apsišnekti

šnèkti, šneñka, šnẽko. pradėti šnekėti, prašnekti: Šnekte įsišnenka apie vaikus. Jis tvylojęs ilgai šnekte prašneko, prabilo, prakalbo.
apsišnèkti įsileisti į šnekas, užsišnekėti: Su motriška apsišnekáu i nebiparejau.
įsišnèkti.

1. įsileisti į šneką, imti kalbėti, pasakoti kam ką: Petras įsišnẽko, tai viską ir išsipasakojo. Muno tėvelis įsišnèkdavo. Tai, būdavo, kai įsišnèksiu kada…. įsitraukti į pokalbį: Žodis po žodžio įsišnẽko abudu apie savo jaunas dienas. Daug kalbėjom, tai ir apie tave įsišnẽkom. Kaip įsišnèksma, i pamausu! Įsišnẽkus bešnekam laiko turėdami. Čia vieną kartą teip įsišnẽkos, i vienas vyras sako. Kartais įsišnekdavome su drauge nuo širdies. Vieną pavakarę įsišnekome apie šienapjūtę. Įsišnekus, jog juodu bevaikiai, ubagėlis juodviem davė rodą. Apie šį tą įsišnekova, atsiminėva senovę, baudžiavą.

2. prasitarti, užsiminti: Tik susimildamas niekam apie tai n'įsišnèk! Tik po kurio laiko ji ma [n] įsišnẽko. Nė n'įsišneñka nuo pinigų (apie skolą) – lyg niekur nieko. Būčiau jam įsišnẽkus – jis būtų papasakojęs.

3. pradėti šnekėti: Senis vos tik įsišnẽkęs dejuoja.
iššnèkti

1. pratarti, pasakyti: Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neiššneko.

2. įsileisti į šneką, į pokalbį, įsišnekėti: Mes išsišnẽkom, kad jie mus Alvite matė. Mudu tei išsišnèkdavom su juom. Ot ir išsišnekome, kam teks jo nauda.

3. pradėti šnekėti.

4. prasitarti: Išsišnenkì žmogus, a taip ir nusitūrėsi?!
nušnèkti. šnekantis aptarti: Pareidamos iš Vilkaviškio su Ona nušnẽkom, tai ir ji tep minėjo. Mes nusišnẽkom ir apie tą jų bylą.
pašnèkti. pradėti šnekėti: Buvo pašnẽkę, kad jau nebeims pinigų.
prašnèkti.

1. imti šnekėti, prabilti: Jis, ilgai tylėjęs, su vienu sykiu prašnẽko. Jau prašnẽko po ilgo tylėjimo. Retai kada prašneñka. Kas prašnẽko, kas paleido tokią kalbą. Operuojant gali viso būt: nebeprašnèkt, nieko nebepasakyt [ligonis]. Prūsai šokę su peiliais ant jo ir būtų nugalabiję, jei tik jis būtų neprašnekęs prūsiškai. Pabudo motyna. Pakėlusi galvą, pusmirkoms žvalgydamos, prašneko. Jis prašnẽko į mane vokiškai. Vilius prašnenka į ją. Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnektų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų.

2. pasakyti, pratarti: Tėvai subūgo, kad atsiminė, kad jį pažadėję velniui. Bet kaip vaikui apie tai prašnekt!. Gal iš senovės ką esam prasišnẽkusios, o taip nieko nežinau.

3. pranešti: I ryto [j] nedėlė, kaip katino nebė [ra] – nėkas neprašneñka.
prišnèkti

1. įsileisti į pokalbį, įsikalbėti su kuo, pasikalbėti: Prisišnèk, kur šimto metų [senukai],
– ne vienam nenūsibodo gyventi.

2. užvesti kalbą: Beplepėdami ir apei mokytojus prišnẽkom. Kai prisišnẽko (išėjo kalbą) apei Jurgį, ir papasakojo ana visą teisybę.
sušnèkti

1. pradėti šnekėti, prabilti: Sušnẽko sujudo visi klausytojai. Kad sušnekaĩ, tai aš pažįstu – tai mano kaimynė! Sušnekaũ, ir vaikas pabudo. Po tam [paralyžiuotasis] da po trupučiuką sušnẽko (prieš mirtį prakalbėjo) . Ka sušnẽko ponas rūsčiu balsu! Tada sušnẽko didis balsas iš debesio. Sujudo sušneko, juda šneka paukšteliai. Sučiulbo žvirbliukai, sušneko kregždės. Dar dienelė, kita, ir sužliurgs, sušneks drumzlini upeliukai įlomiuose.

2. pasikalbėti, įsišnekti: Neturėjau kada, nesušnẽkom gerai. Kad eina pro šalį, sušneñkam. Da mes gerai su juo ir sušnẽkom. Jis toks žmogus: su kožnu sušneñka, tai, kol sodžių pareina, ilgai trunka. Radau prie krautuvės stovint su vežimu, tai ir sušnẽkome. Iš sušnekę jiedu, kur katras einą. Paskui josdvi par plyšelį susišnekusios. Ėjau pro jį, ir mudu susišnẽkom. Susišnekę jiedu atsirokavo giminaičiai.

3. sutarti: Nieko nesušnekáu su vaiku – būt pamilžęs karves. Jie sušnẽko su mano žmogum (vyru) ir čia parėjo gyvęt. Mudu sušnẽkova, ka ma [n] pinigus atiduos. Kaip sušnèkdavo, teip ir eidavo [ganyt]. Anuodu susišnẽko važiuoti. Ji tuoj su jais susišnekus, padavus jiem augyt tą savo vaikelį. Susišneñka tokie keturi, susimeta kapeikas i trauka rašalą.

4. pradėti šnekas apie ką: Buvo žmonės sušnẽkę, kad atsiųs naują mokytoją. Sušnẽko aplinkiniai, ka ir jis išeina [mokytis]. Vasarai baigiantis, kaime vėl sušneko apie Jurgio vestuves.

5. viršyti, pralenkti šnekėjimu: Daryk, ką nori – mane nesušnèksi!

6. pasakyti: Man taip knieti ką nors sušnekti apie literatūrą. Povilas sušnèkdavo kalbą, perjemančią klaiku širdis klausytojų.

7. garsiai sušukti, subarti: Sušnek ant savo vaikų, kad jie į svetimus sodus nelįstų. Gaspadorius da labiau sušnẽko: ko tu čia dejuoji, pasakyk, kas tu esi?
užšnèkti. įsileisti į šneką, užsišnekėti: Ilgai užšnẽkom, negaliu daugiau. Neužšnèk, greit pareik!. Tiek ilgai užsišnekáu. Par daug užsišnẽko, einu veizėti, kur anie. Užsišnẽkom i negirdėjom visko. Užsišnekaũ ir nepamačiau, kad jau laikas eit.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apsisnekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x