Apsodinimas – tai kalbos priemonė, kai gyvi bruožai, veiksmai ar savybės priskiriami negyviems daiktams, gamtos reiškiniams ar abstrakčioms sąvokoms.
Pavyzdžiai:
1. Vėjas glosto žalią pievą. (veiksmas priskiriamas vėjui)
2. Lietus verkė langais. (jausmas priskiriamas lietui)
3. Tyla užklupo kambarį. (tyla veikia kaip gyvas objektas)
4. Laikas gydo žaizdas. (abstrakcijai suteikiamas veikimas)
Tai dažna priemonė poezijoje, grožinėje literatūroje ir publicistikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.