šutýti, šùto, šùtė. šùtyti, -ija, -ijo. šutinti:
1. Per Jurgį kiaušinius šùtė. Vakarienę šùtyti. Ropes šutija nuog ėdros.
2. Iš melaso šùtija tą bjaurybę.
3. šutinti 6: Kiečiais šutýdavo puodynes, kad pienas gardesnis būtų, kad nerūgtų. Šuto puodus, kad smetona nusistovėtų.
4. šutinti 13: Kad šùtija kopūstus, net ausys linksta!
káilį šùtyti. mušti.
apšutýti. apšutinti 1: Apšutýtos bulvės – galiu valgyt.
išsišutýti. iššutinti
2. Marškiniai gerai išsišùtė, neliko jokių dėmių.
nušutýti
1. nušutinti 3: O ir nušùtė taukais plaukus.
2. nušutinti
5. Bernas kojas nusišutė.
3. nušutinti 8: Nuo lentos už baslio! Nušutė pačią, nušutė.
pašutýti
1. pašutinti 2: Pašutýdavo [dilgėlių] i dėdavo an kojų.
2. pašutinti 4: Nutašę ir pašutę uosius, lenkia rogėms pavažas.
prašutýti. prašutinti 1: Da [u] giau guliu, negu vaikštau: valgyt ką biškį prašutaũ, i į lovą.
prišutýti. prišutinti 6: Jį tamčės kai prišùtėm, tai nuo to rozo i nebesirodo.
sušutýti
1. sušutinti 1: Jei neduosi košės, tai kam ją sušuteĩ?. Susišučiaũ sėmenų i dėjau prie žando – tuo [j] atleido.
2. sušutinti 4: Paskui jis nuejo į mišką, prikirto tris kliūbus, parsinešė namon, sušutė, suvijo anus į krūvą.
3. karštai laikant sudžiovinti: Sušutýdavom po šilto pečio [tabaką],
kvepėdavo tai kai cigariukai, da geriau.
4. sušutinti 11: Prie gerų kopūstų dar ir riekę ragaišio sušučiaũ.
užšutýti
1. užšutinti 1: Šitą bliūdą [ruginių miltų] užšutaũ.
2. užšutinti 5: Šito boba jiem kad užušùtijo, tai tylia visi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.