apsiūti

siū́ti, siùva (siū̃na), siùvo (siùvė).

1. siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą: Siū́davo viską su numiniais siūlais. Sanklomu, peltakiais siū́ti. Dar̃ pasiūta, visa gatava – niekas [pats] nesiū̃na, pirma tai reikėj [o] siū́t. Seniau visa siùvėm. Seniau an mašinos nèsiuvė, tik rankom. Pačios [moterys] rankom siū́davo sau ir vyram. Ką sugreboji, tai ir siūnì. Kapgi tu siūnì – pakavok mazgą! Marškinius patys ir audėm, ir siùvėm, ir visa darėm. Iš pašukinių siū́davo vyram kelnes apatines, paklodes. Mergos sueilavo (sueidavo) ir siū́lavo (siūdavo) marškinius. Seniau i motriškos baltinius siū́s iš dvijų dalių. Kasdien nešiodavom vis austiniais, žėdni metai kriaučiai siùvo. Oi ana gerai siū̃na! Kas tau siùvė marškinius? Motutė atsisėdus ant prieklėčio ir siuvañt. Jinai labai gražiai siū́t galėjo. Vienus [marškinius] su pirštais siuváu, kitus į mašiną daviau. Parvežė siùvamą mašiną. Siùvamasis žiedas. Siumavíej (siuvamieji) siūlai. Linukus reik verpti kaip siuvamū́sius siūliukus. Adata pavalkų siuvamóji. Mašina seniai y [ra] besiūta, užrūdijusi. Siū́tinosios vaiko kojinės buvo stipresnės už nertinąsias. Ir buvo jupa ne siūtà, bet megzta per visa. Tuos batus jis man siùvė. Tas meisteris naginėles gražiai siùvo, su apyvarėliais. Kap tik Liublino būtų siūta tos kurpelės. Mas siū̃nam užkulą – kaip be ano?! Siuvau marškinėlius nuobrukinio maišo ir įdūriau rankovėles iš avėto auto. Ir kriaučiukas negal siū́tie, siūlo nevaškavęs. O kad aš siuvau plonas plonas drobaites be siūlo, be vaško, be adatėlės. Dvi sesutės šilkus siuvo, besiūdamos sudūmojo. Višta šiurpė siuvė kurpius, nedaug ėmė, par tris grašius. Numirėlio. siuvamo rūbo adata indurk arba nors basterk bernui kaklan, būtinai tave ims. Žinok, jog ilgiau siūtas stipresnis esti. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galo. Karšta adata (skubėdama) kiba siuvai, kad taip ỹra. Siūti siūsi, bet nedėvėsi. Tamsiam pakajėly daug panytėlių siùva be adatėlių. Lopinys ant lopinio, be adatos siūtas. Siuvaũs paltą, kilpa nutrūko. Aš pri stalo siuvaus atsisėdusi. Ko siuvýs?! Eik valgyti! Tessiū̃ (tesisiuva) . Marytė siùvantys suknelę. adyti, lopyti: Žąsino plunksną ištrauka iš sparno, sulenka, užkiša paidą, su ta plunksna i siuva [vyženos padą]. Viršus siūta menku lopu. Jei ant žmogaus priseina kiek drabužį siūti, susiūti, tai jis turi įsikąsti šiaudelį ar medelį – kitaip jam protą gali susiūti. lopant įdėti: Trirublines i penkrublines ans vis siùvo už lopo į savo drabūžius. siūlu pritvirtinti prie drabužio: Vyrai kelinėsan siùva branktelius. Nė vienas nesiuva (nesiuja) (lopija) lopo iš naujos drobės ant seno rūbo.

2. siūdinti 1: Ketinau siū́t paltelį, ale ką čia besiū́si – mirt reiks jau. Avių nelaiko ir kailinių nesiū̃na. Tėvai vyresniam sūnui ir drapaną geresnę siùvė, ir čebatus brangesnius pirko. Daba tokius trumpus [paltus] siuvąsýs. Vadinasi, norite eilutę siūtis? Buvo ant vieno guziko [švarkai] mada, da kaip aš siuviausi. Siùvėsi gražią suknytę. Siùvas kamašėlius, kad tiktai girgždėtų, pamačius mergelė kad į jį žiūrėtų. Ana sau smerčiai suknią siùvos.

3. siūlėti, siuvinėti: Aš daba kaip siū́siu [rankšluostį] ir atriesiu. Gražus tavo žiuponėlis, žaliais šilkais siū́tas, cidabru vadžiotas. Siuvo [mano dukružė] raudonais, siuvo geltonais, siuvo žaliais šilkeliais. Turiu žalią vainikėlį, šilkų siūtą valinėlį.

4. verstis siuvėjo amatu: Siuvo tokia siuvėja Paketurių kaime, ne vietinė, iš kitur, su siuvamąja mašina po kaimus bekeliaujanti. To mokslo neturėjo žmogus, ejo siū́damas par svietą. Buvo kriaučius, ans su tuo gižu vis ejo siūdami. Siū́davo namuose kriaučiai, atsiveždavo savo mašiną. Esu ir siūdama ejusi, bet mašinos siuvamos neturiu. Brolis par ponais, par mužikais siū́davo. Siū́t junkos. Aš buvau beišeitąs mokytis siū́ti. Jei aš nesmokytau, tai siūtáu. Sūnus siū̃na.

5. lipdant daryti (ppr. korius): Bitys korius siùva. Jau bitės pradėjo siū́ti. Bitys jau siū̃na naujus korius magazine. Jei bitys korių nèsiuva, ta i medaus nė [ra]. Bitės iš viršaus korius siū́davo, tiesiai prie lubų. Bitės šiaudinėje [aulėje] tolie greičiaus dirba arba siuva. Mano bitys kaip telyčios, o bičiukai kaip telukai, siùvo korius daržinė [je],
neša medų rezginėms. Aš jums. darbo pramanysiu – giedrioj dienoj medus nešti, ūkanotoj koriai siūti. Korelį siuviaũ, medulį nešiau. | Po svočios nosim musia korį siuvo.

6. nuolat lakstyti iš vietos į vietą, ten ir atgal, zuiti: Anie visur siùva. Siūnì ir siūnì pro šalį, negali palaukti. Kas tom bobom šiandie pasidarė, kad siùva ir siùva iš vieno galo į kitą. Kadgi ana dirbtų, ale siùva, siùva iš gryčios gryčion. Vaikai, a ilgai siū́ste par dures?! Trobą užšaldėt! Ir siū́s be parstojo par duris! Ar nesėsys?! Tas vaikas tikras nepasėda – šen siùvęs, ten siùvęs. I siùva visą dieną pryšpryšais. Vaikai siū́te kaip bitės siū̃na visur. Ko tu čia siuvì kaip į uodegą įkirptas? Tas šuo siùva ir siùva apie namus. Gal kiaulė tekių paskėlė, kad šiandiej pardien siùva po galvijus? Katė siùva ir siùva po gryčią. Pelės tik siùva po kluoną. Kas nor kur greitai būti, tasai tur siūte siūti. | Mieste ten ir atgal siuvo automobiliai. Vilniuj mašinos tik siùva, siùva. Čia tai nors neburzgia, o pas mum tai siùva siùva motociklai. skraidyti: Kregždės siuva ir siuva pažeme, turbūt bus lietaus. Skregždės siū̃na palei žemę. O, žiūrėk, kap bitės gražiai siùva aplink avilį. Ir mūsų gonkos pasauliu, ale musių tai tik siùva, tik siùva. Jų triobon musės tik siùva apie nosį, negalima nė būti. Lėktuvai siùvo po visą dangų. Pradė [jo] siū́t orlaiviai. | Kol man nemergaut jaunai, kad apie mane bernai kap bitės siū̃na (sukasi, meilinasi) . sparčiai suktis: Siùva prie darbui kai šiaudyklė (greit, gerai dirba) . bastytis, keliauti: Per daug jau siuvate po pasaulį.

7. šiaip taip gyventi, stumtis: Kol galiam, teip ir siùvamės.

8. tankiai šaudyti, kalenti: Vis tankiau ir tankiau siuvo automatai. Anapus tarpumiškės ėmė sutartinai siūti kulkosvydžiai.

9. dilgčioti, smelkti: Mane šiurpulys siùva. Šaltis par nugarą siùva (šiurpas krato), ar jau kvaraba kokia ema?!
ant (kieno)
galvõs siū́ti skriausti: Ta valdžia tik ant vargšų žmonių galvų̃ siùvo.
batùs siū́ti duoti uždirbti: Į kinus, vaikai, neikiat: žulikams batus nesiūkiat.
batukùs (čeverykàs) siū́ti paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: Vaikai, sustoję prie ežero, ir siùva čeverykàs Trgn. Vaikai, baikit batukùs siùvę, man visas žuvis išbaidysit!
siū́tas ir lópytas visko patyręs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas.
antsiū́ti, añtsiuva, antsiùvo. užsiūti.
apsiū́ti, àpsiuva (apsiū̃na), apsiùvo (àpsiuvė).

