apdengti

.
deñgti, -ia (-a), -ė (-o).

1. dėti (ant ko), kloti (kuo) apsaugai: Deñgia pieną, kad neprikristų. Aš savo rūtas žiemon spaliais dengiù. Močia su drabužiais deñgia savo pliką kūdikį. Vilius valgė didžiajame kambaryje prie baltai dengto stalo. Lempą reikia popieriu deñgt, tada į akis neplieskia. Deñk pečių su pegždengte (= pečdengte). Jau deñgia grabą, tuoj lydės numirėlį. Viskas buvo deñgta (neatvira) . Vežimas dengtas. | Ulonų žirgeliai viens prieš kitą žvengia, o mano bernelį juodom žemėm dengia (laidoja) . traukti, gobti (kuo): Juodi debesiai dengė dangų. Dangus deñgiasi debesim. Tokiom miglom dengiasi akys (temsta akyse) . slėpti: Vakaro sutemom dengiant, atjodavo sukilėliai. Dengdamiesi krūmais, prislinkom visiškai arti jų. aptraukti (kokia medžiaga): Turi būti užklijuotas popierius arba kita dengianti viršelį medžiaga. Maliava cininė vargiaus ne kad švininė dengia.

2. ruošti, dėti stalą: Tokiam būriuo kad reik stalą deñgti. Deñk stalą, valgysim. Kaip tu pasakysi „staleli, deñkis“, tai an jo bus visokių valgių.

3. dėti (stogą), stiegti: Vyrai jau pabaigė deñgti kluoną. Dengù stogą. Stogas šiaudais dengtas. Jų triobos dangum deñgtos (be stogų) .

4. aprūpinti drabužiais, vilkti, rengti: Kas dengs tą govėdą vaikų! Giminės jį deñgia ir valgydina. Kad neausi, tai kuo gi visus metus šeimyną dengsì. Rūpi ma [n] šeimynėlę dengti. Geriau tave, vaikeli, deñgt, nei penėt. Mus. laikai, dengi, šelpi. Maža moterėlė visą svietą dengia. Kuo ji deñgiasi, kad nieko neaudžia? Ką valgysiu, ką gersiu, kuo dengsiuos?

5. ginti, užstoti: Jug ans visus vagis deñga. Draugo vardas dengė begėdystę. Kad Dievas lenktų ir dengtų nuo tokio gyvenimo. Sakais negerąs, o gal save dengì?. Kas manė, kad toks senis moka save deñgtis. Ji manimi dengiasi. | Vyras visą gyvenimą pačios darbu deñgėsi (naudojosi) . | Svetima mėsa aš tik dengiúosiu (maitinuosi) . Ponu nedeñkis, vandeniu neremkis. neleisti iškilti į viešumą, slėpti: Tėvai savo vaikų šunystes visada deñgia. Jei uždaboj [o],
tuoj ir sako, – jau jis nedeñgs.

6. neleisti laisvai operuoti priešininkų puolėjui: Puolė gerai, bet dengė prastai.

7. atlyginti, mokėti: Turi šimtus dengti, jei nori pasigydyti. Tą iškadą pusiau jie deñgia.
antdeñgti, -ia, añtdengė. uždengti, apkloti: Antdeñk vaikuo patalukus, kad nesušaltų. Buoželė abrinaitplėvė iš visur antdengta. Ant stalo antsideñgusi beturinti.
apdeñgti, -ia (àpdengia), àpdengė.

1. uždėti ant ko, užkloti kuo apsaugai: Apdengiu, ažutiesiu, ažuvožiu. Apdengiau arklius šiltai, nesušals. Kai apìdengta [puodas],
gal išvirs. Viralas taukšo neapdengtas. Apsideñk maišus: gali lyti. Nors galvą apsideñk eidama, kad plaukai neišsikedentų. Man nebereikia didžių kraitelių, aš apsidengus juoda žemele. Žemė apsìdengė snìegu. aptraukti: Dar tai jam bekalbant, apdengė kalną šviesus debesis. Ir išėjo varlės ir apidengė Egipto žemę. | Vanduo vėl sugrįžo ir apdengė vežimus ir raitinykus. Baisi sarmata apdeñgs juos prieš visą giminę svieto. Su malone apmidenk. O akys tavo tamsybe dide bus apidengta. Kalnas apsideñgia žole. Medžiai. žiedais apkraujas ir lakštais apdengias.

2. apkloti, aptiesti (stogą): Ar pakaks tiek kūlių daržinei apdeñgt? Stogas apidengtas šiaudais. Jau jis visą kluoną apsìdengė.

3. aprūpinti drabužiais, aprengti: Tokìa šeimyna reikia apdeñgt, o viena moteriškė. Ir pavalgydena, ir apidengia. Nuogas buvau, o apdengėt mane. Jei reikia pavalgyti ir apsidengti, tai reikia ir dirbti. Publika čia buvo madiškai apsidengusi. Mes pačios penėsimos ir apsidengsimos. Pačios grožybe neapsidengsi.

