apskalauti

skaláuti, -áuja (-áuna), -ãvo

1. vandens srovei, bangoms tolydžio liesti, plakti, graužti: Upio vanduo skaláuja krantus. Upė mūrą skaláuja. Jūros ir vandenynai skalauja krantus. Atsiminimų bangos skalauna mano krūtinę lyg krantą.

2. plauti judinant vandenyje ar skalanduojant įpiltą vandenį: Skaláuti siūlus. Talaškuoja, skaláuna grobus. Koks ten skalbimas nebėgančiam vandeny: pradedi skaláut, ir susidrumsčia. Skalãvo rūbus. Indus, butelius skaláuti. Gilūs šaltinaičiai, šaltūs vandenaičiai, tę mergelė lelijėlė drobeles skalãvo, rankeles mazgojo. Skalauju, skalbiu, plaudžiu. Jeigu virta yra vario sūde, tada bus šveistas ir skalautas vandenyj. Mazgojausi, prausiausi, skalavausi, bet tai buvo tuščias darbas.

3. plauti gargaliuojant, judinant skystį burnoje: Daktaras liepė su tais vaistais gerklę skaláuti. Kiekvieną dieną skaláuk burną. Šviesiausias kunigaikšti, jo burna skalauti prašos.

4. skalbti, mazgoti, velėti: Skaláuna – tai rankom gniaužo, trina, o plaudžia – patąso ir pakaria an tvorų. Ji gi jam valgyt nestrajina i rūbų neskaláuna. Lietaus vandeny gerai skaláuti. Važiuojam į ežerą baltinių skaláut. Keturios bobos vieną maršką skaláuna.

5. kliunksėti: Testa pilvas jums neskalaus. Pilvas bėgant talaškuojas, skalaujas. Skalaujasi alus lėgerėj.

6. paleisti vidurius: Va jį jau kelinta diena skaláuna: ką suvalgė, tai ir išvaro. Jį net su kraujais skaláuna. Nuo alaus pilvą skalaus.

7. liežuvauti, apkalbėti: Bobos nenusitveria darbo, tik po kaimą skaláuja. Kad nemisliji jos imt, tai pats savę nesišunin', kad tavę visa ūlyčia neskaláutų.

8. mušti, perti: Sustvėrė Vytuką ir, paguldžiusi kniūbsčią ant lovos, ėmė jį savo ranka skalauti.
gérklę (dantìs) skaláuti gerti, girtauti: Einam dantų̃ skaláut. Florijonas, sunėręs du pirštus, spragtelėjo sau pakaklėn. Atseit, anie skalauja gerkliukes.
liežuviù (liežùviais.
liežiùviais, [su.
] liežiuviù.
) skaláuti. šmeižti, apkalbėti: Susieina ir skaláuja liežiùviais. Tai jau gera te i merga, kad ją visi skaláuna liežiùviais. Skaláuja liežiuviù per dienas.
nùgarą skaláuti. mušti, perti: Jei tu man neatiduosi stebuklingojo staliuko ir aukso asilo, lazda vėl ims tau nugarą skalauti.
apskaláuti.

1. apiplauti.

2. apskalbti: Reikia valgyt virt, apskaláut. Apskaláuna rūbus, ir vėl gražūs esti.

3. apkalbėti, apšmeižti: Jau kad apskalãvo, tai apskalãvo bobos mūs Marę. Suvis nekaltai ją apskalãvo.

4. apsiskelbti, išsiplepėti: Visam kaimui apsiskalãvo su ta savo bėda.
šónkaulius apskaláuti primušti, aptalžyti: Apskaláusu anam šónkaulius, rupūžei!
atskaláuti.

1. praplauti.

2. išplauti, išskalbti: Atskaláuk Juozuko kaunieriukus!

3. bangomis atnešti, atplauti: Trobelėje buvo krosnis, kuro turėjo iš jūros atskalautų į pakrantes medžių.
išskaláuti.

1. išplauti skalanduojant, teliūskuojant vandenį ar judinant vandenyje: Išskalauju stiklą. Mieles iš bačkos išskaláuk. Įpilk žvyro, avižų ir išskaláusi butelį švariai. Ar jau išskalavaĩ bliūdus? Visokias medžio sūdas bus ižskalautas vandeniu. Išskalbei drabužius, tai išskalauk upėje. Baltinius reikia gerai išskaláut, kad muilo ir šarmo neliktų. Einame į Nemuną baltinius išskalauti. Duok alaus – pilvą išskalaus. Tuoj aš tas savo tris stirnenas, kur man atliko vandeny neišsiskalavusios, nunešęs Viešpačiui Dievui ir atidaviau.

