištàvalioti – nepatogu. <br/>2. <span class="explanation">išterlioti, išvalkioti: </span> Ne taip, ne taip džiauni! Ant žemės ištavaliosi [skalbinius]. <br/><b>nutavalióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvalkioti, sutrinti, nuvadaloti: </span> Nutàvaliojo tą pūslę visi – kas aną beims?! Su tokiais savo nutàvaliotais rūbais gali tik pri pečiaus sėdėti, ne žmonims į akis rodyties. <br/>2. <span class="explanation">nuvaldyti, nulaikyti: </span> Žambrio tokie vaikesai nenūtavalió [ja]. | Anas užrėkt gali, tik balso nenutavaliója. Nutavaliójom <span class="explanation"> (sudainavome) </span> tą dainą. Jis nenusitavaliója kur reikia. <br/><b>patavalióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įstengti pakiloti: </span> Ans tų maišų nepatàvalioja – par pilni pripilti. Ans to kirvio nepatàvalios. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti pajudėti, pasivaldyti: </span> Kurs neriebus, pakibšnesnis, gal pasitàvalioti lovo [je], t. y. voliotis. Kaulus gelia, negaliu gerai nė pasitàvalioti. <br/><b>sutavalióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutvarkyti, sudėti, sukrauti: </span> Tiek privertė šieno, kad vos iki vakaro sutavaliójau. Jų javų šiais metais tiek daug, kad negali sutavaliótie. Negaliu aš tų siūlų sutavaliót. Po vieną abudu sutàvaliojo. Suskirstyk verpalus posmais, ba teip palaidai nesutavaliósi. Susivėlę plaukai, vos sutavaliójau. Jonai, susitavaliok vadžias! Negaliu susitàvalioti [skaros]. <br/>2. <span class="explanation">priversti paklusti, suvaldyti: </span> Kur toks vaikas sutavalios tokius arklius! Stiprus bulius: penki vyrai jį nesutavaliótų. Da dalgės gerai nesutavaliója. Jis tais vadeles visai nesutàvalioja. Tas botagas tau per ilgas, tu jo nesutavalióji. Ot vyniojas kap gyvatė, ir nesutavalióju. <br/>3. <span class="explanation">susitrinti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.