4. apginti, užstoti: Kad ji vis àpdengia savo katę (neduoda mušti) . paslėpti: Pašlovinti tie yra, kuriems atleistos yra peiktenybės ir kurių apdengti yra griekai. Nekaltybei brolio padėk beigi gėdą jo apdenk.
atideñgti, -ia (atìdengia), atìdengė.

1. nuimti uždangalą, padaryti nebeuždengtą: Atadengiu. Atdengiu. Atideñk puodą – išbėgs [viralas]. Reikia atdeñgti jurginiai – jau saulutė pasirodė. Senovės iranietės vaikščiojo atidengtais veidais. Niekaip kitaip negal jų. išnaikinti, kaip tiktai, atdengus (atkasus) šaknis, jas nulasyti. | Vieta buvo visai atidengta (atvira) ir nė kiek neapginta nuo vėjo. Atsideñk pienpuodį ir pasikabink taukų. | Atsideñk (atsiklok), jei per šilta. Šiuosmet mumiem atsidengė bėdos. Kai karas atsìdengė (prasidėjo), teko Vokietijoj tris metus gyvent. atidaryti, įsteigti: Rudenį atideñgs mokyklą. Kad atsideñgt lietuviška mokykla.

2. uždėti, užkloti (stogą) ligi kurios vietos: Da nebaigiau stogo dengt, lig pusės atìdengiau.

3. daug, ligi nenorint prisidengti (stogų): Dengėjas tai stogų atsideñgia.

4. iškelti į viešumą, atskleisti: Vienas paprastas atsitikimas atidengė šiurpią tiesą. Jeib tavo gėda nebūtų atdengta po mano akim. Dievas. dūmas jų tur atdengti. Vienam grožė atsidengia, kitam lieka pasislėpusi. Juo arčiaus pradėjo jie įsižiūrėti į gyvenimą, juo daugiaus stebėtino atsidengė jų akims. Atadengės tūlų širdų dūmos ir norai.
ãkys atsìdengė pradėjo pastebėti, suprasti: Atsìdengė jam ãkys.
ùgnį atideñgti pradėti šaudyti: Žvalgai nesutriko, skubiai apsikasė ir atidengė ugnį. Jis užėmė patogią poziciją ir atidengė taiklią ugnį.
išdeñgti, -ia (ìšdengia. ìšdengė.

1. sunaudoti dengiant: Ìšdengiau visus kūlius, nebeturiu nė šiaudų.

2. patirti, susekti: Kęstutis, išdengęs jo susirišimą su priešais tėvynės, net galvą pakratė.
nudeñgti, -ia (nùdengia), nùdengė.

1. nuimti uždangalą, padaryti nebeuždengtą: Puodą nudeñgti. Nudeñk gubas – geriau apsausės. Reik apynių kerus arba šaknis nudengti. Nakties nuodengi tamsybę. Nusìdengė nuo akių tą musliną.

2. nuimti valgius (nuo stalo): Karalienė atsistoja nudengti stalo.

3. nukloti, apkloti (visa): Visą dvarą nudeñgčiau audeklais. Sniegelis nùdengė visus laukus ir pievas.

4. nutiesti (stogą), apdengti: Vieną pusę stogo jau nùdengė.
padeñgti, -ia (pàdengia), pàdengė.

1. pakloti, apkloti (kuo): Bėrasis žirgelis žėlaunai padengtas, o mano bernelis kraujuose guldytas. Jis žiūrėjo į siaurą, beveik perpus plaukais padengtą Elzbietos kaktą. Tylinčią pakalnę padengė šešėlis, – melsvu kalno slėniu plaukia debesėlis. | Padeñk (pavožk) vištą po rėčiu. Pasidenk ką ant suolalio, o nusitepsi. Žemė pasidengė sniegu. Rodos, ir jos giminių yra gyvųjų tarpe, o takas į kapą užžėlė visiškai, pasidengė užmarštim. apmušti, apkalti (kuo): Padengiu sienas lentelėmis. aptraukti (kuo): Padengdamas medžiagą, vanduo atskiria ją nuo oro. Leido jam retkarčiais nurodytą vietą padengti viena ar kita spalva. Kameros sienas reikia padengti poliruotu aliuminiu. Padengiu (tinkuoju) . Veliant gelumbę, audinys pasidengia tankiu pūku.

2. padėti valgius (ant stalo): Paskuo žyniai padengė stalus.

3. uždengti (stogą): Kai kultuvais kūlė, tai buvo padengta ir tvartas, ir klaimas. Padengiu šiaudais.

4. išlyginti: Jei paklausa ir pasiūla padengia viena kitą, tai, kitoms sąlygoms esant lygioms, kainos nustoja svyravusios. Vienas po kito bėgantieji atvaizdai žymia dalimi padengia viens kito trūkumus. O ko trūko, tai padengė sveiki, jaunyste žydintys veidai.

4. apginti, apsaugoti: Tu man sarmatą pàdengei.