2. išskalbti, išmazgoti, išvelėti: Vaikeli, eik ir išskaláuk marškinius. Būk gera, išskaláuk man baltus marškinius. Nebuvo kam jo. nė papraustie, nė marškinėlių išskaláutie. Išskaláuk palukes.

3. suvartoti skalbiant: Kiek muilo išskaláujat?

4. išplauti gargaliuojant, judinant skystį burnoje: Dantis trindavo anglimi ir paskui gerai išskalaudavo burną. Išsiskaláuk sau burną.

5. priversti viduriuoti: Čia kokia žyvatinė, tai mus visus išskalavo.

6. skalaujant išplukdyti, pašalinti. Jis tikėjosi rasti audros išskalautą, pritrenktą žuvį ar nugaišusį gyvulį. Ašaros palengvina skausmą, išskalauja jį kaip smarkus upelis visokį brudą.
ausìs (šónus) išskaláuti sumušti, apdaužyti: Kam mušt? Išskaláuk ausìs ir paleisk. Palauk, išskaláusiu aš tau šónus!
nuskaláuti.

1. vandeniui plakantis, liejantis nuplauti, nugraužti, nuardyti: Nuo kalnų, kalvų, nuotakų nuskalauta visa geroji žemė. skalaujant nulyginti, nuzulinti: Švariai nuskaláuti upės akmenukai. Žalsvas nuskalautas akmenėlis nežinia kiek metų pragulėjo upės dugne.

2. išplauti, judinant vandenyje: Išskalbęs drabužį, pasku nuskaláuk vandeny, t. y. išplūsturk. Nors nuskaláut marškinius reiktų bėgančiam vandeny. | Ir nukrito rytelio raselė, nuskalavo žalią vejelę. | Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs. Jai pačiai atrodo, kad jinai jį šią naktį ašaromis nuskalavusi. Dažnai [žvirbliai] lekia pasimaudyti, pasiprausti, dulkes nusiskalauti.

3. išskalbti, išmazgoti: Tai šiandie aš jį. nenuskalavaũ.
paskaláuti.

1. bangoms paardyti, pagriauti iš apačios: Stovėjo gyventojų apleisti plūkto molio namai, kol vanduo juos paskalaudavo.

2. paplauti, judinant vandenyje ar skalanduojant įpiltą vandenį: Paskaláuk truputį baltinius ir padžiauk, kitą dieną gerai ištrinsi. Paskaláuk tą juodąją puodynikę pienui košti. Jau loveliai paskaláuti ir peileliai pagaląsti. Vandeniu paskalauti pilvą mes ir namieje galime.

3. paplauti gargaliuojant: Jei gerklė skauda, burną sūriu vandeniu paskaláuk.

4. išskalbti, išmazgoti: Rūbus paskaláuna, paskui išdžiovina ir kočioja. Rūbus paskaláu [k],
nušokus in balą. Mano momulė man marškinaičius paskaláuna.

5. pagardinti, praplakti: Ponas duoda gorčių rugių in nedėlios tik žolei paskaláut – tai ir visas valgymas.
gérklę paskaláuti pasivaišinti: Jų alum ir midum galima neprastai paskalauti gerklę.
pérskalauti. pakartotinai išskalauti, perplauti: Párskalauk, vaikali, tus puodukus. Kūdikio vystyklėlius reikia gerai šiltam vandeny išmaigyti, perskalauti ir džiauti ant tvoros.
praskaláuti.

1. šiek tiek paskalauti, praplauti: Maryt, praskaláuk stiklinę, svečiuo reikės gerti duoti. Būčia rytą tą maišą praskalãvus. | Ir poniškam cibulynė ne pro šalį skilviuo praskaláuti. Dangus tą dieną, lietaus praskalautas, buvo gilus ir žydras.

2. truputį paplauti gargaliuojant, judinant skystį burnoje: Skiedinys burnai praskaláuti. Ot ir sesuo: nedavė nė [v] andens burnai praskaláuti.
gérklę praskaláuti išgerti (svaigalų): Nusivedė talkininkus gerklė̃s praskaláuti. Ilgai tą vakarą klydinėjome gatvėmis – sotūs, patenkinti, alumi praskalavę gerkles.
priskaláuti. primušti: Ot būtum̃ priskalãvę šėtoną, jei nebūt ištrūkęs.
suskaláuti

1. suplakti, sumaišyti: Suskaláuk pieną, tai greičiau surugs.

2. sujudėti, subanguoti: Tik suskalãvo [v] anduo, sulapateno, i ataplauk [ė] žuvis iš marių. Po juo [v] anduo susiskalavo.

3. viską išskalauti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apskalauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x