1. kiek reikiant pasiūti (drabužių, avalynės): Motina àpsiuva vaikus. Seniai jau visus apsiuvau ir vis iš naujo apsiuvu. Bus ir apsiūtas, ir apskalbtas, ir pavalgęs. Reikdavo priverpt, priaust ir šeimyna apsiū́t. Tris vyrus apsiū́t rankom – ogi dirbt tai reikia! Milo praaudžiau ir [šeimyną] apsiuvaũ. Apsiùvo visus: tėvui batus, man burlečius ir vaikam pasiuvo. Kai Urbonam apsiūsiu, tai ir an jum nueisiu [siūti]. Kad mane karaliaus sūnus paimt, tai viena adatele visą vaiską apsiū́čia. Jo mylestai teip patikę – liepęs pieminelį apsiūti kraučiams. Žmogų nu galvos iki kojų apsiūti galįs. Adata maža, o visą pasaulį apsiuva. Adatėlė siratėlė žmogų apsiuva, mergelę aprėdo. Maža panelė visą svietą apsiuva. Pati moku siūti, pati ir apsìsiuvu. Siuvau, vaikus i šeimyną apsisiū́davau. Kai apsisiūsi didumą, tada ir man pasiūsi.

2. apsiūdinti: Vyrą apsiū́ti. Tai šiemet jau visi būsim apsisiùvę, tik tėvui da reiktų sermėgos. Buvo siuvėjas, tai visi apsisiùvom. Pagal madą apsisiuvęs.

3. siuvant aplink, kraštus sutvirtinti, papuošti: Rūbai šilkais apsiū́ti. Pakraščius apsiū̃na. Apsukõ apsiū́k lopinį, bus drūčiau. Kišenės įkirptos ir apsiūtos plačia siūle. Baltais pinikais apsiūti priegalvio kraštai. | Pamergės apìsiuva kasnyku galvą.

4. aptraukti medžiaga, oda ar pan.: Apsiuvu oda ką. Audeklėliu lopšiukas apsiū́tas. Apsiū́ta kailiniai. Kai vailokus apsiū́siu [su medžiaga],
tada tau kelnes siūsiu. An pagalaičio apsiū̃na, ir būna guzikas. Kai įkiša – kaip apsiūta, kai išima – kaip nebūta.

5. siuvant apdėvėti: Mašina apsiūta, o prašo aštuonių šimtų rublių.

6. apkalti, apmušti, apmūryti: Kai sudegė sena pirkia, tai manėm pasistatyt naują, sienas apsiū́sme. Namą reikia lentom apsiū́ti – bus šiltesnis. Ans tą namą apsimūrijo, buvo toks, kai mano – medinis, o daba su plytom apsisiùvo.

7. apgauti, apsukti: Jis mane visai apsiùvo. Taip apsiùvo, kad nei paleistas, nei pakartas. Jau dabar apsiūtas, ir baigta.

8. apibėgioti kur, aplakstyti: Miškinukas suprato, kad senelis, jo ieškodamas, apsiuvo pusę girios. Apsiùvo visą miestą – ieškojo meistro.
ausiúotines apsiū́ti aplupti, apmušti: Jy (ji) ausiuotines apsiūs.
šuniẽs (meškõs, vélnio, vil̃ko) káiliu (skūrà) apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, į nieką nereaguoti: Apsisiùvo šùnio skūrà. Vélnio skūrà apsisiùvo: nei tėvo, nei močios neklauso. Piemuo suvis apsisiuvo šunio kailiu, tai miega, bovijas, ė gyvulių i nedaboja. Apsisiūsiu šunies kailiu ir niekam nei cento: ar tėvas, ar brolis, ar kunigas. Apsisiùvęs vil̃ko káiliu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk. Apsìsiuvė [vaikas] meškõs skūrà.
šuniù apsisiū́ti pasidaryti blogam, neklusniam: Nebūk, vaikeli, šuniù apsisiùvęs – klausyk, ką močia sako.
atsiū́ti, àtsiuva (atsiū̃na) atsiùvo (àtsiuvė).

1. užlenkti audeklo kraštą ir prisiūti, kad nebrigztų: Kaip čia pati esi atsiùvusi nemadingai. Sijonuo padelkas jau atsiuvau. Atsiū́ti nosinę, skarelę. Peltakius reikia atsiū́ti.
atsiūtinaĩ. Maišus siūk atsiūtinaĩ (išvarytą siūlę išvertus dar kartą persiuvant) – būs stipresni.

2. ta pačia linija vesti siūlą: Aš in tę ir atgal atsiū́siu.

3. tam tikrą laiką siūti. .

4. gražinti siuvimu, pasiuvus: Jeigu pinigais grąžint negalia, tegul bent atàsiuva. | Bernu reikia atsiū́t dveji marškiniai.
atsiūtinaĩ. Aš ejau du metus atsiūtinaĩ (už mokymąsi siūti dirbau siuvėjui) .

5. išardyti susiūtą: Jau àtsiuviau.
dasiū́ti, dàsiuva, dasiùvo. baigti siūti: Rytoj dasiū́si.
įsiū́ti, į̃siuva (įsiū̃na), įsiùvo (į̃siuvė).

1. į vidų įtaisyti siuvant: Įsiū́ti pamušalą. Įsiuvu. Kai megzta, tai da baika: kad bus siaura, insiùs. Skalbiniai puošiami ne tik prie krašto prisiūtais, bet ir įvairaus pločio įsiūtais nėriniais. Įsìsiuvė pinigus užanty.

2. siuvinėjant išvedžioti: Siūk marškinėlius, rašyk raštelius, įsiūk man pavardėlę.

3. siuvant pritvirtinti: Įsiū́k kabius, magzčius. Ištrūko [saga],
mama, įsiū́k. Motule širdele, o kas guzikus insiū̃s. Imsite … akmenis insiūtus (instatytus). Va, įsisiūs sagas, ir bus jam kostiumas.

4. įnikti siūti: Įsivaryti siūti, įsisiū́ti.

5. brošiūruoti.

6. lipdymu įtaisyti (korius): Kad ir į šitą avilį nors kiek bitės įsiū́tų [korių] ! Įsiuvė korelius be šilkų šilkelių.
į (kieno)
skū̃rą įsisiū́ti pasidaryti panašiam (ydomis): Į kieno tu, vaike, skū̃rą įsisiùvęs?!
į šėtõno (šeitõno) skū̃rą įsisiū́ti būti nedoram, suktam: Jis insisiùvęs in šeitõno skū̃rą. Mergelė žino bernelio nutūrą, kad jie insisiuvę in šėtono skūrą.
kalė̃s liežùvį įsisiū́ti. pasidaryti plepiam, įgeliančiam.
paįsiū́ti, paį̃siuva, paį̃siuvė. visiems prisiūti: Paañsiuvė gėles visiems.
išsiū́ti, ìšsiuva (išsiū̃na), išsiùvo (ìšsiuvė).

1. suvartoti siuvant: Visus siūlus išsiuvaũ. Kriaučius nebeturi siūlų, visus ìšsiuvė. Dabar milas išsiū́tas, nebėr. Raištį išsiuvau į antvalkalus. Kaip tik išmatavo, jau paskui daugiau neaugo, tik tą drobę išsiuvo, ir buvo gana. Išsisiùvo visi siūlai.

2. tam tikrą laiką siūti: Dvejus metus išsiuvaũ. Dvidešimt metų išsiuvaũ ir netekau akių. Kai jis ten išsiuvo pusę metų, ėjo namo.

3. siuvant išmiklėti: Nauja mašina, dar neišsisiùvus, tai springsta.

4. siuvant lenktyniauti: Eikiav išsisiūti: tu trumpu, o aš ilgu siūlu, – sakęs vel [nia] s žmoguo.

5. išsiuvinėti: Ižrievėtas, ižsiūtas daiktas. Rievėju, ižsiuvu. Išsiūtas darbas. Krūtinę marškinių kvietkais išsiùvo. Marškiniai išsiū́ta siūlais ir žaliais, ir geltonais, visokiom kvietkom. Nosinėj išsiū́tas vardas. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius. Išsiū́k ir ma, mergele, žaliais šilkais kuskelę. Mergyte mano, jaunoji mano, išsiū́k ir ma skaružę. Turiu divonėlius išsisiuvus.
nusiū́ti, nùsiuva (nusiū̃na), nusiùvo (nùsiuvė).

1. iš siūlų padaryti, susiūti: Spunka buvo suktų siūlų nusiūta. Nepasiduosiu ir aš savo darbu kitoms: nupinsiu juostą, nusiūsiu tabokmakį.