5. apsimesti: Par vasarą ligoms pasideñgęs nė kokio darbelio į rankas neėmė. Visi taip galėtų pasideñgti nesveikatums, kaip ir ana.

6. nuslėpti: Anus liepė tikrinti, anie viską pàdengė.
pérdengti.

1. iš naujo apkloti: Lovos kas savaitė išplautais baltiniais perdengiamos.

2. iš naujo uždengti (stogą): Reikės šįmet jau stogą pérdengt.
pradeñgti, -ia (pràdengia), pràdengė. truputį atidaryti, atkloti: Buvau pradeñgęs avilį ir pažiūrėjau, ar yra medaus. Pradeñk pečių, apdegs pyragai. Šuo, kaurą pradengęs, guli. Žmogus mato, kad senelis prasidengia staltiesę, pasižiūri ir vėl uždengia. Prasideñgęs puodą pažiūrėk, a verda. Eina prasideñgęs (atsilapojęs) krūtinę. Prasideñgom langą – visas kiemas šviesus.
prideñgti, -ia (prìdengia), prìdengė.

1. nedaug, šiek tiek uždengti: Prideñk varinį, kad putra neatvėstų. Nepridengta galva saulėj nevaikščiok. Eldija pridengta. | Tavo sūnų žemėmis pridengs (palaidos) jau šiandien. Ji prisidengė veidą rankomis. Prisideñk galvą, kad neprikristų. truputį aptraukti: Debesėlis pridengė saulę. | Lapai pridengti (apaugę) ilgais švelniais plaukeliais.

2. užsitiesti, užsikloti (stogą): Butukus prisideñgę tokiom lendrėm.

3. aprūpinti drabužiais, aprengti: Ką tu kitą pridengsi, pats būdamas nuogas. Nenorėjote man duot nei valgyt, nei gert ir nepridengėte manęs. Išsiausiu iš jų marškinėlius, pliką kūną prisidengsiu.

4. apsaugoti, užstoti: Pušys pridengė jį nuo besivejančių kulkų. paslėpti, užmaskuoti: Taikėsi pridengti savo siekimus melagystėmis spaudoje. Bet artimojo mūsų nusidėjimą pridenkime, slėpkim kuo primanydami. Prisideñgti kito vardu. Atsirado rašytojas, kuris, prisidengęs redakcijos parašu, ilgina svetimus straipsnius.
sudeñgti, -ia (sùdengia), sùdengė. sunaudoti dengiant (stogą): Sùdengiau stogan visus kūlius, ir da nepakako.
uždeñgti, -ia (ùždengia), ùždengė.

1. uždėti ant viršaus, apkloti (kuo): Uždeñk puodą, tegu verda. Pabenk ir uždeñk – nebgersma. Aš ùždengiu visus žolynus žiemon. Striukas tavo sijonas, nė blauzdų neuždeñgia. Plėnė, žarnas ažudengianti. | Bitės koriuose medų uždengia (užakuoja) vaškiniu dangteliu. | Motule mano, širdele mano, oi kam uždengei (užmerkei) šviesias akeles. | Šie tuojau klakšt klakšt uždengė (užvertė) savo knygeles ir padėjo discipulkas. Per šalčius važiuojant reikia kuo kojas užsideñgt. Užsidenk marškinius. Gaspadorius iš baimės akis ažsidengė. Neužsìdengia langų. | Eldija vilniomis uždengės, o anas miegojo. aptraukti, užkloti: Uždengdami dirvą žiemkenčiai slopina piktžolių augimą. Grūdas, įmestas žemėn, iždygsta. ir lauką plačiai uždengia. Žemė ažsidengė šerkšnu. Pavasarį iž naujo uždengias ir naujos žolės rodžias.

2. uždėti valgius (ant stalo): Uždeñk stalą, tuoj valgysme. Jau uždengti balti staleliai, jau suvadinti visi susiedėliai.

3. užkloti, uždėti (stogą): Pastatė tvartus ir bemat ùždengė. Užsìdengiau stogą, daugiau neįlis. Namelį (tvartą) pasistatė ir užsideñgo.

4. užsidirbti dengiant stogus: Užsìdengiau šįmet daugiau nei šimtą litų.

5. apsirengti: Ak jūs vargdienėliai, jūs rūbais vis vienais ir tais pačiais užsideñgiat.

6. apginti, apsaugoti, užstoti: Matydamas vyskupas, jog ir piningai negal uždengti jo nuo pavojaus, išvažiavo į Prūsų žemę. Nei namuose, nei miškuose nėr kur užsidengti. paslėpti, užmaskuoti: Gražiais žodžiais tokios padėties neuždengsi. Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta. Kuris uždengia nuodėmes savas, tasai nebus nuteisintas. Gana jums dabarties, o ateitis tegul jau užsidengs.

7. užsibaigti, pranykti: Po tai vainai užsìdengė dainos. Kap numirė bernėkas, kap vargai, tai ma [n] giesmės visos žùsdengė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdengti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis