smùrglioti, -ioja, -iojo.
1. snargliuotis. . Ko smùrgliojys, ar nė šnipštuko neturi? Nesmùrgliokis čia mun pri stalo. Serga, kiek anam reik – ir eina smùrgliodamos.
2. bučiuotis: Visą laiką smùrgliojos smùrgliojos, o dabar jau pešas.
3. verkti: Ko smùrgliojys, jug ne tėvas motina mirė.
4. su pertrūkiais lynoti, šlapnoti: Teip kiaurai nelyna – smùrgliojas i smùrgliojas.
apsismùrglioti išsitepti su smurgliais: Maulys apsismùrgliojęs sėdi kertė [je]. Tokio apsismùrgliojusio vaiko niekur nevesuos.
išsmùrglioti
1. baigti snargliuotis: Išsismùrgliojo, vėl eina visi sveikiausi.
2. su vargu ką padirbti, pagaminti: To pusryčio, aš nežinau, kumet aš būčiau aną išvirusi, kaip išsmùrgliojusi, jei ne sesuo.
nusmùrglioti
1. nutepti smurgliais: Padėk tą sermėgą, gali nusmùrglioti. Sveikas gyvulys turi viežlybą, nenusismurgliojusią nosį. Beinąs antai toks pijokas – nusiseiliojęs, nusismùrgliojęs.
2. nusiplūkti, nušliurti: Nusismùrglioję dirba tus darbus par naktis.
prismùrglioti. prisnargliuoti: Ans prismùrgliojo nosinę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.