2. siūlą nuvesti siuvant: Ana kelius dygsnius būt nusiuvusi, ką kalba. Ką vienąroz nùsiuvė, tai ne znokas. Pirmiausia zelnį pamokė tiesią siūlę su mašina nusiū́ti.

3. gerai pasiūti: Kad nùsiuva tas kriaučius, gražu žiūrėt. Ar bet jis nùsiuva kelnes? – Nenùsiuva. Švarkas nenusiū́tas, lipa į viršų.

4. užsidirbti papildomai (siuvant): Ka jis invalidas, jam duoda namie siūt, tai jis galia nusisiū́t kiek.

5. blogai pasiūti: Jau tas kriaučius gatavai po kelmo nusiùvo tus muno drabužius. Tik tu duok jam, o jis kad nùsiuva, tai nėra kur dėt. Čia jau man nùsiuvė: iš pečių siaura, iš visur siaura! Siuvo, siuvo batus ir nusiuvo: nė iš tolo koja nelenda.

6. susiaurinti įsiuvant: Daugiau reikia nusiū́t šonus, plati baisiai suknelė. Mažna gi buvo nusiū́t. Kamgi reikė kirpt?!
pasiū́ti, pàsiuva (pasiū̃na), pasiùvo (pàsiuvė).

1. siuvant padaryti, pagaminti (drabužį, avalynę ir pan): Gerai pasiū́tas drabužis. O jo rūbas tikt prastai pasiū́ti trinyčiai. Ant tikslo pasiū́tas vystas. Drobules pasiū́davo, ka negalės nė atkelti. Ar pasiūsi kelnes šv. Petrui (tai dienai) ?. Kai mama man pirmą kartą pàsiuvė kelnes, tai aš jų da nemokėjau užsimaut. Drobinės kelnės pasiū́ta. Negražiai pasiū́ta – visi mazgai viršuj kap vištos sėd [i]. Dabar dešimtie moteriškių pasiūtum sijonus, ką ana viena turėjo. Kokio pakulnio pasiùs marškiniukus – lig dvylikai metų bėgioji. Motule širdele, kas tau marškinius pasiū̃s? Tokia suknelė pasiūtà, ir nepažinsi, ar berniokas, ar mergaitė – be kelinių. Kepurę pasiū̃na iš kiškio skūrelės. Pernai pasiū́tas paltas. Kap jaunesnis buvo, tai pusantaros dienos pasiū̃na kalnius (kailinius) rankom. Kalinius man pasiùv (pasiūk) . Pakulų pridedam, pàsiuvam kaldrą – i kokia meili. Kurpelė kaip tik jos kojai pasiūtà. Prikišam vatagalių ir pàsiuvam gražias lėles. Iš sienos audimo keturi maišai pasiūt išejo. Siūte pasiūčiau, bernyti mano, – neturiu audimėlio nei plonųjų šilkelių. Pasiū́t tai ne blyną iškept. Žodžiais kailinių nepasiūsi. Kap pasiūsi, tep sunešiosi. Pasiuvo kap šiaučius kepurę. Nesakyk, kad elgeta nebūsi: gal bėda jau pasiuvė tau krepšį. Su maža adata didelius kailinius pasiuva. Ko reikia gerai pasiūtiems rūbams? Be adatos pasiūta, be staklių išausta. Pati pasisiùvo suknelę. Ji išmoks pasisiū́ti baltinius. Tokio pat šitai numinio audeklo [sijoną] va pasisiū́si, kur jau lengvesnis, keturių palų. Pasisiūnì sijoną ir nešioji. Vyrams i marškinius, i kelnes pasisiū́davo su pirštais. Andarokėlį pasisiuvaũ siaurą iš aštuonianyčio, labai gražiai buvau apsvilkus. Iš žaliosios veršenikės pasisiùvęs sau dūdikę. Kitą dieną jis pabaigė siūti ir iš atkarpų pasisiuvo maišelį putoms supilti. Susiverpkie verpimėlį, išsiauskie audimėlį: pasisiūsi – bevilkėsi. Iš miego tarbos nepasisiū́si. įtaisyti: Siuvo kriaučius ilgą laiką ir pasiuvo mergai vaiką. Jis tai mergai pasiùvo vaiką, tai dabar turi mokėt.

2. įstengti, pajėgti siūti: Pasiū́ti ne kiekviena merga taip gali, kaip ji. Be akuliorių nebepàsiuvu. Stipras senis: dar i pàsiuva kokį nėką. Jau pati sau i pasisiū́davo.

3. kiek laiko siūti: Pasiū́k už mane! Valandą pasiùvo, ir marškiniai gatavi. Minutę kitą pàsiuvu ir vėl turiu eit prie kito darbo.

4. siuvant po apačia pritvirtinti: Aš po savo naginėms milo pasiuváu. Jei nori, kad greitai lakiotum, pasiūki po padais kiškio odelės.

5. pasiūdinti: Jie jam pasiùvo naujus drabužius. Burlečiukus pasiùvo – žiūrėk, kad pakaktų penkiolika metų. Nuperka žentui [medžiagos] ir pasiū̃na kostiumą. Pasiùvo tokius ilgus kailinius, ka lys – neparmirksi nėkados. Aš nuog ti (tavęs) skūrelę nuimsiu, savam vaikeliu [i] šūbelę pasiūsiù. Baltą kostiumą iš drobės pasìsiuvė. Drobinę pasisiū́č [suknelę] – būč laimingiausia. Nebuvo iš ko pasisiū́tie [palto]. Odą duoda išdirbt, padaro ją baltą ir pasìsiuva kailinius.

6. lipdant padaryti (ppr. korius): Daug korių bitės pasiuva. Daugel mano yr sierų bitelių: tai jos man suneš saldųjį medutį, tai jos pasiūs baltuosius korelius. Rudenį [bitės] trupčiuką korių bepasisiùvo. | Pasisiuvęs marškinėlius, [bitės] vikšrelis kaip ir sustingsta.
vė́jais galvà pasiūtà. Niekas iš jo nėra numūse: galva vėjais pasiūta – tik laksto ir laksto visur par naktis.
vélniu pasisiùvęs piktas, pašėlęs: Vélniu pasisiùvusi ta boba.
papasiū́ti, papàsiuva, papàsiuvė. daug pasisiūdinti: Papàsiuvė mergos suknias.
pérsiūti. parsiūti.

1. iš naujo, kitaip pasiūti: Pérsiuvo suknelę siuvėja, vis tiek negaliu nešiot. Pársiūk iš naujo apsiaustą. Kurį laiką čia dar turėsiu darbo, persiūdama senas sukneles. Išsiardysu i pársisiūsu – turėsu vatinį. Išsiverčiau kostiumą, pérsisiuvau – ir vėl kap naujas. Pérsisiuvau kepurę.

2. siūlu kiaurai perverti: Vidpadį pársiuva su drotimi. Mane štai šešios kulkos kiaurai persiuvo, kol gyvas, neužmiršiu, kiek baimės prisikentėjau. į vidurį įsiūti: Lova apklota aštuonnyčiais raštais austa drobule, kuri persiūta plačia pačių nerta perdrobule.

3. pakartotinai nuvesti siūlą siuvant: Siūles po kiek rozų pérsiuvu, kad neirt.

4. daug pasiūti: Kiek aš pérsiuvau tų rūbų – baisu!

5. tam tikrą laiką siūti.

6. liautis, baigti siūti.

7. perdirbti, perlipdyti (korius).

8. nuolat perbėgti, pereiti.

9. perimti, persmelkti: Mane pérsiuva šaltis.
prasiū́ti, pràsiuva (prasiū̃na), prasiùvo (pràsiuvė).

1. pralenkti siuvant: Žmogus prasiùvęs velnį.

2. kiaurai persiūti.

3. truputį pasiūti.
prisiū́ti, prìsiuva (prisiū̃na), prisiùvo (prìsiuvė).

1. daug ko pasiūti: Tada. reikė priaust, prisiū́t – buvom šešios dūšios. Tai priaudei drobelių, tai prisiuvei: vieni marškiniai an tvoros, kiti an skūros. Važiuoja toks ponas į girią medžiot su šunimis, žiūri, kad tas gizelis nešas šunims čebatų prisiuvęs. Iš karvės skūros naginių prisisiūna. Anos prissiùvę daug marškinių ir ėmė rengtis kelionei.

2. prisiūdinti: Mergikėms turu prisiùvusi suknikių – neina plikos. Tur prisisiùvusi suknikių – šėpas trata! Kasdien neprisisiū́si paltų.

3. siūlais pritvirtinti: Prisiùvo lopą prie drabužio. Švarkas tujau pat būs gatavas, pamušą jau bengu prisiūti. Nuėmė viršų, dabar reikia prisiūt kitą. Kaunierius prisiū́ta baisiausias – kap pavalkai. Adatą įverk – reiks prisiū́t raišteliai. Prisiū́k magzčius rankovės. Kai virvelėm prìsiuva, tai [vyža] laiko. Prisiū́k knypkį prie kelinių. Aš noru [sagą] ant tavim prisiū́ti. Reikia autelį žudėt ir prisiū́t. Į ausis [ėriukams] įkirpdavo, lupačiukus prisiū́davo prie pakaušio. Jei nori, kad bernas mylėtų, tai jį reikia prie savę prisiū́t tąj adata, kuria nabaštikui siuvo padušką. Niekas neprisiuva lopą gelumbės naujos prie rūbo palaikio. | Tą akį išima ir prisiū̃na. Kai surydena merga bernui galką, tai tą kap prisiuva (jis labai prisiriša) . Prìsiuvė kumelei uodegą prie itų man interisų (man nerūpi) . Juk ir davatkos liežuvis neprisiūtas: gal išpasakoti kitoms. Ans tad prisisiùvo tus drabūžius, lopus tus. Man tiktai duobę, klebonėli brangus! Duobę pakrapinti … – vapėjo, atšokdamas lūpomis nuo klebono rankos ir vėl prisisiūdamas prie jos.

4. prisikabinti, prikibti, prisiplakti: Ale prisisiùvo, kad eičia gert! Sakė, gi vakar an marčią kad prisisiùvo! Kap jis prisisiùvo prieg manę, tai niekap aš jo negalėjau atsikratyt.

5. lipdant pridaryti (ppr. korių): Bitės daug prisiuvo. Bitės medų neša, prisiuva. Ir šitą avilio galą bitės prisiùvo [korių]. Tokims auliams, kurie jau aulį prisiūtą tur, jo apačioj skrynelę padėkiat. Bitelės, bitelės darbininkėlės! … turi būt, gerai korių prisisiuvot ir prisinešėt pilnus medaus. Bitės prisisiùvo pilną avilį [korių].

6. užtektinai privaikščioti, prilakstyti.
šìrdį prisiū́ti labai patraukti, pritraukti: Neprisiuvė širdies savo naudosp.
susiū́ti, sùsiuva (susiū̃na), susiùvo (sùsiuvė).

1. siūlais sutvirtinti: Parirusią rankovę susiū́k. Padraskėm ir susiuvėm. Plyšęs suplyšęs, rankovė susiū́ta baltais siūlais. Prastai sùsiuvė – par siūles prairo. Ras bemiegtant, ras besusiū́tus, kol išpainios. Tai kad gerai susiūta – kur žvirblio galva, kur mašalo žarna. | Darė blogai operaciją, nesusiùvo tą [pilvo] plėvę. Susiùvo tą vietą, sukibo tę viskas i tuo užgijo. Kiaušu susiū́tu vaikščioja – va tau i inžinierius! Sulopyta, susiūta, i adatos nebūta. Be adatos susiūta, be peilio išardyta. Ne drabužis, bet susiū́tas, ne medis, bet lapuotas, ne žmogus, bet viską pasako. Šiaudų pynę nuspyniau, susisiuvaũ kadokes. siuvant padaryti (siūlę): Siūlė gražiai susiū́ta. Meistras anam davė susiū́ti kelnių šonines siūles. Susiū́k tą siūlę už adatos, ne teip greit iširs. siuvant pakenkti, pagadinti: Ant manęs siuvi – tai protą susiū́si. Neduok rūbo siūt ant savęs – atmintį susius.

2. pasiūti 1: Sermėga iš skiaučių susiūta. Taip jisai susiuvo [batus] negražiai, kad jam pačiam negražu buvo žiūrėt. Susìsiuvi ką do?

3. siuvant sunaudoti: Visus kailius į kailinius susiuvo. Liko palukių, tai ir tas tarbukėm susiùvo – jo ir ašaka nepragaiš!

4. susukus užsiūti: Įsnaują susiū́davo kiaulio. Su peiliu supjaustydavai [taukus],
suminkydavai, druskos įdėdavai, pipirų ir susiū́davai į plėvę. Susiū̃na taukus, musios kad nesėst.

5. apdaryti (knygą), įrišti.

6. lipdant padaryti (ppr. korius): Kaip tuos korius [bitės] susiū́davo, tai nėsu mačius.

7. susidraugauti, susinešti: Matai, ir susisiùvo Marė su Andrium kaip šuva su šiaučium.

8. nugalėti, sutriuškinti: Tai ir sùsiuvė vokiečius!
juõką susiū́ti iškrėsti pokštą: Mes kap kada tai sùsiuvam juõką kokį.
pasusiū́ti, pasùsiuva, pasùsiuvė. visus susiūti prie vienas kito: Pasùsiuviau aš ituos diržus ir leidžiaus itais diržais žemėn.
užsiū́ti, ùžsiuva (užsiū̃na), užsiùvo (ùžsiuvė).

1. siuvant panaikinti skylę, sujungti kraštus: Užsiū́k skylę maišo. Užsiū́ti maišelį. Tai kokiais čia siūlais ažusiū́si? – Ažusiū́č', kad būtų. Mėsą sukapojam, indedam druskos, pipiro, svogūno, gerai prikemšam, tada ažùsiuvei – ir kindziukas. | Baigus operaciją, žaizda užsiuvama. Žarnas ažusiùvo. Vėžys buvo: prapjovė i vė ažusiùvo. Norėjosi ką nors jai tada pasakyti, bet – šunys žino! – burna buvo tarytum užsiūta. Daba tylėk kai užsiū́ta. Kap užsiū́ta – negi ir nelis. Žmonėms gerklės neužsiūsi. Spakt su keliu į subinę, ir nebmyžo į lovą – kaip siūte užsiùvo. Iš vakaro kiek užmigau, o paskui, kap išsimušiau iš miego, tai nors akis užsiū́k.
užsiuvamaĩ. Nespėjom apsisėti, bulves tebesodinom, o prakiuro dangus nebeužsiuvamai. Ko tyli kaip užsisiuvęs?! O Šarūnė irgi! Kai nereikia, tai dantinga, o dabar kaip užsisiuvus. Ištars [Rapolas] žodį, užriks ant manęs nelapauti, ir vėl užsisiuva (nutyla, nė žodžio nepasako). Visam pusdieniui, o kartais ir visai dienai.

2. siuvant įdėti, įsiūti: Užsiū́ti pinigus į švarką. Toj duktė turėjo užsisiuvus vystėj dešimtį tūkstančių rublių.

3. siuvant uždėti ant viršaus: Viršun užsiuvu. Klostės viršuje užsiūtos. Užsiū́ti lopą.

4. siuvant uždirbti: .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>siū́ti, </b>siùva (siū̃na), siùvo (siùvė). <br/>1. <span class="explanation">siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą: </span> Siū́davo viską su numiniais siūlais. Sanklomu, peltakiais siū́ti. Dar̃ pasiūta, visa gatava – niekas [pats] nesiū̃na, pirma tai reikėj [o] siū́t. Seniau visa siùvėm. Seniau an mašinos nèsiuvė, tik rankom. Pačios [moterys] rankom siū́davo sau ir vyram. Ką sugreboji, tai ir siūnì. Kapgi tu siūnì – pakavok mazgą! Marškinius patys ir audėm, ir siùvėm, ir visa darėm. Iš pašukinių siū́davo vyram kelnes apatines, paklodes. Mergos sueilavo <span class="explanation"> (sueidavo) </span> ir siū́lavo <span class="explanation"> (siūdavo) </span> marškinius. Seniau i motriškos baltinius siū́s iš dvijų dalių. Kasdien nešiodavom vis austiniais, žėdni metai kriaučiai siùvo. Oi ana gerai siū̃na! Kas tau siùvė marškinius? Motutė atsisėdus ant prieklėčio ir siuvañt. Jinai labai gražiai siū́t galėjo. Vienus [marškinius] su pirštais siuváu, kitus į mašiną daviau. Parvežė siùvamą mašiną. Siùvamasis žiedas. Siumavíej <span class="explanation"> (siuvamieji) </span> siūlai. Linukus reik verpti kaip siuvamū́sius siūliukus. Adata pavalkų siuvamóji. Mašina seniai y [ra] besiūta, užrūdijusi. Siū́tinosios vaiko kojinės buvo stipresnės už nertinąsias. Ir buvo jupa ne siūtà, bet megzta per visa. Tuos batus jis man siùvė. Tas meisteris naginėles gražiai siùvo, su apyvarėliais. Kap tik Liublino būtų siūta tos kurpelės. Mas siū̃nam užkulą – kaip be ano?! Siuvau marškinėlius nuobrukinio maišo ir įdūriau rankovėles iš avėto auto. Ir kriaučiukas negal siū́tie, siūlo nevaškavęs. O kad aš siuvau plonas plonas drobaites be siūlo, be vaško, be adatėlės. Dvi sesutės šilkus siuvo, besiūdamos sudūmojo. Višta šiurpė siuvė kurpius, nedaug ėmė, par tris grašius. Numirėlio. siuvamo rūbo adata indurk arba nors basterk bernui kaklan, būtinai tave ims. Žinok, jog ilgiau siūtas stipresnis esti. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galo. Karšta adata <span class="explanation"> (skubėdama) </span> kiba siuvai, kad taip ỹra. Siūti siūsi, bet nedėvėsi. Tamsiam pakajėly daug panytėlių siùva be adatėlių. Lopinys ant lopinio, be adatos siūtas. Siuvaũs paltą, kilpa nutrūko. Aš pri stalo siuvaus atsisėdusi. Ko siuvýs?! Eik valgyti! Tessiū̃ <span class="explanation"> (tesisiuva) </span>. Marytė siùvantys suknelę. <span class="explanation">adyti, lopyti: </span> Žąsino plunksną ištrauka iš sparno, sulenka, užkiša paidą, su ta plunksna i siuva [vyženos padą]. Viršus siūta menku lopu. Jei ant žmogaus priseina kiek drabužį siūti, susiūti, tai jis turi įsikąsti šiaudelį ar medelį – kitaip jam protą gali susiūti. <span class="explanation">lopant įdėti: </span> Trirublines i penkrublines ans vis siùvo už lopo į savo drabūžius. <span class="explanation">siūlu pritvirtinti prie drabužio: </span> Vyrai kelinėsan siùva branktelius. Nė vienas nesiuva (nesiuja) (lopija) lopo iš naujos drobės ant seno rūbo. <br/>2. siūdinti 1: Ketinau siū́t paltelį, ale ką čia besiū́si – mirt reiks jau. Avių nelaiko ir kailinių nesiū̃na. Tėvai vyresniam sūnui ir drapaną geresnę siùvė, ir čebatus brangesnius pirko. Daba tokius trumpus [paltus] siuvąsýs. Vadinasi, norite eilutę siūtis? Buvo ant vieno guziko [švarkai] mada, da kaip aš siuviausi. Siùvėsi gražią suknytę. Siùvas kamašėlius, kad tiktai girgždėtų, pamačius mergelė kad į jį žiūrėtų. Ana sau smerčiai suknią siùvos. <br/>3. <span class="explanation">siūlėti, siuvinėti: </span> Aš daba kaip siū́siu [rankšluostį] ir atriesiu. Gražus tavo žiuponėlis, žaliais šilkais siū́tas, cidabru vadžiotas. Siuvo [mano dukružė] raudonais, siuvo geltonais, siuvo žaliais šilkeliais. Turiu žalią vainikėlį, šilkų siūtą valinėlį. <br/>4. <span class="explanation">verstis siuvėjo amatu: </span> Siuvo tokia siuvėja Paketurių kaime, ne vietinė, iš kitur, su siuvamąja mašina po kaimus bekeliaujanti. To mokslo neturėjo žmogus, ejo siū́damas par svietą. Buvo kriaučius, ans su tuo gižu vis ejo siūdami. Siū́davo namuose kriaučiai, atsiveždavo savo mašiną. Esu ir siūdama ejusi, bet mašinos siuvamos neturiu. Brolis par ponais, par mužikais siū́davo. Siū́t junkos. Aš buvau beišeitąs mokytis siū́ti. Jei aš nesmokytau, tai siūtáu. Sūnus siū̃na. <br/>5. <span class="explanation">lipdant daryti (ppr. korius): </span> Bitys korius siùva. Jau bitės pradėjo siū́ti. Bitys jau siū̃na naujus korius magazine. Jei bitys korių nèsiuva, ta i medaus nė [ra]. Bitės iš viršaus korius siū́davo, tiesiai prie lubų. Bitės šiaudinėje [aulėje] tolie greičiaus dirba arba siuva. Mano bitys kaip telyčios, o bičiukai kaip telukai, siùvo korius daržinė [je], neša medų rezginėms. Aš jums. darbo pramanysiu – giedrioj dienoj medus nešti, ūkanotoj koriai siūti. Korelį siuviaũ, medulį nešiau. | Po svočios nosim musia korį siuvo. <br/>6. <span class="explanation">nuolat lakstyti iš vietos į vietą, ten ir atgal, zuiti: </span> Anie visur siùva. Siūnì ir siūnì pro šalį, negali palaukti. Kas tom bobom šiandie pasidarė, kad siùva ir siùva iš vieno galo į kitą. Kadgi ana dirbtų, ale siùva, siùva iš gryčios gryčion. Vaikai, a ilgai siū́ste par dures?! Trobą užšaldėt! Ir siū́s be parstojo par duris! Ar nesėsys?! Tas vaikas tikras nepasėda – šen siùvęs, ten siùvęs. I siùva visą dieną pryšpryšais. Vaikai siū́te kaip bitės siū̃na visur. Ko tu čia siuvì kaip į uodegą įkirptas? Tas šuo siùva ir siùva apie namus. Gal kiaulė tekių paskėlė, kad šiandiej pardien siùva po galvijus? Katė siùva ir siùva po gryčią. Pelės tik siùva po kluoną. Kas nor kur greitai būti, tasai tur siūte siūti. | Mieste ten ir atgal siuvo automobiliai. Vilniuj mašinos tik siùva, siùva. Čia tai nors neburzgia, o pas mum tai siùva siùva motociklai. <span class="explanation">skraidyti: </span> Kregždės siuva ir siuva pažeme, turbūt bus lietaus. Skregždės siū̃na palei žemę. O, žiūrėk, kap bitės gražiai siùva aplink avilį. Ir mūsų gonkos pasauliu, ale musių tai tik siùva, tik siùva. Jų triobon musės tik siùva apie nosį, negalima nė būti. Lėktuvai siùvo po visą dangų. Pradė [jo] siū́t orlaiviai. | Kol man nemergaut jaunai, kad apie mane bernai kap bitės siū̃na <span class="explanation"> (sukasi, meilinasi) </span>. <span class="explanation">sparčiai suktis: </span> Siùva prie darbui kai šiaudyklė <span class="explanation"> (greit, gerai dirba) </span>. <span class="explanation">bastytis, keliauti: </span> Per daug jau siuvate po pasaulį. <br/>7. <span class="explanation">šiaip taip gyventi, stumtis: </span> Kol galiam, teip ir siùvamės. <br/>8. <span class="explanation">tankiai šaudyti, kalenti: </span> Vis tankiau ir tankiau siuvo automatai. Anapus tarpumiškės ėmė sutartinai siūti kulkosvydžiai. <br/>9. <span class="explanation">dilgčioti, smelkti: </span> Mane šiurpulys siùva. Šaltis par nugarą siùva <span class="explanation"> (šiurpas krato), </span> ar jau kvaraba kokia ema?! <br/><b> ant</b> (kieno) <br/><b>galvõs siū́ti</b> <span class="explanation">skriausti: </span> Ta valdžia tik ant vargšų žmonių galvų̃ siùvo. <br/><b>batùs siū́ti</b> <span class="explanation">duoti uždirbti: </span> Į kinus, vaikai, neikiat: žulikams batus nesiūkiat. <br/><b>batukùs (čeverykàs) siū́ti</b> <span class="explanation">paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: </span> Vaikai, sustoję prie ežero, ir siùva čeverykàs Trgn. Vaikai, baikit batukùs siùvę, man visas žuvis išbaidysit! <br/><b>siū́tas ir lópytas</b> <span class="explanation">visko patyręs: </span> Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas. <br/><b>antsiū́ti, </b>añtsiuva, antsiùvo. <span class="explanation">užsiūti. </span> <br/><b>apsiū́ti, </b>àpsiuva (apsiū̃na), apsiùvo (àpsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">kiek reikiant pasiūti (drabužių, avalynės): </span> Motina àpsiuva vaikus. Seniai jau visus apsiuvau ir vis iš naujo apsiuvu. Bus ir apsiūtas, ir apskalbtas, ir pavalgęs. Reikdavo priverpt, priaust ir šeimyna apsiū́t. Tris vyrus apsiū́t rankom – ogi dirbt tai reikia! Milo praaudžiau ir [šeimyną] apsiuvaũ. Apsiùvo visus: tėvui batus, man burlečius ir vaikam pasiuvo. Kai Urbonam apsiūsiu, tai ir an jum nueisiu [siūti]. Kad mane karaliaus sūnus paimt, tai viena adatele visą vaiską apsiū́čia. Jo mylestai teip patikę – liepęs pieminelį apsiūti kraučiams. Žmogų nu galvos iki kojų apsiūti galįs. Adata maža, o visą pasaulį apsiuva. Adatėlė siratėlė žmogų apsiuva, mergelę aprėdo. Maža panelė visą svietą apsiuva. Pati moku siūti, pati ir apsìsiuvu. Siuvau, vaikus i šeimyną apsisiū́davau. Kai apsisiūsi didumą, tada ir man pasiūsi. <br/>2. <span class="explanation">apsiūdinti: </span> Vyrą apsiū́ti. Tai šiemet jau visi būsim apsisiùvę, tik tėvui da reiktų sermėgos. Buvo siuvėjas, tai visi apsisiùvom. Pagal madą apsisiuvęs. <br/>3. <span class="explanation">siuvant aplink, kraštus sutvirtinti, papuošti: </span> Rūbai šilkais apsiū́ti. Pakraščius apsiū̃na. Apsukõ apsiū́k lopinį, bus drūčiau. Kišenės įkirptos ir apsiūtos plačia siūle. Baltais pinikais apsiūti priegalvio kraštai. | Pamergės apìsiuva kasnyku galvą. <br/>4. <span class="explanation">aptraukti medžiaga, oda ar pan.: </span> Apsiuvu oda ką. Audeklėliu lopšiukas apsiū́tas. Apsiū́ta kailiniai. Kai vailokus apsiū́siu [su medžiaga], tada tau kelnes siūsiu. An pagalaičio apsiū̃na, ir būna guzikas. Kai įkiša – kaip apsiūta, kai išima – kaip nebūta. <br/>5. <span class="explanation">siuvant apdėvėti: </span> Mašina apsiūta, o prašo aštuonių šimtų rublių. <br/>6. <span class="explanation">apkalti, apmušti, apmūryti: </span> Kai sudegė sena pirkia, tai manėm pasistatyt naują, sienas apsiū́sme. Namą reikia lentom apsiū́ti – bus šiltesnis. Ans tą namą apsimūrijo, buvo toks, kai mano – medinis, o daba su plytom apsisiùvo. <br/>7. <span class="explanation">apgauti, apsukti: </span> Jis mane visai apsiùvo. Taip apsiùvo, kad nei paleistas, nei pakartas. Jau dabar apsiūtas, ir baigta. <br/>8. <span class="explanation">apibėgioti kur, aplakstyti: </span> Miškinukas suprato, kad senelis, jo ieškodamas, apsiuvo pusę girios. Apsiùvo visą miestą – ieškojo meistro. <br/><b> ausiúotines apsiū́ti</b> <span class="explanation">aplupti, apmušti: </span> Jy <span class="explanation"> (ji) </span> ausiuotines apsiūs. <br/><b>šuniẽs (meškõs, vélnio, vil̃ko) káiliu (skūrà) apsisiū́ti</b> <span class="explanation">pasidaryti rambiam, neklusniam, į nieką nereaguoti: </span> Apsisiùvo šùnio skūrà. Vélnio skūrà apsisiùvo: nei tėvo, nei močios neklauso. Piemuo suvis apsisiuvo šunio kailiu, tai miega, bovijas, ė gyvulių i nedaboja. Apsisiūsiu šunies kailiu ir niekam nei cento: ar tėvas, ar brolis, ar kunigas. Apsisiùvęs vil̃ko káiliu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk. Apsìsiuvė [vaikas] meškõs skūrà. <br/><b>šuniù apsisiū́ti</b> <span class="explanation">pasidaryti blogam, neklusniam: </span> Nebūk, vaikeli, šuniù apsisiùvęs – klausyk, ką močia sako. <br/><b>atsiū́ti, </b>àtsiuva (atsiū̃na) atsiùvo (àtsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">užlenkti audeklo kraštą ir prisiūti, kad nebrigztų: </span> Kaip čia pati esi atsiùvusi nemadingai. Sijonuo padelkas jau atsiuvau. Atsiū́ti nosinę, skarelę. Peltakius reikia atsiū́ti. <br/><b>atsiūtinaĩ</b></b>. Maišus siūk atsiūtinaĩ <span class="explanation"> (išvarytą siūlę išvertus dar kartą persiuvant) – </span> būs stipresni. <br/>2. <span class="explanation">ta pačia linija vesti siūlą: </span> Aš in tę ir atgal atsiū́siu. <br/>3. <span class="explanation">tam tikrą laiką siūti. </span> </span>. <br/>4. <span class="explanation">gražinti siuvimu, pasiuvus: </span> Jeigu pinigais grąžint negalia, tegul bent atàsiuva. | Bernu reikia atsiū́t dveji marškiniai. <br/><b>atsiūtinaĩ</b></b>. Aš ejau du metus atsiūtinaĩ <span class="explanation"> (už mokymąsi siūti dirbau siuvėjui) </span>. <br/>5. <span class="explanation">išardyti susiūtą: </span> Jau àtsiuviau. <br/><b>dasiū́ti, </b>dàsiuva, dasiùvo. <span class="explanation">baigti siūti: </span> Rytoj dasiū́si. <br/><b>įsiū́ti, </b>į̃siuva (įsiū̃na), įsiùvo (į̃siuvė). <br/>1. <span class="explanation">į vidų įtaisyti siuvant: </span> Įsiū́ti pamušalą. Įsiuvu. Kai megzta, tai da baika: kad bus siaura, insiùs. Skalbiniai puošiami ne tik prie krašto prisiūtais, bet ir įvairaus pločio įsiūtais nėriniais. Įsìsiuvė pinigus užanty. <br/>2. <span class="explanation">siuvinėjant išvedžioti: </span> Siūk marškinėlius, rašyk raštelius, įsiūk man pavardėlę. <br/>3. <span class="explanation">siuvant pritvirtinti: </span> Įsiū́k kabius, magzčius. Ištrūko [saga], mama, įsiū́k. Motule širdele, o kas guzikus insiū̃s. Imsite … akmenis insiūtus (instatytus). Va, įsisiūs sagas, ir bus jam kostiumas. <br/>4. <span class="explanation">įnikti siūti: </span> Įsivaryti siūti, įsisiū́ti. <br/>5. <span class="explanation">brošiūruoti. </span> <br/>6. <span class="explanation">lipdymu įtaisyti (korius): </span> Kad ir į šitą avilį nors kiek bitės įsiū́tų [korių] ! Įsiuvė korelius be šilkų šilkelių. <br/><b> į</b> (kieno) <br/><b>skū̃rą įsisiū́ti</b> <span class="explanation">pasidaryti panašiam (ydomis): </span> Į kieno tu, vaike, skū̃rą įsisiùvęs?! <br/><b>į šėtõno (šeitõno) skū̃rą įsisiū́ti</b> <span class="explanation">būti nedoram, suktam: </span> Jis insisiùvęs in šeitõno skū̃rą. Mergelė žino bernelio nutūrą, kad jie insisiuvę in šėtono skūrą. <br/><b>kalė̃s liežùvį įsisiū́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti plepiam, įgeliančiam. </span> <br/><b>paįsiū́ti, </b>paį̃siuva, paį̃siuvė. <span class="explanation">visiems prisiūti: </span> Paañsiuvė gėles visiems. <br/><b>išsiū́ti, </b>ìšsiuva (išsiū̃na), išsiùvo (ìšsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">suvartoti siuvant: </span> Visus siūlus išsiuvaũ. Kriaučius nebeturi siūlų, visus ìšsiuvė. Dabar milas išsiū́tas, nebėr. Raištį išsiuvau į antvalkalus. Kaip tik išmatavo, jau paskui daugiau neaugo, tik tą drobę išsiuvo, ir buvo gana. Išsisiùvo visi siūlai. <br/>2. <span class="explanation">tam tikrą laiką siūti: </span> Dvejus metus išsiuvaũ. Dvidešimt metų išsiuvaũ ir netekau akių. Kai jis ten išsiuvo pusę metų, ėjo namo. <br/>3. <span class="explanation">siuvant išmiklėti: </span> Nauja mašina, dar neišsisiùvus, tai springsta. <br/>4. <span class="explanation">siuvant lenktyniauti: </span> Eikiav išsisiūti: tu trumpu, o aš ilgu siūlu, – sakęs vel [nia] s žmoguo. <br/>5. <span class="explanation">išsiuvinėti: </span> Ižrievėtas, ižsiūtas daiktas. Rievėju, ižsiuvu. Išsiūtas darbas. Krūtinę marškinių kvietkais išsiùvo. Marškiniai išsiū́ta siūlais ir žaliais, ir geltonais, visokiom kvietkom. Nosinėj išsiū́tas vardas. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius. Išsiū́k ir ma, mergele, žaliais šilkais kuskelę. Mergyte mano, jaunoji mano, išsiū́k ir ma skaružę. Turiu divonėlius išsisiuvus. <br/><b>nusiū́ti, </b>nùsiuva (nusiū̃na), nusiùvo (nùsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">iš siūlų padaryti, susiūti: </span> Spunka buvo suktų siūlų nusiūta. Nepasiduosiu ir aš savo darbu kitoms: nupinsiu juostą, nusiūsiu tabokmakį. <br/>2. <span class="explanation">siūlą nuvesti siuvant: </span> Ana kelius dygsnius būt nusiuvusi, ką kalba. Ką vienąroz nùsiuvė, tai ne znokas. Pirmiausia zelnį pamokė tiesią siūlę su mašina nusiū́ti. <br/>3. <span class="explanation">gerai pasiūti: </span> Kad nùsiuva tas kriaučius, gražu žiūrėt. Ar bet jis nùsiuva kelnes? – Nenùsiuva. Švarkas nenusiū́tas, lipa į viršų. <br/>4. <span class="explanation">užsidirbti papildomai (siuvant): </span> Ka jis invalidas, jam duoda namie siūt, tai jis galia nusisiū́t kiek. <br/>5. <span class="explanation">blogai pasiūti: </span> Jau tas kriaučius gatavai po kelmo nusiùvo tus muno drabužius. Tik tu duok jam, o jis kad nùsiuva, tai nėra kur dėt. Čia jau man nùsiuvė: iš pečių siaura, iš visur siaura! Siuvo, siuvo batus ir nusiuvo: nė iš tolo koja nelenda. <br/>6. <span class="explanation">susiaurinti įsiuvant: </span> Daugiau reikia nusiū́t šonus, plati baisiai suknelė. Mažna gi buvo nusiū́t. Kamgi reikė kirpt?! <br/><b>pasiū́ti, </b>pàsiuva (pasiū̃na), pasiùvo (pàsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">siuvant padaryti, pagaminti (drabužį, avalynę ir pan): </span> Gerai pasiū́tas drabužis. O jo rūbas tikt prastai pasiū́ti trinyčiai. Ant tikslo pasiū́tas vystas. Drobules pasiū́davo, ka negalės nė atkelti. Ar pasiūsi kelnes šv. Petrui <span class="explanation"> (tai dienai) ?</span>. Kai mama man pirmą kartą pàsiuvė kelnes, tai aš jų da nemokėjau užsimaut. Drobinės kelnės pasiū́ta. Negražiai pasiū́ta – visi mazgai viršuj kap vištos sėd [i]. Dabar dešimtie moteriškių pasiūtum sijonus, ką ana viena turėjo. Kokio pakulnio pasiùs marškiniukus – lig dvylikai metų bėgioji. Motule širdele, kas tau marškinius pasiū̃s? Tokia suknelė pasiūtà, ir nepažinsi, ar berniokas, ar mergaitė – be kelinių. Kepurę pasiū̃na iš kiškio skūrelės. Pernai pasiū́tas paltas. Kap jaunesnis buvo, tai pusantaros dienos pasiū̃na kalnius <span class="explanation"> (kailinius) </span> rankom. Kalinius man pasiùv <span class="explanation"> (pasiūk) </span>. Pakulų pridedam, pàsiuvam kaldrą – i kokia meili. Kurpelė kaip tik jos kojai pasiūtà. Prikišam vatagalių ir pàsiuvam gražias lėles. Iš sienos audimo keturi maišai pasiūt išejo. Siūte pasiūčiau, bernyti mano, – neturiu audimėlio nei plonųjų šilkelių. Pasiū́t tai ne blyną iškept. Žodžiais kailinių nepasiūsi. Kap pasiūsi, tep sunešiosi. Pasiuvo kap šiaučius kepurę. Nesakyk, kad elgeta nebūsi: gal bėda jau pasiuvė tau krepšį. Su maža adata didelius kailinius pasiuva. Ko reikia gerai pasiūtiems rūbams? Be adatos pasiūta, be staklių išausta. Pati pasisiùvo suknelę. Ji išmoks pasisiū́ti baltinius. Tokio pat šitai numinio audeklo [sijoną] va pasisiū́si, kur jau lengvesnis, keturių palų. Pasisiūnì sijoną ir nešioji. Vyrams i marškinius, i kelnes pasisiū́davo su pirštais. Andarokėlį pasisiuvaũ siaurą iš aštuonianyčio, labai gražiai buvau apsvilkus. Iš žaliosios veršenikės pasisiùvęs sau dūdikę. Kitą dieną jis pabaigė siūti ir iš atkarpų pasisiuvo maišelį putoms supilti. Susiverpkie verpimėlį, išsiauskie audimėlį: pasisiūsi – bevilkėsi. Iš miego tarbos nepasisiū́si. <span class="explanation">įtaisyti: </span> Siuvo kriaučius ilgą laiką ir pasiuvo mergai vaiką. Jis tai mergai pasiùvo vaiką, tai dabar turi mokėt. <br/>2. <span class="explanation">įstengti, pajėgti siūti: </span> Pasiū́ti ne kiekviena merga taip gali, kaip ji. Be akuliorių nebepàsiuvu. Stipras senis: dar i pàsiuva kokį nėką. Jau pati sau i pasisiū́davo. <br/>3. <span class="explanation">kiek laiko siūti: </span> Pasiū́k už mane! Valandą pasiùvo, ir marškiniai gatavi. Minutę kitą pàsiuvu ir vėl turiu eit prie kito darbo. <br/>4. <span class="explanation">siuvant po apačia pritvirtinti: </span> Aš po savo naginėms milo pasiuváu. Jei nori, kad greitai lakiotum, pasiūki po padais kiškio odelės. <br/>5. <span class="explanation">pasiūdinti: </span> Jie jam pasiùvo naujus drabužius. Burlečiukus pasiùvo – žiūrėk, kad pakaktų penkiolika metų. Nuperka žentui [medžiagos] ir pasiū̃na kostiumą. Pasiùvo tokius ilgus kailinius, ka lys – neparmirksi nėkados. Aš nuog ti <span class="explanation"> (tavęs) </span> skūrelę nuimsiu, savam vaikeliu [i] šūbelę pasiūsiù. Baltą kostiumą iš drobės pasìsiuvė. Drobinę pasisiū́č [suknelę] – būč laimingiausia. Nebuvo iš ko pasisiū́tie [palto]. Odą duoda išdirbt, padaro ją baltą ir pasìsiuva kailinius. <br/>6. <span class="explanation">lipdant padaryti (ppr. korius): </span> </span> Daug korių bitės pasiuva. Daugel mano yr sierų bitelių: tai jos man suneš saldųjį medutį, tai jos pasiūs baltuosius korelius. Rudenį [bitės] trupčiuką korių bepasisiùvo. | Pasisiuvęs marškinėlius, [bitės] vikšrelis kaip ir sustingsta. <br/><b> vė́jais galvà pasiūtà</b>. Niekas iš jo nėra numūse: galva vėjais pasiūta – tik laksto ir laksto visur par naktis. <br/><b>vélniu pasisiùvęs</b> <span class="explanation">piktas, pašėlęs: </span> Vélniu pasisiùvusi ta boba. <br/><b>papasiū́ti, </b>papàsiuva, papàsiuvė. <span class="explanation">daug pasisiūdinti: </span> Papàsiuvė mergos suknias. <br/><b>pérsiūti</b>. parsiūti. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo, kitaip pasiūti: </span> Pérsiuvo suknelę siuvėja, vis tiek negaliu nešiot. Pársiūk iš naujo apsiaustą. Kurį laiką čia dar turėsiu darbo, persiūdama senas sukneles. Išsiardysu i pársisiūsu – turėsu vatinį. Išsiverčiau kostiumą, pérsisiuvau – ir vėl kap naujas. Pérsisiuvau kepurę. <br/>2. <span class="explanation">siūlu kiaurai perverti: </span> Vidpadį pársiuva su drotimi. Mane štai šešios kulkos kiaurai persiuvo, kol gyvas, neužmiršiu, kiek baimės prisikentėjau. <span class="explanation">į vidurį įsiūti: </span> Lova apklota aštuonnyčiais raštais austa drobule, kuri persiūta plačia pačių nerta perdrobule. <br/>3. <span class="explanation">pakartotinai nuvesti siūlą siuvant: </span> Siūles po kiek rozų pérsiuvu, kad neirt. <br/>4. <span class="explanation">daug pasiūti: </span> Kiek aš pérsiuvau tų rūbų – baisu! <br/>5. <span class="explanation">tam tikrą laiką siūti. </span> </span> <br/>6. <span class="explanation">liautis, baigti siūti. </span> <br/>7. <span class="explanation">perdirbti, perlipdyti (korius). </span> <br/>8. <span class="explanation">nuolat perbėgti, pereiti. </span> <br/>9. <span class="explanation">perimti, persmelkti: </span> Mane pérsiuva šaltis. <br/><b>prasiū́ti, </b>pràsiuva (prasiū̃na), prasiùvo (pràsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">pralenkti siuvant: </span> Žmogus prasiùvęs velnį. <br/>2. <span class="explanation">kiaurai persiūti. </span> <br/>3. <span class="explanation">truputį pasiūti. </span> <br/><b>prisiū́ti, </b>prìsiuva (prisiū̃na), prisiùvo (prìsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">daug ko pasiūti: </span> Tada. reikė priaust, prisiū́t – buvom šešios dūšios. Tai priaudei drobelių, tai prisiuvei: vieni marškiniai an tvoros, kiti an skūros. Važiuoja toks ponas į girią medžiot su šunimis, žiūri, kad tas gizelis nešas šunims čebatų prisiuvęs. Iš karvės skūros naginių prisisiūna. Anos prissiùvę daug marškinių ir ėmė rengtis kelionei. <br/>2. <span class="explanation">prisiūdinti: </span> Mergikėms turu prisiùvusi suknikių – neina plikos. Tur prisisiùvusi suknikių – šėpas trata! Kasdien neprisisiū́si paltų. <br/>3. <span class="explanation">siūlais pritvirtinti: </span> Prisiùvo lopą prie drabužio. Švarkas tujau pat būs gatavas, pamušą jau bengu prisiūti. Nuėmė viršų, dabar reikia prisiūt kitą. Kaunierius prisiū́ta baisiausias – kap pavalkai. Adatą įverk – reiks prisiū́t raišteliai. Prisiū́k magzčius rankovės. Kai virvelėm prìsiuva, tai [vyža] laiko. Prisiū́k knypkį prie kelinių. Aš noru [sagą] ant tavim prisiū́ti. Reikia autelį žudėt ir prisiū́t. Į ausis [ėriukams] įkirpdavo, lupačiukus prisiū́davo prie pakaušio. Jei nori, kad bernas mylėtų, tai jį reikia prie savę prisiū́t tąj adata, kuria nabaštikui siuvo padušką. Niekas neprisiuva lopą gelumbės naujos prie rūbo palaikio. | Tą akį išima ir prisiū̃na. Kai surydena merga bernui galką, tai tą kap prisiuva <span class="explanation"> (jis labai prisiriša) </span>. Prìsiuvė kumelei uodegą prie itų man interisų <span class="explanation"> (man nerūpi) </span>. Juk ir davatkos liežuvis neprisiūtas: gal išpasakoti kitoms. Ans tad prisisiùvo tus drabūžius, lopus tus. Man tiktai duobę, klebonėli brangus! Duobę pakrapinti … – vapėjo, atšokdamas lūpomis nuo klebono rankos ir vėl prisisiūdamas prie jos. <br/>4. <span class="explanation">prisikabinti, prikibti, prisiplakti: </span> Ale prisisiùvo, kad eičia gert! Sakė, gi vakar an marčią kad prisisiùvo! Kap jis prisisiùvo prieg manę, tai niekap aš jo negalėjau atsikratyt. <br/>5. <span class="explanation">lipdant pridaryti (ppr. korių): </span> Bitės daug prisiuvo. Bitės medų neša, prisiuva. Ir šitą avilio galą bitės prisiùvo [korių]. Tokims auliams, kurie jau aulį prisiūtą tur, jo apačioj skrynelę padėkiat. Bitelės, bitelės darbininkėlės! … turi būt, gerai korių prisisiuvot ir prisinešėt pilnus medaus. Bitės prisisiùvo pilną avilį [korių]. <br/>6. <span class="explanation">užtektinai privaikščioti, prilakstyti. </span> <br/><b> šìrdį prisiū́ti</b> <span class="explanation">labai patraukti, pritraukti: </span> Neprisiuvė širdies savo naudosp. <br/><b>susiū́ti, </b>sùsiuva (susiū̃na), susiùvo (sùsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">siūlais sutvirtinti: </span> Parirusią rankovę susiū́k. Padraskėm ir susiuvėm. Plyšęs suplyšęs, rankovė susiū́ta baltais siūlais. Prastai sùsiuvė – par siūles prairo. Ras bemiegtant, ras besusiū́tus, kol išpainios. Tai kad gerai susiūta – kur žvirblio galva, kur mašalo žarna. | Darė blogai operaciją, nesusiùvo tą [pilvo] plėvę. Susiùvo tą vietą, sukibo tę viskas i tuo užgijo. Kiaušu susiū́tu vaikščioja – va tau i inžinierius! Sulopyta, susiūta, i adatos nebūta. Be adatos susiūta, be peilio išardyta. Ne drabužis, bet susiū́tas, ne medis, bet lapuotas, ne žmogus, bet viską pasako. Šiaudų pynę nuspyniau, susisiuvaũ kadokes. <span class="explanation">siuvant padaryti (siūlę): </span> Siūlė gražiai susiū́ta. Meistras anam davė susiū́ti kelnių šonines siūles. Susiū́k tą siūlę už adatos, ne teip greit iširs. <span class="explanation">siuvant pakenkti, pagadinti: </span> Ant manęs siuvi – tai protą susiū́si. Neduok rūbo siūt ant savęs – atmintį susius. <br/>2. pasiūti 1: Sermėga iš skiaučių susiūta. Taip jisai susiuvo [batus] negražiai, kad jam pačiam negražu buvo žiūrėt. Susìsiuvi ką do? <br/>3. <span class="explanation">siuvant sunaudoti: </span> Visus kailius į kailinius susiuvo. Liko palukių, tai ir tas tarbukėm susiùvo – jo ir ašaka nepragaiš! <br/>4. <span class="explanation">susukus užsiūti: </span> Įsnaują susiū́davo kiaulio. Su peiliu supjaustydavai [taukus], suminkydavai, druskos įdėdavai, pipirų ir susiū́davai į plėvę. Susiū̃na taukus, musios kad nesėst. <br/>5. <span class="explanation">apdaryti (knygą), įrišti. </span> <br/>6. <span class="explanation">lipdant padaryti (ppr. korius): </span> </span> Kaip tuos korius [bitės] susiū́davo, tai nėsu mačius. <br/>7. <span class="explanation">susidraugauti, susinešti: </span> Matai, ir susisiùvo Marė su Andrium kaip šuva su šiaučium. <br/>8. <span class="explanation">nugalėti, sutriuškinti: </span> Tai ir sùsiuvė vokiečius! <br/><b> juõką susiū́ti</b> <span class="explanation">iškrėsti pokštą: </span> Mes kap kada tai sùsiuvam juõką kokį. <br/><b>pasusiū́ti, </b>pasùsiuva, pasùsiuvė. <span class="explanation">visus susiūti prie vienas kito: </span> Pasùsiuviau aš ituos diržus ir leidžiaus itais diržais žemėn. <br/><b>užsiū́ti, </b>ùžsiuva (užsiū̃na), užsiùvo (ùžsiuvė). <br/>1. <span class="explanation">siuvant panaikinti skylę, sujungti kraštus: </span> Užsiū́k skylę maišo. Užsiū́ti maišelį. Tai kokiais čia siūlais ažusiū́si? – Ažusiū́č', kad būtų. Mėsą sukapojam, indedam druskos, pipiro, svogūno, gerai prikemšam, tada ažùsiuvei – ir kindziukas. | Baigus operaciją, žaizda užsiuvama. Žarnas ažusiùvo. Vėžys buvo: prapjovė i vė ažusiùvo. Norėjosi ką nors jai tada pasakyti, bet – šunys žino! – burna buvo tarytum užsiūta. Daba tylėk kai užsiū́ta. Kap užsiū́ta – negi ir nelis. Žmonėms gerklės neužsiūsi. Spakt su keliu į subinę, ir nebmyžo į lovą – kaip siūte užsiùvo. Iš vakaro kiek užmigau, o paskui, kap išsimušiau iš miego, tai nors akis užsiū́k. <br/><b>užsiuvamaĩ</b>. Nespėjom apsisėti, bulves tebesodinom, o prakiuro dangus nebeužsiuvamai. Ko tyli kaip užsisiuvęs?! O Šarūnė irgi! Kai nereikia, tai dantinga, o dabar kaip užsisiuvus. Ištars [Rapolas] žodį, užriks ant manęs nelapauti, ir vėl užsisiuva <span class="explanation"> (nutyla, nė žodžio nepasako). </span> Visam pusdieniui, o kartais ir visai dienai. <br/>2. <span class="explanation">siuvant įdėti, įsiūti: </span> Užsiū́ti pinigus į švarką. Toj duktė turėjo užsisiuvus vystėj dešimtį tūkstančių rublių. <br/>3. <span class="explanation">siuvant uždėti ant viršaus: </span> Viršun užsiuvu. Klostės viršuje užsiūtos. Užsiū́ti lopą. <br/>4. <span class="explanation">siuvant uždirbti: </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.