apsivalioti
.
valióti, -iója, -iójo. volioti.
1. ritinti, ridenti: Valiók blomais šiaudus.
2. vartytis nuo vieno šono ant kito, raičiotis, ritinėtis: Valiójas parkritusi – tokia pasiutusi vaikas. Ans an žeme valiójas – kokie drabužiai! Gluodenas jis nekanda – valiójas sau. Pusnaktė [je] ji nubėgusi i ėmusi po tus miežius valióties. Kur būs šlapios Užgavėnės, valiósias tie žydai po tus šlapumus. [Masonas] ir valiojos, ir purtinos, ir niekaip nepastojo valnas. Valiójas susikibę dėl putbolo – i kaip mušties nora. Bus geriau ir Joneliui su Sabaliuku valioties. Valiójys kaip paršelis po purvyną. I nėko nepadarys – valiõčios, krisčio an žemės. Mirk iš juoko ir valiókias iš tų jaunų. Juokias ir valiókias iš tokių kvaišelių. Aš negersiu tiek daug, ka aš jau valiõčios. Velnias gelba savo vaiką: pijokas valiójas šáltie, i nėko! Kitas [prisigėręs] po grabes valiójas valiójas, aš pry to nepryejau. Ka valióties – to nebuvo. Tokių gerų tėvų, o valiójas [girtas]. Tegerie, tevaliójies – aš negainiosiuos. Valiójas [girtas] kaip katinas nu valerijonų. | Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles ištiesė priš saulę, valiójas vejo [je].
3. vartyti (ppr. ligonį): Valiójo a tris metus – labai sirgo. Už ką dykai tavi valiós?!
4. nuolat gulinėti, voliotis: Nemiegtu, taip valiójuos. Ritinėjys, valiójys po lovą. Mergos. apyvoką apeina, aš valiójuos sau. Valiódamos tik nutuksi kaip kiaulė. Jau tas valiójas kaip šuo parsenęs. Senatvia, reiktų valióties, lengvinėti – dirbu kaip kumelė. Graži, šiltà, neparvažiuos, valiósias pajūrė [je]. gulėti, vartytis. Valióties po lovą – neb gyvenimas, peilis, geriau mirti. Nuvirsu kada, i viskas, ka tik nereiktų an lovos valióties. Po lovą valiõtumys – dar blogiau, ir supūtumi žmogus begulėdamas. Jei pavyks [išgyti],
atsistos an kojų, o ne – i valiókias.
5. voliojantis, raičiojantis išguldyti: Pasiutę krupmaušiai – kaip miežius valió [ja] !
6. valkioti, tąsyti: Ko valióji švarkelį an žemės?! Kam ten aną valióji, draskai?! niokoti, trypti: Kad nemytų, nelaužytų uosinės tvorelės, kad nemytų, nevaliotų žaliosios rūtelės.
7. būti ne vietoje, nesaugomam, mėtytis, vadalotis, valkiotis: Suėsk tą srubą, ka nevaliõtųs. Valiójas, suėsk tą kiaušelį – kas čia vyruo? Valiósias liuob traktoriai pagroviais – gėrė traktorninkai. Šaukštai, lėkštės valiojosi asloje. O, tada dirbom lietuviai: kiek aukso valiójas, o daba vagam. Prieglaudos yra, pakeliais žmonys nevaliójas. Nėkas nevaliójas: numiršti, visi skuba laidoti.
dur̃nių valióti
1. kvailioti, pokštauti: Ka būtų sunkesnė skrynia, į apačią įdės akmenų – teip dur̃nį valiójo.
2. dykinėti, tinginiauti: Nėkame nedirba, dur̃nį i valió [ja] visi. Sako, aš tai dur̃nių valióju – piningų turu saujėms.
juokùs valióti kvailioti, pokštauti: Reik mitrio žmogaus didliai – juokùs valió [ja].
pininguosè (po áuksą) valiójasi. Tu turbūt piningūsè valiójys. Kaip kas po áuksą valiójas, tam juodam blogiau.
po pur̃vą valióti šmeižti: Kodėl žmogus esi vis po pur̃vą valiójamas?!
sáulė žemè valiójas. Kokios darbo dienos – sáulė žemè valiójas. Graži tei graži, sáulė žemè valiójas, ale ką ėste [po sausrų] !
apsivalióti pakartotinai vartytis: Jie kelis sykius sirgo, sirgo apsivaliódami.
išvalióti.
1. daugeliui, visiems sugulti: Išsivaliójot visi, neužmikiat. Ta išsivalióję tie kareiviai – pilnas daržas.
2. kurį laiką vartyti (ppr. ligonį): Septynius metus reikėjo lovo [je] išvalióti [paralyžiuotą].
3. kurį laiką gulinėti: Dvi dienès neėdęs išsivaliójo, bėda.
4. kurį laiką gulėti, išgulėti (ppr. ligos patale): Išsirgau, išsivaliójau keturius mėnesius. Tris metus lovo [je] išsivaliójo. Išsivaliójo plaučiais a mėnesį, ilgiaus.
5. voliojantis išguldyti: Išvaliójo visą daržą, išlaužė. Išvaliójusi jūsius [miežius] dikčium.
6. voliojantis, gulinėjant ko pasiekti: Ką čia išsivaliósi, kas būs – neėdęs būsi.
7. voliojantis aplipti kuo, išsitepti: Žiemos laike važiuoni – ir apvirstam visi, išsivaliójam. Išsivaliójęs visas – bjauru i paveizėti. Į pūkus atsigulė, išsivaliójo, paliko kaip višta apžėlusi. Pavirto ir išsivaliójo kaip kiaulė.
po purvýną išvalióti apšmeižti: Yr tokių, kur tik po purvýną moka visus išvalióti.
nuvalióti.
1. gerokai pavolioti, privolioti: Par tus sniegus pasiginė, ka nuvaliójo, ka numušo!
2. tampant, valkiojant sutepti, sudirbti: I kailinius nuvilks, nuvaliós, nudirbs. voliojantis išsitepti: I ans parejo numien nusivaliójęs, prisėmęs kojas. Pritraukę, nusivalióję [girtuokliai] nu pat ryto.
pavalióti.
1. paraičioti, paridinėti: Į druską lašinius pavalió [ja] ir ėda. Padirbtą užtriną pavaliójo ant stalo, kad taukai geriau susislėgtų. palamdyti, pagniaužyti: Koks čia plovimas – tik pavaliójai škurlį. Pavaliójai pavaliójai, pamuši i plauni į vandenį įdėjęs [drabužius].
2. pavartyti nuo vieno šono ant kito, paraičioti: Tus mažūsius kad enga, kad enga pavaliódami su tuo diržu. Arkliai pasivaliójo i atsikėlė. Su vytimi ėmė mane raižyti pasivaliodama ant žemės.
3. kiek, kurį laiką pagulėti, gulint pailsėti: Prigulk pasivalióti. Prisivalkiojai – krisk pasivalióti. Pavargai, vaikali, pavirsk, pasivaliók. Einu pavirsti pasìvalioti – pokaičio. Dar valandikę pasivaliósu, o po tam pri darbo. Vidurdienį, kada karštà, pusę valandos pasivaliósma – i vėl pri darbo. Kad aš buvau piemenelis, išginsu bandą, sau pasivaliósu. kurį laiką pagulėti sergant: Anos. širdis stipri – pasivaliós, ui pasivaliós!
prasivalióti. prabūti nenaudojamam: Dyka žemė prasivalió [ja] – nesė [ja] žalčiai.
prisivalióti pakankamai prisigulėti: Prisivaliósi prisisilsėsi tenai, čia reik krutėti.
suvalióti.
1. voliojant suritinti, sutraukti, surutulioti į vieną vietą: Miežiai suvalióti, gulia, pūna apačios.
2. po ką išvolioti: Po miltus suvaliók i kepk.
3. voliojant, valkiojant sutepti: Suvalióti drobužiai, baisu! Suvaliótas papiukas – i kiši vaikuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.